aA
Vienas dalykų, dėl kurių aš labiausiai apgailestauju gyvenime, yra tai, kad mano dukterys niekada nepamatys tokios Italijos, kokią ją pažinojau aš.
© Scanpix

Prisimenu laikus, kai Florencija dar nebuvo tokia sausakimša vasarą, o maži Toskanos miesteliai ir kaimeliai, centrinė Italijos dalis ir ypač šalies pietūs buvo „itališki“ visomis prasmėmis: mažai užsieniečių ir giliai šaknis įleidęs nepakartojamas gyvenimo būdas.

Ankstyva dienos pradžia vėsų rytą, sunkus darbas, po kurio laukia gardūs pietūs su vynu iš ąsočio. Tada šventoji siesta – pokaitis, kai viskas būna chiuso – uždaryta. Nurimus negailestingam dienos karščiui, gyvenimas grįžta į įprastas vėžes.

Sekmadieniais galima pamiršti apie apsipirkimą – viskas uždaryta iki pirmadienio ryto, o gal ir vėlyvos pirmadienio popietės. Sekmadienio pietūs gali užsitęsti nuo pusės keturių iki vienuoliktos vakaro.

Tačiau šis gyvenimo būdas atsidūrė pavojuje dėl turizmo daromo spaudimo bei Šiaurės Europos šalių keliamų reikalavimų. Florencijoje ir Romoje sekmadienis daugiau nebėra tiesiog sekmadienis – pietinė Europa verčiama nustoti nuolaidžiauti sau ir pagaliau atkreipti dėmesį į antraštes, skelbiančias apie krizę euro zonoje ir ekonominius sunkumus.

Šiuo metu Italijoje kaip tik sezono pikas, todėl milijonai žmonių laikinai palieka D. Britaniją, Šiaurės Europą, Ameriką ir vyksta ten, kur auga alyvmedžiai.

Daugelis atvykusių atostogauti mėgausis čia siūlomais malonumais: rytiniu espresso kavos puodeliu kavinėje, ilgesniais nei namie pietumis, siesta ir aperityvo taurele aikštėje prieš vakarienę gryname ore. Galbūt juos šiek tiek nuliūdins tai, kad bažnyčia ar muziejus, kuriuose jie norėjo apsilankyti, uždaryti iki vakaro, tačiau vaikščiodami aplink jie išgirs savo žingsnius, aidinčius nuo akmeninių sienų bei žavėsis tyla, pasklidusia po besiilsintį miestą, kuria nepavyktų pasimėgauti nė viename iš Šiaurės Europos miestų.

Poilsiautojai būtinai pastebės, kokį poveikį toks gyvenimo būdas daro žmonių sveikatai. Čia tvyro geros savijautos pojūtis, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių. Būriai žurnalistų plūsta į Sardiniją ar Egėjo jūroje esančią graikams priklausančia Ikarijos salą, bandydami įminti mįslę, kodėl šiose vietovėse žmonės gyvena ilgiau nei kur kitur pasaulyje.

Ikarijos salos istorija mena badavimo ir persekiojimo laikus, kas privertė žmones pačius auginti tai, ką jie valgo, kas šiais laikais tapo pelninga. Bet kuriuo atveju, ilgaamžiškumo paslaptis akivaizdi: Ikarijos gyventojai praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį gryname ore. Čia niekas neleidžia laiko beprasmiškai prie skaitmeninių žaisliukų, tačiau, jei reikia, prieigą prie interneto visada rasite kavinėse.

Be jokios abejonės, kiekvienam graikui, ispanui, italui ar portugalui susirūpinimą kelia ekonominė situacija, skolos bei nedarbas, o dabar dar ir politinių vėjų iš Londono, Briuselio, Frankfurto ir Vašingtono atpūsta griežta taupymo politika.
Liko nedaug vietų, išvengusių masinio turizmo bei išsaugojusių savitą gyvenimo stilių, pavyzdžiui, Ikarijos sala, Kastilijos lygumos ar laukinis Abrucų regiono grožis – visa tai, ko šiaurinės Europos visuomenė, mūsų vadybininkai, Tarptautinis Valiutos Fondas, verslininkai ir politikai (tiek euroskeptikai, tiek ir Angela Merkel) nekenčia labiausiai.

Tačiau rugpjūtį paliekame savo pašėlusį gyvenimo tempą ir atvykstame pasimėgauti pietiečių tingumu. „Pažvelk, kaip šie maži vyrukai žaidžia šachmatais – kaip miela! „Kampario su soda, per favore! Dievinu, kaip jie zuja ant savo motorolerių bei jokių šalmų ir nesisega saugos diržų – tai atrodo taip šauniai!” O tada ateina rugsėjis, mes grįžtame prie savo apskaitos žurnalų, akcininkų procentų ir biržų rodiklių. Pakaks „pietiškumo“ šiais metais – laikas skirti dar griežtesnes priemones tiems „tinginiams“ pažaboti...

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Venckienės sūnus Karolis: galėjome bėgti į Meksiką, bet mes tikėjomės, kad mama nebus išduota Lietuvai (152)

Neringos Venckienės sūnus Karolis Venckus LNK laidai „Bus visko“ papasakojo apie gyvenimą...

Reto grožio eglės puošia ne tik Vilnių ir Kauną: išrinkite mieliausią Lietuvos eglutę (17)

Kalėdinės nuotaikos pasklido po visą Lietuvą – šventėms ruošiasi ir didesni, ir mažesni...

Liga, kuri prasideda nekaltu odos niežėjimu, o baigiasi sąnarių persodinimu: kam susirgti – didžiausia rizika? (64)

Sonata jau 25 metus serga žvyneline . Ji susirgo būdama vos 20 metų, kai dar studijavo. Ši liga...

Į teismą Lietuvos valstybę padavęs generalinis prokuroras teigia prieš ją nekovojantis papildyta Skvernelio komentaru (117)

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis sako nekovojantis prieš valstybę ieškiniu dėl darbo...

Dėl smurto prieš žmoną ir dukrą sulaikytas buvęs garsus serbų krepšininkas, pasaulio čempionas (13)

Serbijos žiniasklaida praneša, kad Belgrado policija areštavo 44-erių metų Milaną Gurovičių.

Lietuvis nustebo pamatęs sąskaitą už langus ir duris: o atrodė, kad brangiausia – jau praeityje

A++ klasė, 100 tūkst. eurų už 100 kv. metrų namą ir 500 eurų namo išlaikymui per metus. Ar tai...

Aušra Bytautienė: nebereikės visiškai išeiti į pensiją (104)

Europos Komisija ištransliavo iškalbingą žinutę Lietuvai – prognozuojama, jog 2050 m. mūsų...

Iš Trumpo besijuokiantys pasaulio lyderiai – dar ne blogiausia (95)

Žaibiškai išpopuliarėjęs praėjusios savaitės NATO viršūnių susitikimo vaizdo įrašas,...

Profesorius Landsbergis: Rusija turėjo savo didžiąją galimybę, bet ją prarado (560)

Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis teigia, kad Stalino ir Hitlerio...

Planuose – leisti už ES paramą pirkti žemę (8)

Žemės ūkio ministerija svarsto sekantį finansinį laikotarpį sukurti dar vieną paramos formą...