aA
Ar vienas euras, išleistas Europos Sąjungos (ES) lygmeniu, atneša daugiau naudos nei išleistas nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu? Šis klausimas taps dominuojančiu artimiausiais mėnesiais, nes įstatymų leidėjai dar kartą mėgins sukurti sąlygas ES bendrųjų pajamų didinimui bei iš naujo perbraižys finansavimo skyrimo žemėlapį, kad būtų užtikrintas nuoseklus ekonominis augimas ir darbo vietų skaičiaus didėjimas.
Euras
© Scanpix

Kaip rašo www.euractiv.com, ES lyderiai jau ne vienerius metus mėgina sustabdyti ES valstybes kamuojančią įsiskolinimų krizę. Jų iniciatyva buvo veržiami diržai bei skiriamos griežtos taupymo priemonės, neleidusios ekonomikai atsigauti. Pastaruoju metu jie su užsispyrimu taikė nelanksčią strategiją, skirtą ekonomikos augimui ir darbo vietų skaičiaus didinimui.

ES taip pat pavyko priimti sumažintą 960 mlrd. eurų (daugiau nei 3,3 trln. litų) biudžetą 2014 – 2020 m. periodui. Susitarimas dėl bendrosios teisinės bazės suteikia šiek tiek lankstumo, o derybos dėl finansavimo paskirstymo kiekvienai veiklos krypčiai bus ir toliau tęsiamos.

Tuo tarpu aiškėja, kad ES bendrųjų pajamų – vidinių resursų – klausimas reikalauja didesnio dėmesio. Aukšto rango Europos Komisijos (EK), EP ir Europos Tarybos (ET) paskirta patarėjų grupė imsis vidinių resursų sistemos apžvalgos bei reikiamu metu pateiks siūlymus 2020 m. prasidėsiančiam naujajam biudžetiniam periodui.

ES indėlis į nacionalinį biudžetą taps svarbiu diskusijų objektu. Jau yra sukurtų metodikų, padėsiančių suprasti, ar ES lygmeniu išleistas euras atneša daugiau naudos, nei išleistas nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu.

EP taip pat paprašė detalesnio išlaidų programų ištyrimo, nes puikiai žinoma, jog šiandien ES vis dar kamuojanti krizė išeina už ekonomikos ribų bei tampa gilia legitimumo krize, kuriai didelės įtakos turi finansinė apskaita.

Lyginant su JAV, ES daug mažiau dėmesio skiria įstatymų leidybos proceso įvertinimui.

Europos auditorių teismas – nepriklausoma ES audito institucija – ne vienerius metus telkė dėmesį labiau į finansinį ir atitikimo auditą nei į vykdymo patikrinimus, kuriais būtų vertinamas įvairių ES programų efektyvumas ir produktyvumas.

Kai kurių analitikų teigimu, kartu su atsakingiau kontroliuojamomis išlaidomis, taip pat galėtų būti vykdomas ir reikšmingas taupymas, kas padėtų 28 ES valstybėms narėms siekti harmonijos kai kuriose srityse
Neseniai „Bertelsmann Foundation“ atlikto tyrimo duomenimis, ES šalys narės galėtų sutaupyti nuo 420 mln. (1,45 mlrd. litų) iki 1,3 mlrd. eurų (4,49 mlrd. litų) kasmet (nuo 6 iki 19 proc. visų bendrų ES šalių narių metinių išlaidų).

Papildomai sutaupytos lėšos galėtų harmonizuoti bendradarbiavimą gynybos srityje, kas bus aptariama per ES viršūnių susitikimą, įvyksiantį šių metų gruodžio mėn.

„Protingesnis atsakas į griežtų taupymo priemonių iškeltus iššūkius – sričių, kur daugiausiai išlaidaujame tiek nacionaliniu, tiek ir ES lygmenimis, peržvelgimas bei išsiaiškinimas, ar galime pagerinti efektyvumą reorganizuodami bei geriau koordinuodami išlaidas tiek nacionaliniu, tiek ir ES lygmenimis“, - teigia „Notre Europe“ Jacques’o Delors’o įkurtame mokslinių tyrimų centre dirbanti mokslininkė Eulalia Rubio.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sukrečianti turtingiausio kada nors gyvenusio žmogaus istorija: švaistydamasis pinigais sugriovė kitos šalies ekonomiką kelionėje lydėjo 60 tūkst. žmonių  (52)

Remiantis 2019 metų „ Forbes “ reitingu, pats turtingiausias pasaulio žmogus yra bendrovės „...

Alkoholį vartojanti moteris visuomet rizikuoja: jei vaisius pažeidžiamas pirmomis dienomis – padariniai negrįžtami (21)

Medikai ir toliau kovoja dėl girtos, Klaipėdoje gimusios, naujagimės ateities. Kas laukia mažylės...

Padraugavo su estais ir užteks: Kremliaus ruporas rusus ragina ruoštis karui su JAV Baltijos šalyse (1266)

Objektyviai turime savų interesų, susijusių su Baltijos jūros regionu. Tai susitikime su Estijos...

Orai: ruoškitės, kasdien bus vis šilčiau (4)

Šiandien ir artimiausiomis dienomis mūsų šalies orus lems anticiklonas.

Politologas sumaišė visas kortas: dabartiniai prezidento rinkimai – beprasmiški (751)

Sprendimas prezidentą Lietuvoje rinkti visuotiniuose rinkimuose – beprasmiškas ir tuščiai...

Mokslininkus nustebino keistas radinys auglyje: vėžys keičiasi (24)

Mokslininkai iš auglių paimtuose pavyzdžiuose aptiko tarp plaučių vėžio ląstelių...

Gatvės mada: drąsiausi šiltus rūbus jau nukišo į tolimiausią spintos kampą (87)

Antrąją Velykų dieną prie stalų vilniečiai užsibūti nepanoro – pagrindinėmis sostinės...

Skirtingais periodais vaikų susilaukusi Renata Kovtun paneigė dažną mitą: buvo neramu, kad kažkuris gali pasijusti mažiau mylimas (12)

Grožio salono savininkė, lengvojo kultūrizmo čempionė Renata Kovtun juokiasi, kad apie vaikus...

Danų milijardierius Šri Lankoje neteko trijų iš keturių savo vaikų (190)

Danų milijardierius verslininkas, kuris yra pagrindinis internetinio mados verslo milžino ASOS...

Rimvydas Valatka. Blogas Gaidys, labai blogas (337)

Kokia didžiausia tragedija įvyko Didžiąją savaitę? Ne, tai ne Notre-Dame de Paris gaisras,...