aA
Nors šie metai Europos Sąjungoje paskelbti kovos su skurdu, tokį nepriteklių europiečiai jautė seniai. Kas šeštas Europos gyventojas nurodė nuolat ieškąs būdų, kaip apmokėti sąskaitas už buitines paslaugas, o trys ketvirtadaliai gyventojų mano, kad pastaraisiais metais skurdo lygis jų šalyje padidėjo. Tai pagrindiniai naujo „Eurobarometro“ atlikto socialinio krizės poveikio tyrimo rezultatai, kuriuos šiandien pristatė Europos Komisija.
© Corbis

Šių metų gegužės mėn. atliktas tyrimas yra 2010-ųjų – Europos kovos su skurdu metų – pusiaukelė, pasiekta birželio 17 d. ES lyderiams susitarus per ateinantį dešimtmetį padėti išbristi iš skurdo ir socialinės atskirties 20 mln. europiečių.

 „Tyrimo rezultatai patvirtina, kad skurdas yra viena didžiausių problemų Europos Sąjungoje, o dabartinės ekonominės ir finansinės aplinkybės dar labiau sunkina padėtį. Per krizę patiriama daug nuostolių ir nemaža dalis Europos gyventojų šiandien sunkiai suduria galus“, - žurnalistams sakė Europos Komisijos narys László Andoras.

Žmonės skurdą sieja su krize ir raginimais imtis taupymo priemonių. Graikijoje yra daugiausia respondentų (85 %), manančių, kad skurdas padidėjo jų šalyje.  Tokios nuomonės apie savo šalį yra ir 83 % prancūzų, 82 % bulgarų, 77 % rumunų ir 75 % italų.

Tyrimo rezultatai patvirtina, kad skurdas yra viena didžiausių problemų Europos Sąjungoje, o dabartinės ekonominės ir finansinės aplinkybės dar labiau sunkina padėtį. Per krizę patiriama daug nuostolių ir nemaža dalis Europos gyventojų šiandien sunkiai suduria galus
L. Andoras

Nors vienų šalių gyventojai tikisi tolesnių sunkumų (pavyzdžiui, septyni iš dešimties rumunų ir graikų mano, kad jų namų ūkių finansinė padėtis blogės), kitose šalyse visuomenės nuomonė pagerėjo. Pavyzdžiui, tik 23 % latvių (2009 m. liepos mėn. tyrimo duomenimis – 65 %), 32 % lietuvių (2009 m. liepos mėn. tyrimo duomenimis – 58 %) ir 20 % vengrų (2009 m. liepos mėn. tyrimo duomenimis – 48 %) mano, kad jų namų ūkių finansinė padėtis blogės. Latvijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Suomijoje sumažėjo respondentų, manančių, kad praradę darbą jie liktų bedarbiai.

Daugelis turi finansinių sunkumų

Kas šeštas Europos gyventojas nurodė, kad praėjusiais metais jo šeima bent kartą neturėjo pinigų įprastoms sąskaitoms apmokėti, maistui ar kitoms kasdienio vartojimo prekėms pirkti, o 20 % respondentų tyrimo metu (2010 m. gegužės mėn.) turėjo sunkumų laiku sumokėti už buitines paslaugas ir kreditinius įsipareigojimus.
15 % respondentų nuolat kovoja už būvį, 3 % nespėjo laiku apmokėti kai kurių sąskaitų ir įmokėti paskolų dalies, o 2 % turėjo rimtų finansinių sunkumų ir neapmokėjo daugelio tokio pobūdžio sąskaitų.

Kas šeštas Europos gyventojas nėra užtikrintas arba yra visai neužtikrintas, kad neliks be darbo
2010 m. kovo mėn. 18 % dirbančių respondentų nebuvo užtikrinti arba buvo visai neužtikrinti, kad jiems pavyks išlaikyti dabartinę darbo vietą per ateinančius 12 mėnesių, o 49 % manė, kad mažai tikėtina arba visiškai netikėtina, kad jie iš naujo įsidarbintų per pusę metų, jei būtų atleisti iš darbo.
Numanomas krizės poveikis būsimų pensijų dydžiui.

