Kaip rašo BBC, daugelis čia atvyksta pradėti verslo, nes vertina Vokietijos rytinę kaimynę kaip galimybių teritoriją.

„Vokietijos rinka stipriai perpildyta“, - įsitikinęs Chrisas.

„Visko čia jau yra, todėl net ir turint gerą verslo idėją, gali paaiškėti, kad daugelis kitų žmonių jau daro lygiai tą patį. Čia yra labai didelė konkurencija.“

„Lenkijoje situacija kitokia. Žmonės čia vis dar smalsūs, todėl, turint naują idėją, yra daug erdvės jai įgyvendinti.“

Tai taip modernu

Poznanė – tik penktasis pagal dydį Lenkijos miestas, tačiau, dėl sąlyginai nedidelio atstumo nuo Vokietijos sienos, - tik trys valandos kelio greitkeliu iki Berlyno, šis miestas tampa mėgstama kryptimi naujajai verslininkų iš Vokietijos bangai.

Visai netoli nuo miesto dygsta prabangūs nauji viešbučiai plūstančių užsieniečių apgyvendinimui.

„Sheraton“ viešbučio vadybininkas Marco Foelske – vokietis. Jo teigimu, mažiausiai trečdalis svečių šiame viešbutyje užsieniečiai iš kaimyninės Vokietijos, atvykę verslo reikalais.

Tačiau jis įsitikinęs, kad daugybei jų kelionė į Lenkija – kelionė į nežinią.

„Manau, kad pakankamai dažnai Lenkija vis dar vertinama kaip šalis, esanti kitoje „geležinės uždangos“ pusėje, todėl ji – neprognozuojama.“

„Atvykę čia, žmonės iš tiesų būna nustebinti. Juos stebina Lenkijos šiuolaikiškumas.“

„Apie 60 proc. vokiečių niekada nėra buvę Lenkijoje, todėl vis dar jaučiamas priešiškumas iš žmonių, kurie Lenkijos nėra matę.“

Vokietijos verslo bendruomenė Poznanėje yra palyginti glaudi: vokiečių ir lenkų verslo ratas – klubas, vienijantis miesto verslininkus ir vadovus, organizuoja reguliarius susitikimus.

Angelika Menze, kuri organizuoja klubo renginius, sako, kad Lenkija – puiki terpė investicijų iš Vokietijos vystymui.

„Čia sąlygos – lygiai tokios pačios kaip Vokietijoje, taip pat čia galite tikėtis labai gerų darbuotojų, kurie ištikimi įmonei, kurioje dirba“, - sako ji.

„Čia galite užkariauti didžiulę rinką – žmonės domisi vokiška produkcija. Lenkijoje vokiškos prekės turi gerą vardą.“

Praeitis nėra tokia svarbi

Gali susidaryti įspūdis, kad nerami šių dviejų valstybių santykių praeitis galėtų kelti sunkumų lenkams priimti augantį darbuotojų iš Vokietijos antplūdį, tačiau iš tikrųjų taip nėra.

Suši meistro Jano teigimu, jauni žmonės bent jau nori atleisti ir pamiršti.

„Dėl euro zonos krizės, žmonių požiūris keičiasi“, - sako jis.

„Jie laimingi, jei tai padeda jiems susirasti darbą.“

„Todėl jauni žmonės pasiruošę tiesiog pamiršti istoriją ir apie ją negalvoti. Žinoma, vyresnių žmonių situacija sudėtingesnė.“

Abejonių dėl investicijų, plūstančių rytine kryptimi, labiau tikėtina išgirsti pačioje Vokietijoje, ypač Rytų Vokietijoje.

Didžioji šio regiono dalis vis dar kovoja dėl naujų investicijų, užimsiančių valstybei priklausiusios pramonės vietą, kuri žlugo po Vokietijos apjungimo, įvykusio prieš du dešimtmečius.

„Verslas palieka Rytų Vokietiją, todėl ten aukštas nedarbo lygis“,- teigia Grzegorzas Glowackis – lenkas bankininkas, gyvenantis ir dirbantis Berlyne.

„Tuo tarpu investitoriai keliasi į Lenkiją, kuo Lenkijos vyriausybė yra labai patenkina.“

Santykių tarp Vokietijos ir Lenkijos augimą vertinant kaip neišvengiamą Lenkijos įstojimo į Europos Sąjungą (ES) pasekmę, verta pastebėti, kad yra ir kitų šio suartėjimo faktorių.

Kaip teigia analitikai, tarp šių faktorių yra ir artimi santykiai tarp Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko.

Lenkijoje viskas, ko tik nori, bus padaryta, tačiau tai bus padaryta paskutinę minutę.

M. Foelske teigimu, to Poznanės vokiečių bendruomenė tikisi ir po rinkimų.

„Kaip sako amerikiečiai, geriau jau velnias, kurį pažįsti, nei velnias, kurio nežinai.“

„Šią dieną verslo santykiai labai tvirti ir patogūs.“

„Be abejonės, didelės įmonės žino, ką jos turi šią dieną ir yra patenkintos tuo, ką turi“, - priduria M. Foelske.