Šiuo metu Vokietijos, Austrijos ir Suomijos oro linijų bendrovės naudojasi išskirtinėmis Maskvos suteiktomis sąlygomis (t.y. mažesniais skrydžių virš Rusijos teritorijos mokesčiais). Komisijos nuomone, išskirtinės sąlygos pažeidžia pagrindinius bendrosios rinkos principus, kurie turėtų užtikrinti vienodas galimybes visoms ES oro linijų bendrovėms. Taip pat pažeidžiamos ES antimonopolinės teisės nuostatos.

„Komisija mano, kad oro linijų bendrovių lėktuvų teisė kirsti Rusijos oro erdvę skrendant į Kiniją, Japoniją ir Pietų Korėją, nebeturėtų priklausyti nuo Vladimiro Putino nuotaikos“, - rašo Varšuvos dienraštis.

Tačiau taip pat pažymima, kad gali būti labai sunku įtikinti Maskvą pasirašyti tokį sandorį. Visų pirma todėl, kad Rusija, atsisakydama pripažinti tarptautinę teisę (Čikagos konvenciją), kuria visoms oro bendrovėms turėtų būti suteikiama teisė laisvai kirsti šalies oro teritoriją, per metus iš mokesčių už skrydžius uždirba apie 0,5 mlrd. eurų.

Kita kliūtis, užkertanti kelią sandorio pasirašymui, anot Lenkijos dienraščio, yra V.Putino “įskaudintas išdidumas”. Buvęs Rusijos prezidentas siekė sujungti nacionalinę oro linijų bendrovę “Aeroflot” su Italijos bendrove “Alitalia” ir paversti ją pagrindine pasaulinio masto vežėja, laisvai veikiančia visoje Europoje. Tačiau svajonei nebuvo lemta išsipildyti Komisijai nutraukus derybas. “Šiandien V.Putinas turi galimybę atkeršyti Komisijai už tai, kad “Aeroflot” taip ir liko tik smulkia oro linijų bendrove”, - rašoma dienraštyje.

Tuo tarpu Briuselis, ES ir JAV derybininkams pasiekus susitarimo dėl Atviros oro erdvės su JAV, jau veda derybas dėl oro transporto liberalizavimo su kitomis šalimis, įskaitant Australiją, Braziliją ir Naująją Zelandiją.