Taigi, Tarptautinės darbo dienos proga tikrai verta paklausti, koks gi tas lietuvis darbuotojas ir ko jam trūksta iki laimės, kad nesiskųstų ir nesidairytų į užsienį.
Lietuviai – vidutiniškai laimingi darbuotojai
Balandžio 25 dieną buvo paviešintas Eurobarometro atliktas tyrimas, kuriuo siekta įvertinti darbo sąlygas visose 28 Europos Sąjungos šalyse narėse.
Labiausiai jomis džiaugėsi danai, o skundėsi – graikai. Tuo tarpu lietuviai, paklausti apie darbo sąlygas ir pasitenkinimą jomis, pateko, galima sakyti, į patį sąrašo vidurį (16 vieta iš karto po visos ES vidurkio). Tad nors didelėms pagyroms pagrindo nelabai yra, tačiau verkti, jog viskas blogai, irgi nederėtų.
Įdomu tai, kad net 78% apklaustų lietuvių teigė esantys daugiau ar mažiau patenkinti savo darbo sąlygomis. Tai vos šiek tiek daugiau už ES vidurkį - apytiksliai trys ketvirtadaliai visų apklaustų ES piliečių į klausimą, ar jie patenkinti savo darbo sąlygomis, atsakė teigiamai.
Tačiau yra ir kuo atvirai pasidžiaugti – beveik trečdalio (27%) apklaustų lietuvių manymu, per pastaruosius penkerius metus darbo sąlygos šalyje pagerėjo, o dar 38% manė, kad jos nepakito. Taip pozityviai visoje ES nusiteikę tik Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Maltos gyventojai. Dauguma kitų ES šalių narių gyventojų mano, kad darbo sąlygos jų šalyse akivaizdžiai pablogėjo.
Kalbėdami apie darbo valandas, užduočių įdomumą, darbo-gyvenimo balansą bei gaunamas atostogas, visais atvejais daugiau nei trys ketvirtadaliai apklaustųjų nurodė, jog esama situacija yra patenkinti.
Galiausiai paklausti apie grėsmes darbe, lietuviai aiškiai išskyrė tik stresą – juo skundėsi 36% apklausoje dalyvavusių žmonių. Turint omeny, jog ES vidurkis šiuo klausimu yra net 53%, Lietuvoje sudarytos darbos sąlygos gali būti apibūdinamos kaip labai geros. Nors žinoma, čia reiktų nepamiršti ir žmonių atsparumo, stresinių situacijų vertinimo ir darbo kultūrų skirtumų.
Darbuotojai nesiskundžia?
Apie darbo sąlygas Lietuvoje pakalbintas Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis pirmiausiai pabrėžė, kad tėvynainiai nėra linkę skųstis.
“Pačiomis darbo sąlygomis lietuviai nėra linkę skųstis. Per tuos 13 metų, kai dirbu inspekcijoje, dominuojantys pažeidimai arba darbo ginčai, dažniausiai yra susiję su atlyginimais arba darbinėmis teisėmis, jų pažeidimu arba neįgyvendinimu. Bet skundai, gaunami dėl pačių darbo sąlygų, pavyzdžiui, darbo aplinkos tinkamumo, sudaro vos 5-7 procentus visų skundų”, - teigė ekspertas.
Anot V. Mačiulaičio, nepaisant to, kad ES mastu Lietuvoje nedaug darbuotojų darbe patiria stresą, ši problema yra labai opi.
“Darbo sąlygų problemų kontekste stresas arba psichosocialiniai veiksniai yra vieni svarbiausių. Nors Darbo inspekcija tokių skundų daug negauna, kartais pasitaiko, jog darbuotojas skundžiasi netinkamu vadovų elgesiu su pavaldiniais. Ir tokie skundai kartojasi. Neabejotinai yra gana sudėtinga tą netinkamą elgesį įvertinti - ar buvo pakeltas tonas, ar priimti kažkokie sprendimai… Fiziškai tokie darbuotojai nenukenčia. Tačiau psichologinis spaudimas arba prievarta yra taikoma ir dėl to asmenys tam tikra prasme išsibalansuoja. Taigi, patirdami stresą darbe darbuotojai patenka į didesnės rizikos zoną – tokiems asmenims numatyta didesnė nelaimingų atsitikimų tikimybė”, - apie streso žalą ir poreikį jį mažinti kalbėjo ekspertas.
