aA
Europos Sąjungos šalys narės ieško būdų, kaip sudominti Rytų partneres ES gynybos politika, ir rasti bendradarbiavimo galimybių. Dalis Rytų partnerių iniciatyvą prisijungti prie karinių operacijų jau išreiškė.
Kodėl ES vilioja Ukrainą prisijungti prie karinių operacijų?
© Shutterstock nuotr.

Duodamas interviu MyEP, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas tarp pozityvių bendradarbiavimo pavydžių paminėjo Ukrainą, kuri šiemet ketina išsiųsti savo fregatą dalyvauti ES antipiratinėje misijoje “Atalanta” prie Somalio krantų.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) politikos direktorius Vaidotas Urbelis pridūrė, kad Gruzija, Moldova ir Armėnija yra irgi užsiminusios apie savo ketinimus prisijungti prie ES karinių operacijų.

KAM politikos direktorius paaiškino, kad ES būtų naudingas Rytų partnerių prisidėjimas prie ES misijų pajėgumais, kurių pačiai ES trūksta. “Pavyzdžiui, Ukraina turi transporto lėktuvų. Būtų labai naudinga medikų pagalba. ES tik apsidžiaugs, jeigu tos šalys prisidės tam tikrais pajėgumais, kurių, galbūt, mes neturime”, - sakė V. Urbelis.

Jo teigimu, ir pačioms Rytų partnerystės šalims toks bendradarbiavimas galėtų būti naudingas, nes taip jos parodytų savo aktyvumą ir susidomėjimą tuo, ką ES daro kitose pasaulio šalyse, įgautų žinių, patirties ir gebėjimo veikti kartu su kitų šalių kariuomenėmis.

ES šalys narės svarsto, kaip padėti Rytų partnerystės šalims labiau domėtis ES gynybos ir saugumo politika. J. Olekas užsiminė, kad yra galvojama apie specialaus fondo tam tikslui įkūrimą.

V. Urbelis paaiškino, kad toks fondas būtų skirtas padėti finansiškai Rytų partnerių atstovams atvykti į renginius, kur jie galėtų daugiau sužinoti apie ES karines operacijas: kaip jos planuojamos, vykdomos, kokie yra jų finansavimo mechanizmai, ir taip paskatinti jas aktyviau į jas įsitraukti.

Pasak KAM politikos direktoriaus, toks fondas veiktų valstybių narių iniciatyva. Tos valstybės, kurios įneštų į jį lėšų, jį ir administruotų. Tai būtų valstybių fondas, kuris būtų skirtas ES reikmėms.

“Mes norėtume jį įsteigti jau šiemet. Tam rekia surinkti tam tikrą skaičių šalių narių, kurios sutiktų prisidėti pinigais ir politine valia į šį fondą. Krizės metu tai nėra taip paprasta padaryti”, - pripažino V. Urbelis.

Rytų partnerystės temos bus aptariamos lapkritį Vilniuje vyksiančiame valstybių vadovų susitikime.

Ką daryti su kovinėmis grupėmis?

Artėjant viršūnių susitikimui gynybos klausimais vis plačiau diskutuojama ir apie platesnį ES gynybos grupių panaudojimą. Šios grupės buvo sukurtos prieš septynerius metus tam, kad galėtų, poreikiui esant, greitai reaguoti į už ES ribų esančias krizes. Jos periodiškai suformuojamos, valstybės narės į tai investuoja, bet tos grupės realiai nė karto nebuvo panaudotos.

Nuo liepos tokioje britų vadovaujamoje karinėje grupėje pusmetį budi ir Lietuvos pėstininkų kuopa. Iš viso tokių kuopų kovinėje grupėje yra trys, be lietuviškos, dar yra latvių ir britų kuopos. Jas remia švedai ir papildomi britų pajėgumai, o olandai suteikia transporto priemones. Iš viso toje grupėje yra 1500 karių.

Kaip ji veiktų? V. Urbelis veikimo principui geriau suprasti siūlo hipotetinį staiga iškilusios krizės kokioje nors didelėje ir nestabilioje valstybėje Afrikoje arba Artimuosiuose Rytuose pavyzdį. Įsivaizduokime, kad kyla pavojus tarptautiniam saugumui, pabėgėliai plūsta iš šalies.

“1500 karių - tai yra labai mažai, palyginus su dešimtimis tūkstančių tos valstybės gyventojų. Kovinė grupė galėtų įvesti tvarką tam tikrame regione, kuris yra svarbus, dar galėtų bandyti užtikrinti embargą, tai yra atkirsti tam tikrą teritoriją. Kovinė grupė yra skirta ne kariauti, bet greitai sureaguoti į vidutinio dydžio krizę. Iki šiol ji realių užduočių neturėjo”, - sakė V. Urbelis.

Pasak krašto apsaugos ministro, praėjus septyneriems metams nuo šios grupės įkūrimo jaučiama, kad pasirengimo vykdyti užduotis etapas yra išsemtas, ir prasidėjo diskusijos, ką daryti toliau.

