Žymus britų filosofas ir rašytojas Gilbertas Keithas Chestertonas 1908 metais išleistoje savo svarbiausioje knygoje „Ortodoksija“ yra pasakęs: „Aš tikiu liberalizmu, kaip tikėjau visada, net labiau negu visada. Tačiau buvo ir toks rožinis naivumo laikotarpis, kai tikėjau liberalais.“
Guy Verhofstadtas
© AFP/Scanpix

Gaila, kad pats Chestertonas toliau šios temos knygoje neplėtoja. Šios eilutės knygoje pasakomos lyg tarp kitko, lyg tikintis, kad visiems bus savaime aišku, ką autorius turi omenyje. Ir visgi jų svarba Chestertonui neabejotina - jos parašomos pastraipos pabaigoje, taigi, turėtų žymėti išvadą ar moralą.

Pirmąkart perskaičius šias eilutes, man jos iš karto labai patiko. Nors nesakau, kad jas iki galo supratau. Galbūt dėl to ir patiko. Nuo to karto gana dažnai jas prisimenu ir svarstau, ką tiksliai autorius norėjo pasakyti. Pasvarstykim.

Greičiausiai pastebėjote, kad liberalizmo ideologija šiuolaikiniame pasaulyje yra labai gaji, palyginus su kitomis? Manau, niekas neprieštarautų teiginiui, kad per pastaruosius du ar tris šimtus metų būtent šios politinės ideologijos normos darė didžiausią įtaką kiekvieno vakariečio mąstymui. Galima teigti netgi taip, kad pagrindinė srovė, dariusi didžiausią įtaką kitų dviejų „didžiųjų“ politinių ideologijų - socializmo ir konservatizmo - vystymuisi, taip pat buvo liberalizmas. Dabar aniems laikams būdingi konservatoriai yra vadinami radikaliais dešiniaisiais arba galbūt netgi naciais, o socialistai - radikaliąja kaire arba komunistais. Dabar liko tik suliberalėję socialistai ir suliberalėję konservatoriai. Nepagalvokit, kad imuosi šį fenomeną vertinti, tik konstatuoju faktus.

Liberalizmas yra gyvybingiausia ideologija. O štai koks paradoksas - liberalai Europoje nevaldo! Didžiojoje dalyje Europos valstybių pagrindiniai valdančiųjų koalicijų partneriai yra konservatoriai arba socialistai. Kaip įdomu! Europos žmonės, kaip ir Chestertonas, tiki liberalizmu, bet netiki liberalais. Kodėl? Galbūt žmonės yra natūraliai linkę į kraštutinumus, kadangi tai padeda viskam turėti aiškesnį, mažiau sudėtingą paaiškinimą? O galbūt liberalizmo ideologijoje slypi štai tokia savybė - jis yra geresnė filosofija nei rinkimų programa? Kad ir kaip ten būtų, kartoju: Europos žmonės tiki liberalizmu, bet netiki liberalais.

Tad štai jums ir mano spėjimas apie tai, ką „Ortodoksijos“ autorius turėjo omenyje rašydamas straipsnio pradžioje minėtas eilutes. Liberalizmo nuostatos skamba protingai, o liberalai turi tendenciją jas pristatyti tokiu būdu, kad jos nuskamba taip, lyg prieštarautų sveikam protui. Sunku tiksliai pasakyti, kodėl taip yra. Tam reikia išsamios analizės. Tačiau vieną hipotezę galiu pasiūlyti.

Kalbant šiek tiek abstrakčiai, liberalizmas yra panašus į matematiką arba gamtos mokslus: fiziką, chemiją, biologiją. Liberalai mėgsta vadinamąjį „atomistinį“ požiūrį, kuris teigia, jog viskas prasideda nuo individo, jo kūno ir minčių, o visuomenė - individų matematinė suma. Problema yra ta, kad toks požiūris atrodo labai protingas tik tol, kol nėra pritaikomas realiame pasaulyje. Čia ir kyla pagrindinė liberalų problema - nors pats liberalizmas pateikia praktiškų ir įgyvendinamų idėjų, dažnas liberalas jį priveda iki ekstremumo. Tai padaro liberalizmą neįtikimą, o liberalus - opozicija. Arba, geriausiu atveju, mažaisiais partneriais valdančiojoje koalicijoje.

Guy‘jus Verhofstadtas „prisilojo“

Per pastaruosius kelis mėnesius Europos lygmens liberalų partijoje - Europos liberalų ir demokratų aljanse (ALDE) - įvyko gerų dalykų. Pirmiausia, keletas įtakingų minėtos partijos narių sugebėjo prasklaidyti prieš jų akis tvyrojusią utopinio mąstymo miglą. ALDE partijai anksčiau tinklaraščio įraše išdėstyta „Chestertono problema“ buvo ypatingai skausminga. Atrodo, ir charizmatišką lyderį turėjo, ir nariai protingi, išsilavinę, moka pakalbėti. Bet štai Europos Parlamente liberalai per praėjusius rinkimus tesugebėjo gauti 85 iš 766 mandatų. O čia problema. Ir ALDE pradėjo ieškoti sprendimų.