Diskutuojant apie darbuotojų laimingumą, inspektorius pirmiausiai akcentavo pagrindinių teisių užtikrinimą.
“Lietuviai nėra linkę skųstis darbine aplinka, nes susiduria su didesnėmis problemomis. Tai tokie elementarūs dalykai, kaip darbo užmokesčio nemokėjimas arba jo nemokėjimas laiku, viršvalandžiai, darbo grafiko nepatogumas. Socialinei aplinkai daugiau dėmesio skiriama tada, kai yra užtikrintos tokios pamatinės vertybės kaip atlyginimo mokėjimas laiku, tenkinantis atlyginimas, patogus darbo grafikas, tinkamai reglamentuotas darbo-poilsio laiko rėžimas ir kt.”, - kritikos negailėjo V. Mačiulaitis.
Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius taip pat pabrėžė, kad darbuotojų laimingumas ir pasitenkinimas darbe labai priklauso ir nuo rinkos situacijos.
“Darbo santykiuose darbuotojų laimingumas ir to siekimas vienaip ar kitaip galėtų būti grindžiamas Abrahamo H. Maslowo “Poreikių piramidės” principu. Kol darbuotojui nemokamas atlyginimas, kol jis jaučiasi nesaugus, nes darbo rinkoje pasiūla yra mažesnė už paklausą ir susirasti darbą yra sudėtinga, darbuotojo saviraiškos laisvė yra pakankamai apribota. Jis vengia skųstis ir net derėtis su darbdaviu. Paprastai vadovui net neužsimenama apie darbo sąlygų gerinimą, nes bijoma, jog toks elgesys darbdavį galėtų suerzinti ir nulemti psichologinio teroro taikymą ar nepalankių sprendimų priėmimą. Tais atvejais, kai darbuotojo aplinka yra pakankamai saugi ir yra užtikrinamos pamatinės vertybės, jau tikėtina, kad darbuotojui kyla noras dalyvauti profesinių sąjungų veikloje, siekti didesnės saviraiškos laivės ar netgi daugiau diskutuoti su darbdaviu. Ir galiausiai, jei asmuo jau jaučiasi visai stabiliai, jis gali pradėti reikalauti ir truputėlį daugiau.
Pavyzdžiui, jei darbui išduotos priemonės yra tiesiog nepatogios, galima derėtis su darbdaviu. Darbuotojas gali pateikti pasiūlymą, jog brangesnės ir patogesnės darbo priemonės leistų padidinti jo našumą”, - darbuotojų situacijas vardijo ekspertas.
Skaudina abejingumas darbui
CV-Online marketingo vadovė Rita Karavaitienė pabrėžė, kad įmonės stengiasi kurti geras salygas darbuotojams.
“Pačios įmonės, talpindamos darbo skelbimą, akcentuoja, kad kolektyvas yra profesionalus ir draugiškas. Toks aprašas yra priskiriamos nuorodoms į psichoaplinką. Taip pat stengiamasi paminėti ir techninius aspektus – t.y. kokios darbo priemonės yra duodamos. Tiesa, kartais nepamirštami ir tokie aspektai, kaip įvairios veiklos poilsiui po darbo, pertraukėlės darbo metu, etc. Tokią darbo aplinką daugiausiai siūlo IT įmonės, reklamos agentūros, kuriose vyrauja kūrybinis darbas”, - darbdavių pasiūlymus darbuotojams komentavo įmonės atstovė.
Anot R. Karavaitienės, lietuvis darbuotojas jaustųsi laimingesnis, jei jis būtų įvertintas ir tai būtų parodoma atitinkamu būdu.
“Darbuotojo laimės jausmui yra labai svarbus bendradarbiavimas tarp vadovų ir darbuotojų bei ne tik kokiais nors finansiniais priedais paremta motyvacinė sistema, bet ir moralinė, psichologinė motyvacija. Daugeliui labai svarbu įmonėje jaustis reikalingais. Darbuotojai taip pat nori būti išklausyti. Bendraujant su klientais gana dažnai tenka pajusti nuoskaudas, kad darbuotojai yra nevertinami, kad nepastebimas jų darbas, už jį netinkamai atlyginama. Būna ir tokių atvejų, kad darbuotojui duodamas per didelis darbo krūvis, o atlyginimas siūlomas per mažas”, - dėstė specialistė, kartu nurodydama receptus, kaip padaryti darbuotojus laimingais.