Ar vienas euras, išleistas Europos Sąjungos (ES) lygmeniu, atneša daugiau naudos nei išleistas nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu? Šis klausimas taps dominuojančiu artimiausiais mėnesiais, nes įstatymų leidėjai dar kartą mėgins sukurti sąlygas ES bendrųjų pajamų didinimui bei iš naujo perbraižys finansavimo skyrimo žemėlapį, kad būtų užtikrintas nuoseklus ekonominis augimas ir darbo vietų skaičiaus didėjimas.
Euras
© Scanpix

Kaip rašo www.euractiv.com, ES lyderiai jau ne vienerius metus mėgina sustabdyti ES valstybes kamuojančią įsiskolinimų krizę. Jų iniciatyva buvo veržiami diržai bei skiriamos griežtos taupymo priemonės, neleidusios ekonomikai atsigauti. Pastaruoju metu jie su užsispyrimu taikė nelanksčią strategiją, skirtą ekonomikos augimui ir darbo vietų skaičiaus didinimui.

ES taip pat pavyko priimti sumažintą 960 mlrd. eurų (daugiau nei 3,3 trln. litų) biudžetą 2014 – 2020 m. periodui. Susitarimas dėl bendrosios teisinės bazės suteikia šiek tiek lankstumo, o derybos dėl finansavimo paskirstymo kiekvienai veiklos krypčiai bus ir toliau tęsiamos.

Tuo tarpu aiškėja, kad ES bendrųjų pajamų – vidinių resursų – klausimas reikalauja didesnio dėmesio. Aukšto rango Europos Komisijos (EK), EP ir Europos Tarybos (ET) paskirta patarėjų grupė imsis vidinių resursų sistemos apžvalgos bei reikiamu metu pateiks siūlymus 2020 m. prasidėsiančiam naujajam biudžetiniam periodui.

ES indėlis į nacionalinį biudžetą taps svarbiu diskusijų objektu. Jau yra sukurtų metodikų, padėsiančių suprasti, ar ES lygmeniu išleistas euras atneša daugiau naudos, nei išleistas nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu.

EP taip pat paprašė detalesnio išlaidų programų ištyrimo, nes puikiai žinoma, jog šiandien ES vis dar kamuojanti krizė išeina už ekonomikos ribų bei tampa gilia legitimumo krize, kuriai didelės įtakos turi finansinė apskaita.

Lyginant su JAV, ES daug mažiau dėmesio skiria įstatymų leidybos proceso įvertinimui.

Europos auditorių teismas – nepriklausoma ES audito institucija – ne vienerius metus telkė dėmesį labiau į finansinį ir atitikimo auditą nei į vykdymo patikrinimus, kuriais būtų vertinamas įvairių ES programų efektyvumas ir produktyvumas.

Kai kurių analitikų teigimu, kartu su atsakingiau kontroliuojamomis išlaidomis, taip pat galėtų būti vykdomas ir reikšmingas taupymas, kas padėtų 28 ES valstybėms narėms siekti harmonijos kai kuriose srityse
Neseniai „Bertelsmann Foundation“ atlikto tyrimo duomenimis, ES šalys narės galėtų sutaupyti nuo 420 mln. (1,45 mlrd. litų) iki 1,3 mlrd. eurų (4,49 mlrd. litų) kasmet (nuo 6 iki 19 proc. visų bendrų ES šalių narių metinių išlaidų).

Papildomai sutaupytos lėšos galėtų harmonizuoti bendradarbiavimą gynybos srityje, kas bus aptariama per ES viršūnių susitikimą, įvyksiantį šių metų gruodžio mėn.

„Protingesnis atsakas į griežtų taupymo priemonių iškeltus iššūkius – sričių, kur daugiausiai išlaidaujame tiek nacionaliniu, tiek ir ES lygmenimis, peržvelgimas bei išsiaiškinimas, ar galime pagerinti efektyvumą reorganizuodami bei geriau koordinuodami išlaidas tiek nacionaliniu, tiek ir ES lygmenimis“, - teigia „Notre Europe“ Jacques’o Delors’o įkurtame mokslinių tyrimų centre dirbanti mokslininkė Eulalia Rubio.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tyla prieš audrą: prabilo apie „valstiečių“ gretose bręstantį maištą ir jo dalyvius

Virš valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime pakibo...

Penkiamečio tragedija: motina stojo ginti patėvio (42)

„Grasino įkišti pimpaliuką jam į užpakalį“, – toks kaltinimas buvo įrašytas byloje,...

Orai: pirmiau trumpi lietūs ir perkūnija, vėliau – įspūdinga šiluma

Artimiausiomis dienomis per šalį nuvilnis lietus, kai kur griaudės perkūnija, bus vos gaiviau....

Tėvo ligoninėje netekęs vyras: traktuoju tai kaip žmogžudystę ir aplaidų darbą (375)

Jūrininkas Tomas Zigmantavičius atostogų metu Klaipėdoje planavo atšokti artimųjų vestuves ir...

Dėl išskirtinės nuotraukos lietuvė tapo žinoma visoje Italijoje: mane tai papiktino (51)

Trejus metus Milane gyvenanti Gintarė Sutkevičiūtė vadina save sušių menininke. Ji kuria...

Lietuvių kelionė į Iraną: neleidžiama miegoti poromis, o viešbutyje karšta lyg dykumoje (89)

Mūsų šios dienos herojus – dar vienas iš pasaulio blogiukų – Irano Islamo respublika. Iranas...

Šalia Vilniaus įvyko didelė avarija: sužaloti 2 žmonės, viena vairuotojų girta atnaujinta 21.30 (64)

Magistraliniame kelyje A4 (Vilnius–Druskininkai), prie Paluknio miestelio, pirmadienio vakarą...

Oksana Pikul: Simas jau susirinko daiktus ir išsikraustė į Panevėžį (263)

Nuolatiniai išgėrinėjimai, nuo kelių dienų iki kelių savaičių trunkantys pasilinksminimai...

Tokio košmaro nė nesapnavo: nuomos nemokėjo, butą suniokojo, išsinešė viską (243)

Užsienyje gyvenanti Laura (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – DELFI), grįžusi į nuomojamą...

Kas nutiktų, jei visi lėktuvo keleiviai prijungtų savo telefonus krautis? (13)

Šiuolaikiniai lėktuvai yra išties neįtikėtini technologiniai šedevrai. Tai – tarsi...