Ši akimirka buvo istorinė buvusiai Jugoslavijos respublikai, praėjus beveik dviem dešimtmečiams po to, kai joje baigėsi kruvinas karas dėl nepriklausomybės praeito amžiaus 9-ame dešimtmetyje.
Apie 20 tūkst. žmonių sekmadienio vakarą susirinko Zagrebo pagrindinėje aikštėje kartu su daugiau nei 100 garbingų svečių iš Europos, laukdami vidurnakčio, kai Kroatija oficialiai tapo 28-ąja ES nare.
"Sveiki atvykę į Europos Sąjungą!" - miniai paskelbė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu).
Atgalinio laiko skaičiavimo iki įstojimo ceremonijos buvo surengtos daugelyje šalies miestų, o minios džiūgavo, klausydamosi Bendrijos himno - Ludwigo van Beethoveno (Liudviko van Bethoveno) "Odės džiaugsmui" - ir mojuodami ES bei Kroatijos vėliavomis.
Sveikindamas Kroatijos įstojimą, ES prezidentas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) pareiškė, kad šalis "peržengė svarbų slenkstį".
"Tai pakei į gera šios šalies gyvenimą", - H.Van Rompuy žadėjo pakiliai nusiteikusiai miniai Zagrebe.
Tūkstančiams kroatų išėjus švęsti į miestų aikštes, pareigūnai nuėmė muitinę žyminčius kelio ženklus nuo perėjos prie sienos ES nare Slovėnija.
Tuo prie sienos su Serbija pat metu buvo atidengtas ženklas, informuojantis apie atvykimą į Europos Sąjungą. Serbijai, kuri taip pat buvo Jugoslavijos respublika, praeitą penktadienį Briuselyje buvo uždengta žalia šviesa iki 2014 metų sausio pradėti derybas dėl narystės Bendrijoje.
Tačiau linksmybes temdė susirūpinimas dėl ekonomikos, būgštaujant, kad narystė Bendrijoje taps vien našta Kroatijos ūkį, jau šiuo metų patiriantį recesiją.
"Nėra ką švęsti - geriau nebus, kainos patrauks aukštyn, o mes tapsime pigia darbo jėga", - sakė 30-metė Zagrebo administracijos darbuotoja Branka Horvat (Branka Chorvat).
Centro kairioji vyriausybė tikisi, kad įstojimas į ES pritrauks labai reikalingų užsienio investicijų ir sustiprins ekonomiką potencialiu 11,7 mlrd. eurų (40,4 mlrd. litų) finansinės pagalbos paketu.
Į turizmą orientuota Kroatijos ekonomika pastaruosius ketverius metus gyveno arba recesijoje, arba stagnacijoje, o nedarbas siekia apie 20 procentų.
Vienam gyventojui tenkanti šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis yra 39 proc. mažesnė negu ES vidurkis - šiuo atžvilgiu prastesnė padėtis tik Rumunijoje ir Bulgarijoje, rodo Bendrijos statistika.
Tačiau Kroatijos prezidentas Ivo Josipovičius (Ivas Josipovičius) pažadėjo "neleisti ekonomikos krizės debesiui aptemdyti mūsų vizijos ir optimizmo"
"Ši krizė yra iššūkis, kvietimas padaryti rytojų geresnį negu šiandiena", - I.Josipovičius pareiškė sakydamas šventinę kalbą Zagrebe.
Per įstojimo į ES iškilmes Zagrebe dalyvavo apie 700 dainininkų, muzikantų ir šokėjų, kurie pasirodė trijose scenose, papuoštose Bendrijos simboliu tapusia mėlyna spalva.
23 metų studentas iš Zagrebo Nikas Kolvešis sakė, kad Kroatija "pagaliau prisijungė prie savo šeimos".
"Atsivers daug galimybių, kai būsime oficialiai susieti su Europa", - sakė jis.
"Esu patenkinta, kad pagaliau esame ten, kur mūsų vieta, tačiau nejaučiame ekstazės, nes turime išspręsti krūvą problemų", - komentavo psichiatrė Lukrecija Pavičevič.
Tačiau antikapitalistinio judėjimo "Occupy" padalinys Kroatijoje paskelbė: "Įstojimas į ES yra mūsų piliečių ekonominis genocidas."
Premjeras Zoranas Milanovičius anksčiau atmetė nuogąstavimus, kad 4,2 mln, gyventojų turinti Kroatija taps ekonomine našta Europos Sąjungai.
"Galų gale mes nesame euro zonos dalis", - pažymėjo jis, kalbėdamas apie skolų krizės prislėgtą ES vieningosios valiutos bloką.
Skelbdamas sveikinimą per oficialią vakarienę sekmadienį, Z.Josipovičius pareiškė, kad įstojimas į ES "užbaigia vieną Kroatijos istorijos etapą ir pradeda naują, europinį."
"Kroatijos įstojimo į ES momentas yra daugelio abejonių ir klausimų metas. Kroatijoje taip pat esama panašių dilemų", - pridūrė Z.Josipovičius, turėdamas omenyje euro zonos skolų krizę.
Zagrebas siekė tapti ES klubo nariu nuo to laiko, kai paskelbė nepriklausomybę nuo tuometės Jugoslavijos, o tas žingsnis išprovokavo kruviną 1991-1995 metų kartą su serbų sukilėliais, palaikomais Belgrado.
Kroatija tapo antrąja į šį bloką įstojusia buvusia Jugoslavijos respublika po Slovėnijos.
Visų šešių buvusių Jugoslavijos respublikų vadovai buvo tarp Zagrebe vykusių iškilmių svečių, bet daugelio ES valstybių, tokių kaip Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija, lyderių neatvykimas labai krito į akis.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel atsiprašė negalinti atvykti dėl didžiulio darbo krūvio, tačiau tiek Kroatijos žiniasklaida, tiek opozicija jos sprendimą vadino diplomatinius antausiu.