aA
Apie Europoje krintančius nusikaltimų skaičius kalba naujausios apklausos ir statistika. „The Economist“ liepos viduryje apžvelgęs situaciją Vokietijoje, pastebėjo, kad turtinė žala išaugo - tai kriminologai sieja su atvykstančiaisiais iš Rytų Europos. O štai smurtinių nusikaltimų sumažėjo.
© Shutterstock nuotr.

Lietuvoje taip pat stebimi trečdaliu sumažėję smurto atvejai. Apie ką statistika nutyli?

Pirmauja Rytų Europa

Nors įvykių užregistruojama mažiau, daugėja nusikalstamų veiklų. Remiantis Lietuvos policijos departamento duomenimis, užregistruotų įvykių, lyginant 2012-uosius su praėjusiais metais, užregistruojama 10,5 proc. mažiau. Nusikalstamų veikų skaičius nuo 2011-ųjų iki praėjusių metų padaugėjo 3,7 proc. Daugiau nei dešimtadaliu sumažėjo vagysčių, penktadaliu - plėšimų, trečdaliu išaugo veikos, susijusios su psichotropinėmis bei narkotinėmis medžiagomis, 27,6 proc. padaugėjo kontrabandos atvejų. Kitaip situacija atrodo vertinat ilgesnio laikotarpio pokyčius.

„Kaip rodo tyrimai, Europoje mažėja ir realus bei registruotas smurtinis nusikalstamumas - ir Vakaruose, ir Rytuose. Čia vėlgi bendras vertinimas, nes yra šalių su priešingomis tendencijomis. Sunkių smurtinių nusikaltimų Lietuvoje per pastaruosius 10 metų sumažėjo 30 proc.“ - sako Lietuvos teisės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Gintautas Sakalauskas.

Besidairant po smurto geografiją, pastebima, kad smurto santykinė dalis yra daug mažesnė ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse – kuo geriau gyvenama, tuo mažiau smurto. G. Sakalauskas atkreipia dėmesį ir į istorines Rytų Europos sąlygas:

„Smurto yra daug daugiau šalyse, neseniai išgyvenusiose totalitarizmą - bendras požiūris į žmogų, baimė, agresyvumas, nepasitikėjimas, žmonių tarpusavio santykiai labai priklauso nuo atmosferos šalyje. Svarbu pastebėti, kad smurtinis nusikalstamumas Lietuvoje mažėja nuo labai aukštos kartelės - net ir jam gerokai sumažėjus mes dar vis tiek turime maždaug 5 kartus daugiau nužudymų nei daugelyje kitų Europos šalių. Tokie rodikliai yra beveik visose posovietinėse šalyse.“

Auklėjimo fizinėmis bausmėmis įtaka

Kas skatina išsivysčiusiame pasaulyje smurto mažėjimą - pasaulio kriminologams rūpimas ir svarbus klausimas, į kurį bandoma atsakyti taikant įvairias teorijas – nuo kalėjimų sistemos pokyčių iki efektyvesnių policijos pajėgų. Viena iš teorijų kalba ir apie vaikų auklėjimo be smurto įtaką.

„Tai, kad vaikų agresyvus elgesys labai priklauso nuo jų paties patiriamo smurto, net ir tariamais auklėjimo tikslais, šiais laikais jau nekelia abejonių... Vokietijoje 2000 m. priėmus įstatymą, kuris vienareikšmiškai uždraudė smurtą prieš vaikus, tyrėjai pastebi, kad per 13 metų tėvų, kurie vis dar taiko fizines bausmes vaikams, gerokai sumažėjo, lygiai taip pat, kaip ir patyčių mokykloje“, - pastebėjo mokslininkas. Visgi tai kol kas menkai atsispindi smurtinio nusikalstamumo statistikoje, nes daugiausia smurtinių nusikaltimų padaroma būnant 18-24 metų. Gimusieji po 2000 m. negali būti baudžiamosios atsakomybės subjektais - Vokietijoje, kaip ir Lietuvoje, ši atsakomybė galioja nuo 14 metų.

Vis dar griebiamės diržo

Nors vakariečiai skatina remtis meilės vietoj diržo principu, Lietuvoje į auklėjimą smurtu žvelgiama kitaip. Pernai metais VO „Gelbėkit vaikus“ užsakymu atliktas fizinių bausmių vaikams taikymo situacijos tyrimas parodė, kad fizinės ir kitos žeminančios bausmės vis dar išlieka priimtina vaiko auklėjimo forma.