Tai buvo tik laiko klausimas: kada pagaliau kritikos strėlės smigs į ALDE lyderio Guy‘jaus Verhofstadto asmenybę? Ir tai atsitiko praėjusį mėnesį. Kitas įtakingas Europos liberalas, buvęs Europos Komisijos narys Fritsas Bolkensteinas pasakė itin išraiškingą frazę, nuskambėjusią daugelyje žiniasklaidos priemonių: „Guy‘jus Verhofstadtas loja prieš mėnulį.“

Anglų kalboje tokia frazė yra aliuzija į dažnai šunų atliekamą veiksmą, kai jie galvoja, jog mėnulis yra kažkur netoliese ir jų lojimas kažkokiu būdu mėnulį privers nukristi ar kitaip lems jo egzistenciją. Loti prieš mėnulį - daryti ką nors beprasmiško. Štai taip Bolkensteinas įvertino savo kolegos, liberalų partijos pirmininko idėjas, tarp kurių žymiausia - noras ES paversti federaline valstybe. Apie tai Bolkensteinas irgi pasisakė: „Verhofstadtas galvoja, kad galima panaikinti tautinę valstybę. Tai yra šlamštas, ir jo eurofederalizmas taip pat yra šlamštas."

Bolkensteinas - ne vienas. Savo drąsiais ėjimais jis taip pat sugebėjo prasklaidyti miglą, tvyrančią prieš daugelio jo kolegų liberalų akis. Jau matosi ir materialios to pasekmės: šią savaitę keli įtakingi ALDE nariai savo laiške partijos nariams pasiūlė išrinkti Ollį Rehną (už ekonominę ir pinigų sąjungą atsakingą komisarą), o ne Guy‘jų Verhofstadą būsimu liberalų vedliu į ateinančius Parlamento rinkimus. Sėkmės atveju šis žmogus greičiausiai taptu Komisijos prezidentu. Žinoma, dar reikia palaukti galutinio ALDE narių sprendimo. Nėra abejonių, kad tarp Rehno ir Verhofstadto virs atkakli kova. Tačiau dauguma partijos narių jau pradėjo busti iš utopinės Verhofstadto hipnozės. Tai yra būtina siekiant, kad europiečiai patikėtų ne tik liberalizmu, bet ir liberalais.

Parengė Mantas Pupinis

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Moters pagalbos šauksmas: kur dėtis po skyrybų su vaikais? (7)

Su vyru besiskirianti moteris atsidūrė akligatvyje – turi išsikraustyti iš namų, socialinio...

Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė: jis atsiprašė visos Lietuvos, tik ne manęs ir dukrelės (462)

Skandalingojo politiko Petro Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė Birutė Navickaitė neslepia,...

Vakarą praleidau ligoninės priimamajame: prakaito, alkoholio, šlapimo kvapai ir ilgas laukimas (317)

Niekas nenorėtų ten patekti. Nei kaip pacientas, nei kaip lydintysis. Bet kartais ne pačioje...

Mokesčių inspekcija paskaičiavo: jei 12 eurų mokate už kepsnį – turėtų atnešti du kilogramus mėsos (448)

Palangos verslininkų noras per vasarą užsidirbti visiems metams padarė meškos paslaugą visos...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Nerašyta lietuvių sandora su valdžia: svarbiausia, kad nebūtų permainų (2)

Nesakykit man, kad po Šv. Jono dienos jau trumpėja, o sausros iškamuota gamta pradeda ruoštis...

Nakvynė pajūryje už 5 eurus: poilsiautojai iškenčia vos 2-3 dienas (159)

„Šalta, žmonių nėra, vasara – š*****“, – piktai rėžia namelius poilsiautojams...

Lietuvą palikdama Eurika Masytė sunkiai tramdė ašaras: ir šiandien dar jaučiuosi nepritapusi (134)

Minint valstybines šventes vis dar skamba legendinė daina „Laisvė“ ir turbūt nėra žmogaus...

Gentvilas: žemi liberalų reitingai – sunkiausio partijos laikotarpio atspindys (69)

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad rekordiškai žemi jo vadovaujamos...

Atsakymas Užkalniui: Vilnius – nuostabus miestas (41)

Esu vilnietis, gyvenu čia jau apie dešimt metų, dirbu, kuriu šeimą ir didžiuojuosi savo miestu.

Bendrauti su Adomaičiu vengęs Brazys nesitiki stebuklų iš sugrįžtančių rinktinės veteranų (26)

Pirmąjį sezoną Vilniaus „Lietuvos ryto“ trenerių štabe pabaigęs Mindaugas Brazys poilsio...