aA
Iš tiesų tai įdomus klausimas, kuris dažnai aptariamas kartu su kitomis „įkalinimo“ temomis. Pavyzdžiui, kodėl naudinga laikyti nusikaltėlius kalėjimuose kartu? Ar yra kitų problemų sprendimo būdų? Iš esmės įkalinimo bausmę imta taikyti tada, kai atsirado vieningas baudžiamosios atsakomybės tikslų vertinimas.
© Scanpix

Matyt, panašiai reikėtų ieškoti ir Norvegijoje veikiančios bausmių sistemos vertinimo.

Bausmė – tai pelnyta nuobauda, teisių apribojimas, išgąsdinimas ir sulaikymas, pasitaisymas ir reabilitacija.

Bausmė atitinka visuomenės supratimą apie teisingumą bei taisyklių paisymą, kurios kultūrinės šiuolaikinės visuomenės sąmonėje ženkliai nusilpo. Bet koks pokalbis apie tai, kad nusikaltėlio pasitaisymas svarbesnis už nuobaudą, paprastai sukelia pasipiktinimą, kad tokia pozicija ženkliai silpnina visuomenės saugumą, nukelia į antrą planą nusikaltimų aukų interesus ir, kas baisiausia, padaro nusikaltėlių gyvenimą per daug patogiu. Nepaisant to, kad tyrimų duomenys rodo, jog kai kurios pasitaisymo siekimo formos leido sumažinti tolimesnių nusikaltimų tikimybę, šios sistemos priešininkai visų pirma vienareikšmiškai reikalauja atpildo nusikaltėliams.        

Tai vyksta visame pasaulyje. Skirtingai nuo kitų šalių, Norvegija pasižymi progresyvia bausmių skyrimo sistema, pagal kurią didžiausias dėmesys skiriamas pasitaisymui ir reabilitacijai, dėl ko ateityje tikimasi sumažinti nusikalstamumo lygį. Tai nereiškia, kad Norvegijoje nusikaltėliai nesodinami į kalėjimus, tiesiog juose sukuriamos įkalinimo sąlygos, suteikiančios galimybę sumažinti tikimybę, jog po išlaisvinimo nusikaltėlis ir vėl nusižengs įstatymams.

Skirtingai nuo daugelio teisminių JAV apygardų, kur nusikaltėlio įkalinimo trukmė nurodoma nuosprendyje (t.y. kalima būtent tiek, kiek nustatė teismas), Norvegijoje įkalinimo trukmė nuosprendyje nėra nurodoma, o nusikaltėlio išlaisvinimo klausimas sprendžiamas analitinės ataskaitos, kurioje nurodoma, ar nusikaltėlis pasitaisė, ar ne, pagrindu.

Kaip jau buvo minėta, Norvegijoje įkalinimo trukmė neviršija 21 metų, tačiau ji gali būti pratęsta penkeriems metams, jei įkalintasis per įkalinimo laikotarpį iki jo pabaigos nepasitaisė. Tokiu atveju įkalinimo trukmė gali būti pratęsiama kas penkerius metus. Todėl iš esmės įkalintasis gali kalėti iki gyvos galvos, tiesiog įkalinimas jam bus pratęsiamas kas penkerius metus.

Tokios sistemos taikymo rezultatai teigiami, nes mažinama pakartotinų nusikaltimų įvykdymo tikimybė. Kaip teigiama „The Guardian“ straipsnyje apie Norvegijos kalėjimų sistemą, recidyvų lygis „Bastoy“ kalėjime sudaro apie 16 proc., o tai žemiausias rodiklis Europoje, tuo tarpu JAV jis sudaro apie 40 proc.

Tačiau bausmės skyrimo praktika ir kalinių laikymo sąlygos negali būti vertinamos vienareikšmiškai. Pastaruoju metu Europoje vyksta karšti ginčai dėl akivaizdžios neteisybės, nes Norvegijos kaliniai gyvena palyginti „prabangiai“, kai nepriteklių išgyvenančių ar pagyvenusių įstatymams nenusižengusių asmenų gyvenimo sąlygos nepalyginamai prastesnės.

Klausimas, ar kaliniai turėtų būti laikomi geresnėmis sąlygomis, nei tos, kuriomis gyvena įstatymų nepažeidę piliečiai, net jei šios sąlygos – politikos dalis, kuri padeda nusikaltėliams greičiau pasitaisyti, turi akivaizdų atsakymą. Norvegija bent jau pasirinko tą strategiją, kuri padeda maksimaliai efektyviai siekti nusikalstamumo mažinimo.

Vienas šios strategijos elementų – įkalinimo trukmės mažinimas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Apklausoje dėl išlaidų kariuomenei – nedviprasmiškas signalas valdžiai (67)

Lietuva gynybai šiuo metu skiria beveik 2 proc. BVP. Krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas,...

Siūlo nebemokėti atostoginių: darbuotojas turėtų pats susitaupyti nuo algos (43)

Kilusi diskusija dėl atostoginių mokėjimo tvarkos sulaukia dviprasmiškų vertinimų. Ekonomistų...

Šie specifiniai Rytų Vokietijos prekės ženklai išliko ir žlugus komunizmui (1)

Rytų Vokietija negarsėjo kaip vartotojų teisių gynimo bastionas, ir kai Berlyno siena griuvo...

Mokslų daktarės analizė: kas geriau – sviestas ar margarinas? (231)

Diskusijos apie tai, kas tinkamiau jūsų sveikatai, – margarinas ar sviestas , tęsiasi jau...

Mokyklos valgyklos maiste – gyvos kirmėlės (182)

Vakar Radviliškio rajono Lizdeikos gimnazijoje pietavusi moksleivė perlinių kruopų košėje rado...

Ar sergančio medžio šakeles galima naudoti kaip skiepūglius

Kartais visai akivaizdu, kad kuri nors sode žaliuojanti obelis skaičiuoja paskutines savo dienas,...

Atsakymas į amžiną lietuvių klausimą: kas pigiau – statyti namą pačiam ar jį nusipirkti (200)

Daugelis svajoja apie nuosavą būstą, tačiau tokias mintis dažnai sutrikdo klausimas, kas pigiau...

Šilumos sulauksime daugiau, tačiau geros naujienos tuo ir baigiasi (2)

Artimiausią parą per šalį slinks atmosferos frontas. Naktį dangus bus niūrus ir pilkas....

Ekspertai įvertino apkalbas sukėlusį įvaizdį: prašauta, ir tai – ne dėl apnuogintos krūtinės (293)

Gili iškirptė – anokia naujiena tarp Lietuvos ar užsienio pramogų pasaulio žvaigždžių; ir...