aA
Ko Europa gali pasimokyti iš kitų šalių ekonominės politikos klaidų ar pasiekimų ir ar vien biudžeto konsolidavimo politika išgelbės Europą?
© Shutterstock nuotr.

Į šiuos klausimus bandyta atsakyti Lietuvos laisvosios rinkos instituto surengtos tarptautinės konferencijos metu, į kurią atvyko žinomi JAV, Europos ir Lietuvos specialistai ekonomikos ir politikos srityse.

Europos Tarptautinės politinės ekonomikos centro direktorius Razeenas Sally prisipažino, kad persikėlęs gyventi į Singapūrą, jis į Europą pažvelgė kitomis akimis, negu kai gyveno Londone. Kilęs iš Šri Lankos pusiau europietis, pusiau azijietis kritikos Europai negailėjo.

„Vaizdas tikrai nėra geras. Europą ištiko krizė, makroekonominiai rodikliai blogi, nėra daroma pakankamai reformų, dauguma Europos ekonomikų sprendžia įvairius klausimus netinkamai. Visa tai turi daug bendro su tuo, kur link mes einame. Mes einame link didesnės biurokratijos ir integracijos, ir, kaip matote, daug priemonių imamasi, kad euras galėtų išgyventi, tačiau ilgainiui tai neduos tinkamo rezultato“, - teigė jis.

R. Sally tikino, kad gyvendamas Singapūre, jis mato, kad daugelyje ES valstybių trūksta darbo etikos, o ypač – gerų žmonių. Atsiprašęs už tokį negražiai apibrėžtą Europos vaizdą, jis atkreipė dėmesį į išimtis – Vokietiją, Šveicariją, kai kurias Skandinavijos valstybes, taip pat ir Baltijos šalis.

„Turint omeny, ką perėjote per pastaruosius dvidešimt metų, esate tam tikra išimtis Europoje“ - į istorinį Baltijos valstybių kontekstą apeliavo jis.

Pranešėjas teigė, kad iš klestinčių Azijos šalių yra daug ko pasimokyti ir konferencijos dalyviams pristatė penkias Azizjos pamokas, tiek teigiamas, tiek neigiamas, į kurias Europa turėtų atkreipti dėmesį.

Ko Europa galėtų pasimokyti iš Azijos?

R. Sally teigimu, Azija yra graikiškos konstrukcijos – ji labai skirtinga, lyginant su Europa. Čia yra tiek turtingų, tiek neturtingų valtybių, jos visos labai skirtingai išsivysčiusios, vienose yra sriprus viduriniosios klasės sluoksnis, kitose – didelis skirtumai tarp turtingų ir vargšų, visas kontinentas yra labai diversifikuotas.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius vyko ekonominės laisvės judėjimo plėtra, kuri turėjo daug pasekmių nuo pat globalinės ekonominės krizės pradžios. Krizės judėjimas vyko iš vakarų į rytus, taačiau vakaruose vis dar kenčiama nuo finansų krizės, į Azijoje šiuo laikotarpiu fiksuojamas gana mažas valstybės skolos lygis.

Azija nebuvo stipriai paveikta, nes būtent čia vyko intensyvus ekonominės laisvės plėtimas, apie kurį dar XVIII amžiuje kalbėjo politinės ekonomijos pradininkas Adamas Smithas.

„Visas Azijos kontinentas tarsi atsibudo. Aišku, daug ką lemia ir technologijos, tačiau yra ir tam tikrų pokyčių valstybių viduje. Ne visų, yra ir labiau nei vakaruose reguliuojamų rinkų“, - pažymėjo jis.

Pirmoji pamoka.

XX amžiuje kai kurių Azijos šalių valdovai engė savo žmones ir reguliavo rinkas. Taip buvo Indijoje, Kinijoje ir Indonezijoje. Pastaruoju metu mes nematome tokių pavyzdžių, todėl tai pamoka, kad reikėtų vengti žmonių ir rinkos regulivimo.

Antroji pamoka.

Dabar daugelis Azijos valstybių tiesiog kopijuoja tas institucijas ir politikas, kurios padarė vakarų pasaulį stipresnį ir garantavo ekonominį augimą. Vakaruose tai buvo institucijų kūrimas, kurios buvo draugiškos konkurencijai, atsidarymas pasauliui bei tarptautinės prekybos vystymas. Būtent ta prekyba ir institucijų kūrimas paskatino vakarų pasaulį augti, ypač po pramonės revliucijos. Azijos valstybės tai sėkmingai kopijavo.