“Galbūt, reikėtų stiprinti bendradarbiavimą papildomomis pratybomis arba tikrinti ir sertifikuoti pasirengimo lygį. Galbūt, turėtume formuoti atskiras mokymo komandas, kurios padėtų ruošti į krizę patekusių šalių karines pajėgas, o gal – tos komandos galėtų būti tų pačių kovinių grupių dalis”, - apie diskusijas pasakojo ministras J. Olekas.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu kovinių grupių efektyvesnio panaudojimo temai bus rengiamas specialus seminaras Londone.

Tikslas – protingiau panaudoti lėšas

Europos Sąjungoje didžioje dalyje valstybių apkarpius gynybos finansavimą, ieškoma būdų, kaip protingiau panaudoti turimas lėšas. Vienas iš skatinamų būdų yra galvoti apie galimybes kelioms valstybėms bendrai įsigyti reikalingas priemones.

“Turime tam tikrų gražių jau veikiančių to pavyzdžių. Prieš kelis mėnesius Lietuva, Latvija ir Estija per Europos gynybos agentūrą kartu įsigijo “Carl-Gustav” amunicijos”, - prisiminė J. Olekas.

Europos ambicijas gynybos srityje riboja apkarpyti finansai. Lietuva yra tarp daugelio NATO valstybių narių, kurių gynybos finansavimas atsilieka nuo 2 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto siekiamybės.

2013-aisiais KAM finansavimas išlieka tame pačiame lygyje kaip 2012 metais – asignavimai siekia 0,77 proc. BVP.

Krašto apsaugos ministras viliasi, kad kitąmet jau matysime krašto apsaugai skirtų lėšų augimą, tačiau nežymų, “tikriausiai, keliomis šimtosiomis procento dalimis”.

“Mes negalime daryti labai stipraus šuolio. Kiti metai mums bus ypatingai sudėtingi visame šitame periode, nes mes ruošiamės 2015 metais įsivesti eurą. Taigi, kiti metai bus tie metai, nuo kurių finansinių išlaidų ir situacijos bus priimamas sprendimas, ar kviesti ar nekviesti mus į euro zoną”, - sakė J. Olekas.

Energetinis saugumas ir Saugumo strategija

Diskutuojant apie kitas Europos gynybos ir saugumo temas, pasak ministro J. Oleko, Lietuva sieks, kad bendroje Europos saugumo ir gynybos politikoje vietą rastų ir energetinis saugumas. Šiai temai rugsėjį numatytas atskiras seminaras Vilniuje.

Dar viena platesnė, tiesiogiai su energetiniu saugumu nesusijusi diskusijų tema – apie Europos saugumo strategiją, kuri nesikeitė jau dešimt metų.

“O per tą laiką pasaulis nestovėjo vietoje, kai kas keitėsi, ir mums atrodo, kad būtų laikas viršūnių taryboje bent jau duoti impulsą pradėti diskusijas apie strategijos atnaujinimą”, - sakė J. Olekas.

Europos Sąjungos šalių narių vadovai apie gynybos ir saugumo temas kalbės per viršūnių susitikimą Briuselyje gruodį.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Raskevičius apie peticiją: ji yra nukreipta prieš mane, kaip žmogų, homoseksualų LR pilietį (418)

Grupė visuomenininkais prisistatančių asmenų ragina parlamentarą Tomą Vytautą Raskevičių...

Ketvirtadienį temperatūra priartės prie rekordų: gali sušilti net iki +15 (12)

Po šiltos ūkanotos nakties, ketvirtadienį į Lietuvą plūstelės dar didesnė šiluma....

Sąjungininkai gali ramiau atsikvėpti: didžiausios baimės dėl demokratų užmačių sklaidosi (70)

Aukšta koronaviruso pandemijos suvaldymo kaina ir kai kurių demokratų spaudimas reikšmingai...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

Viena keisčiausių ir mįslingiausių mūsų planetos vietų – paslaptingi apskritimai dykumoje (4)

Kai į kosmosą buvo išsiųsti pirmieji žmonės, Sacharos dykumoje atrasta unikali dykumos...

„Valstiečiai“ pabandė opozicijos partijoms pasiūlyti koalicijos sutartį (242)

„Valstiečiai“ ( LVŽS ) pabandė galimiems partneriams opozicijoje pasiūlyti koalicijos...

Užkalnis. Stambulo konvencija – nebaisi nesąmonė, kaip ir klimato kaitos susitarimas (229)

Stambulo konvencija , suprantama, siekia kilnaus tikslo. Moterų nevalia mušti? Žinoma. Nieko...

Du profesoriai įvertino vakcinas nuo koronaviruso: ar išties jų kokybė skiriasi? (400)

Šiuo metu dauguma jau tikriausiai pamiršo tą laiką, kai vos patvirtinus „ AstraZeneca “...

Atmintinė vyrams: penki žingsniai į gerus lytinius santykius (55)

Lytiniai santykiai yra vienas kertinių akmenų poros gyvenime. Nesvarbu, ar jūs ką tik...

10 savybių, kurios yra būtinos lyderiui: pasitikrinkite, ar jas turite (14)

Ar jau esate gimęs vadovauti, ar jums dar reikia įgusti, kad vestumėte savo komandą į priekį?...

Žvaigždė vėl spindėjo visu ryškumu: Messi mušė vienas už kitą gražesnius įvarčius (12)

Ispanijos futbolo čempionate efektingą pergalę pasiekė paskutiniu metu itin banguotai žaidžianti...