Galiausiai dėl būsimų pajamų 73 % ES piliečių mano, kad jų pensijos dydis tikrai bus mažesnis arba kad į pensiją jie turės išeiti vėliau ar turės susitaupyti daugiau pinigų senatvei. 20 % labai nerimauja, kad senatvėje jų pajamų neužteks tam, kad jie galėtų gerai gyventi, o 34 % gerokai nerimauja dėl tokių perspektyvų. 17-oje valstybių narių dauguma respondentų labai arba gerokai nerimauja, kad jų pajamų senatvėje neužteks tam, kad jie galėtų oriai gyventi.
 
Apklausa

Visuomenės nuomonė apie 2008 m. rudenį kilusios krizės socialinį poveikį nuolat stebėta nuo 2009 m. birželio mėn. atliekant specialiai šiam tikslui sukurtus „Eurobarometro“ tyrimus. Tyrimais siekiama nustatyti, kaip visuomenė suvokia skurdą, namų ūkių finansinių sunkumų laipsnį, sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugų prieinamumą ir kaip žmonės vertina savo finansinę padėtį senatvėje.

Atsitiktinės atrankos būdu atrinkus respondentus ir apskaičiavus žinomų demografinių skirtumų paklaidą, šis naujausias tyrimas atliktas 2010 m. gegužės 18–22 d., daugiausia telefonu apklausta 25 600 piliečių visose ES valstybėse narėse.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Bakas praskleidė valstiečių sprendimų užkulisius: premjeras artimiausiu metu taip pat išreikš savo poziciją (48)

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ( LVŽS ) per antrąjį prezidento...

Neatsilaikė rusaitės kerams: „nuodų spintoje“ laikytas įrašas paviešintas Europai lemtingu metu (34)

Nelyginant perkūnas iš giedro dangaus į Austrijos vyriausybę trenkė kompromituojantis vaizdo...

Britai pradėjo didžiausią savo istorijoje tarptautinę viliojimo kampaniją: prognozuoja grėsmę Lietuvai (202)

Viešųjų ryšių agentūros informuoja, kad Didžiosios Britanijos nacionalinė sveikatos tarnyba (...

Lietuvių Europarlamente laukia nelengva užduotis: ar pavyks perlaužti nedžiuginančias tendencijas (19)

Į mūsų studiją atvyko buvusi Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė bei...

Pratrūko dėl stovėjimo aikštelėse nubraižomų automobilių: kodėl policija nesiima veiksmų (106)

Dėl nubraižytų automobilių nirštantys klaipėdiečiai norėtų, kad policijos pareigūnai...

Užvirė karas tarp buvusios ir dabartinės Sigito Martinavičiaus žmonos: Natalija prabilo apie poros paslaptis ir šantažą (14)

Ketvirtadienį dabartinė Kauno verslininko Sigito Martinavičiaus sutuoktinė Edita nutarė rėžti...

Konfliktas įmonėje: vietoj atlyginimų gavo nurodymą imti pinigus iš kasos (30)

Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo nepasitenkinimo banga dėl kosmetikos kompanijos „Make Up...

Pasitikrinkite: testas, kurios partijos ar komiteto pažiūros jums artimiausios (59)

Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ( VU TSPMI ) mokslininkai...

Apie derybas su Rusija paklaustas Zelenskis atsakė vienu žodžiu (239)

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė derybų su Rusija galimybę.

Neramios žinios iš muitinės: į Lietuvą bandyta įvežti raketų paleidimo sistemas iš Baltarusijos (173)

Lietuvos muitinės pareigūnai šią savaitę nepraleido į šalį bandytos įvežti raketų...