Trečioji pamoka.

Aukso amžių Azijos prekyboje galima prilyginti tam, kas Europoje vyko viduramžiais, kai buvo didžiulė konkurenciją tarp žmonių ir prekių. Stiprūs miestai-valstybės, ypač įsikūrę prie jūrų ir vandenynų, daug prekiavo su prekybininkais iš užsienio, buvo įvesti maži mokesčiai ir skatinama prekyba, buvo kalbama apie didesnes laisves. Panašų rezultatą matome dabar Honkonge ir Singapūre, kurie gali užtikrinti ekonomines laisves ir skatinti prekybą.

Ketvirtoji pamoka.

Svarbiausia – padėti tinkamą pagrindą, o jei jo nėra – sukurti jį. Neretai kalbama, kad Japonija, Pietų Korėja, Kinija yra sėkmingos todėl, kad jų valdžia yra protinga ir žino, kur reikia įsikišti, o kur nereikia, neva, Europoje ir JAV to nemoka. Tačiau nėra jokių įrodymų, kurie galėtų šį teiginį pagrįsti. Iš tiesų yra nemažai neteisingų ir nepasiteisinusių sprendimų, priimtų Azijoje, todėl taip teigti negalime.

Azijos ekonomikos sėkmingos todėl, kad turėjo tinkamą pagrindą – tinkamą fiskalinę ir pinigų politiką, mažą įsikišimą iš valstybinio sektoriaus, niekas nekontroliavo kainų, rinkoje buvo daug laisvės, buvo daug investuojama į infrastruktūrą ir švietimą, atvertos durys globalizacijai.

Penktoji pamoka.

Atsiverti pasauliui buvo labai svarbu, ypač mažoms ekonomikoms. Azijoje milijardas žmonių per pastaruosius dešimtmečius iškilo iš skurdo, nes ji globalizavosi ir sukūrė aplinką, palankią ekonominės laisvės klestėjimui.

Šios aplinkos sukūrimui svarbūs trys aspektai.

Iš pradžių turi būti daromos reformos, užtikrinančios mikroekonominį stabilumą ir gerus makroekonominius rodiklius. Tuomet reikalingos kiek sudėtingesnės priemonės – struktūrinės reformos, t. y. politinės, kai priimami sprendimai, susiję su rinkos funkcionavimu. Vėliau seka institucinės reformos, kai sukuriamos tokios institucijos, kad rinka galėtų būti konkurencingesnė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Didžiulės pajėgos kovoja su gaisru Šalčininkų rajone: dega 14 pastatų papildyta (111)

Ketvirtadienį , 12.04 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas...

Gyvai / DELFI Diena. Interviu su Karbauskiu: ar valstiečiai nuoširdžiai palaiko Skvernelį vyksta apklausa (3)

„DELFI Dienos svečias – Seimo valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Ar valstiečiai...

Restoranų mėgėjų rojus Ukrainoje: vietos, kur pavalgysite ne tik labai pigiai, bet ir su ypatinga programa (5)

Dėmesio, visi mėgstantys pavalgyti. Norite daug, skaniai ir pigiai puotauti? Skubiai griebkite...

Ukrainoje – neoficialus Zelenskio susitikimas su Linkevičiumi (3)

Ketvirtadienį vos prieš kelias dienas išrinktas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis...

Nutarė, kiek metrų iki kaimyno sklypo negalima sodinti augalų (27)

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika patikslino prieš 12 metų patvirtintas Medžių ir krūmų...

Vyriausybės ataskaita Seime: opozicija negali parašyti netgi paguodos kuolo (28)

Seimo valdančiųjų ir opozicijos Vyriausybės darbo vertinimas skiriasi kaip diena ir naktis....

Oro taršos grėsmė – rimti sveikatos sutrikimai: apsauginės kaukės gali pridaryti bėdos (65)

Kai kuriuose rajonuose oro tarša net keturis kartus viršija įprastą ribą, todėl specialistai...

Keiksmažodį primenantį automobilio numerį gavęs Stano jau sulaukė dėmesio: manėme, kad tik mes tai pastebėjome, bet ne (21)

Ko gero, ne kartą esate pastebėję gatvėmis riedantį automobilį su šypseną keliančiu raidžių...