Prieš šokant prie normatyvinių pasakymų, trumpai pristatau, ką gi norima sugriežtinti. Tai – mėtinės ir plonos cigaretės bei dešimties cigarečių talpos pakeliai. Šitokių direktyvų tikslas - mažinti cigarečių patrauklumą, ypač jaunimui.
Iki šių dienų vyriausybėms sunku kovoti prieš dešimtmečių tabako pramonės tikslingai formuotą teigiamą cigarečių įvaizdį. XX amžiaus pirmoje pusėje cigaretės – „laisvės švieselės“ (ang. „torches of freedom“) – buvo vaizduojamos kaip moterų emanicipacijos simbolis, na o „Marlboro“ kaubojaus reklaminė kampanija išpopuliarinusi cigaretes su filtrais ir vyrų iki šiol vadinama viena sėkmingiausių pasaulyje. Įdomus faktas: Waynas McLarenas, ilgametis „Marlboro“ reklamų veidas, mirė nuo plaučių vėžio, paskutinius porą gyvenimo metų paskyręs judėjimui prieš rūkymą.
Toks teigiamas cigarečių įvaizdis ir tabako pramonės į rinkodarą žeriami milijonai tiesiog negali nedaryti įtakos vartotojų pasirinkimams. Kaip ir pačios cigaretės vartotojų sveikatai: vien Europos Sąjungoje vidutiniškai tik per vienus metus nuo tabako miršta apie 700 tūkstančių žmonių, o įvairūs sveikatos sveikatos sutrikimai kamuoja dar daugiau žmonių. Cigarečių poveikio sveikatai, manau, diskutuoti jau neverta. Apie ką pradėti diskusijas verta, tai šitokios problemos sprendimo būdai.
Jei Europos Sąjunga galiausiai uždraus mėtines ir plonas cigaretes, tikėtini pokyčiai keliose sferose. Sveikatos atžvilgiu, reikia pripažinti, tikėtina, kad tie, kas anksčiau mėgavosi būtent tokiomis cigaretėmis, nepereis prie paprastų. Nors, visgi, pereiti gali. Ekonomikos atžvilgiu, neišvengiamai išsiplės šešėlinė cigarečių rinka, nugriebsianti nuo valstybės biudžeto visada reikalingus procentus. Niekad nesižavėjau rinkos suasmeninimu ir kėlimu virš, rodos, pačių žmonių poreikių, tačiau šis argumentas atrodo gan stiprus.
Šių abejonių ir spėjimų sūkuryje, noriu, tarytum kokį inkarą, pagaliau išmesti savo normatyvinę poziciją.
Neginu tabako pramonės, nerašau jos lobistų remiama. Pati nerūkau, ir nesidžiaugiu, kad rūko draugai. Kiekviena tabako pagreitinta mirtis yra baisus praradimas, kaip ir kiekviena išgelbėta gyvybė skaitosi. Nenoriu nei ginti rūkalių teisių, nei neigti cigarečių žalos rūkantiems bei aplinkiniams. Ką visgi noriu ginti, yra paties žmogaus apsisprendimo laisvę. Visi turime blogų įpročių, skirtingai kenksmingų ir skirtingai veikiančių mūsų aplinką, tačiau niekad nemėgau bandymo keisti visuomenę draudimais. Ar tai žalingos minties kriminalizavimas, ar žalingų įpročių: liberalioje visuomenėje (jei ji yra siektinumas, aišku), švietimas, o ne draudimai, turėtų būti pirminis įrankis kovoje su nepageidaujamu reiškiniu.
Galima uždrausti garsią minties išraišką, bet ne panaikinti pačią idėją (kontraversiškas pavyzdys: draudimas minėti LGBT žmonių nekeičia to fakto, kad jie egzistuoja). Kaip ir galima drausti kokį žalingą įprotį, bet ne norą išbandyti kažką naujo.
Kaip kitaip, nei draudimais, kovoti su tabako kompanijomis ir cigarečių pagunda? Efektyvus visuomenės švietimas ir dezinformacijos apie tam tikrus produktus sklaidymas gali pasirodyti stipriu įrankiu šioje kovoje. Ar efektyvios siūlytos švietimo priemonės kovoje prieš cigaretes? Anot naujų tyrimų, taip. Sunku sugalvoti geresnį būdą sąmoningesniems vartotojams ugdyti nei paprasčiausia informacijos sklaida (ką galima pritaikyti, nebūnant veidmainiais, kalbant ne tik apie cigaretes). Ar baisi Europos Sąjungos statistika apie tabako sukeliamas ligas? Baisi. Bet ar gerai žinoma?
Griežtėsiantys tabako įstatymai gal ir atrodo menkniekis kasdienių bėdų apsuptyje, bet jie parodo ir pačios Europos Sąjungos požiūrį į vartotojo laisvę. Kad vartotojai renkasi nebūtinai jiems gera darančius produktus – nieko naujo, tačiau apsaugoti juos nuo šitokios žalos galima ir negrasinant paprastoms laisvėms. Uždrausti – lengvesnė išeitis nei padėti suprasti, bet jei jau renkamės iš dviejų variantų, norėčiau rinktis antrąjį.
Autorė Justina Poškevičiūtė