„59,6 proc. tėvų nuomone, fizinės bausmės neturėtų būti taikomos, bet yra situacijų, kai jos pateisinamos. Labiausiai tėvai pateisina fizines bausmes, kai vaikai rūko, vartoja alkoholį ar narkotines medžiagas bei vagia“,- rezultatus komentuoja Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresnioji patarėja Audronė Bedorf.

Smurto atvejų prieš vaikus pastaruosius trejus metus skaičius nesikeičia. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, skirtingas praėjusiais metais smurtą patyrusių vaikų (1261) ir smurto atvejų prieš vaikus (1343) skaičius rodo, kad yra atvejų, kai vaikai pakartotinai ar periodiškai patiria smurtą.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad oficiali statistika apie smurtą patyrusius vaikus neatspindi, kiek realiai yra vaikų, kurie kasdien patiria smurtą. Dažnai iš savivaldybių informacijos apie smurto atvejus prieš vaikus išvis negaunama arba gaunama praėjus ilgam laikui“,- sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausioji specialistė Regina Lincevičienė.

Nors Lietuvos įstatymai draudžia vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis bei atitinkamai jį drausminti, specialistai pastebi, kad realybėje jie apeinami.

„Praktikoje taikant atskirus teisės aktus, nustatančius atsakomybę už prievartą prieš vaikus, fizinės bausmės ne visuomet patenka į įstatymuose apibrėžtas sąvokas. Fizinės bausmės auklėjant vaikus gali būti laikomos mažareikšmėmis ir patenkančiomis į auklėjimo sąvoką“,- pastebi A. Bedorf.

Labiausiai skriaudžiami 10–14 m. vaikai, kiek daugiau – berniukai. Nors dažniausi fizinio smurto atvejai, pastaraisiais metais vis labiau atpažįstamas ir psichologinis smurtas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Šimonytė išdėstė savo komandos viziją ir pažėrė netikėtų pastabų kai kuriems ministrams (405)

Į antrąjį prezidento rinkimų turą patekusi Ingrida Šimonytė sakė, kad į savo komandą, jei...

Techninių apžiūrų tvarka gali keistis: pajudino dešimtmečius veikiantį monopolį (233)

Privalomąją techninę apžiūrą Lietuvoje teikia dešimt pelningai dirbančių įmonių. Visos jos...

Rusijos nešvarios naftos krizė ligi galo neišspręsta: uostus toliau pasiekia užteršta žaliava Rusija nekomentuoja (65)

Rusijos pastangos įveikti beprecedentę naftos taršos krizę buvo nesėkmingos, šaliai pakrovus dar...

Tomas Sinickis. O dabar apie „Euroviziją“ rimtai, be humoro atsakymas Gediminui Jauniui (77)

Aš norėjau patylėti. Ir jau buvau pamiršęs Euroviziją. Bet šiandien perskaičiau Gedimino...

Mirė legendinis austrų F-1 lenktynininkas Niki Lauda (41)

Austrijos sostinėje Vienoje mirė triskart F-1 lenktynių pasaulio čempionas Niki Lauda , pranešė...

Europos šalys ir JAV užblokavo Rusijos prašymą (105)

Europos šalys ir JAV pirmadienį užblokavo Rusijos prašymą surengti Jungtinių Tautų Saugumo...

Lietuvoje apsilankęs Suomijos švietimo ekspertas įvertino mūsų mokyklas: pasakė, ko galėtume pasimokyti iš suomių

Moksleiviai neturi namų darbų, o pirmuosius pažymius gauna tik septintoje klasėje – tokie...

Siūlo prisidėti prie žalesnio Vilniaus: subūrę draugus balsuoti gaus išskirtinę dovaną (8)

Europos Parlamento ( EP ) rinkimai lietuviams šiemet taps ne tik Europos lyderių išrinkimo...

Didelė avarija kelyje Kaunas-Klaipėda: gelbėtojai vadavo sumaitotame automobilyje prispaustą vyrą apsunkintas eismas (3)

Antradienio rytą kelyje Kaunas-Klaipėda įvyko didelė avariją. Medikų bei ugniagesių pagalbos...

Greitina medžiagų apykaitą ir lėtina senėjimą: specialus maitinimosi metodas pranoksta bet kokias dietas (14)

Vienas iš naujausių tyrimų, kurį atliekant buvo aiškinamasi, kokią įtaką žmogaus organizmui...