aA
Kiekvienas ispanas dirba per metus 300 valandų daugiau nei vokietis, tačiau jo darbo našumas daug mažesnis. Specialistų manymu, šio skirtumo priežastys glūdi darbuotojų kvalifikacijoje ir įpročiuose.
Ispanai išėjo į gatves protestuoti prieš darbo teisės reformas
© AP/Scanpix

Duomenys apie Ispanijos ir Vokietijos darbo valandas pateikiami Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtoje ataskaitoje. Kaip rašo DW, šio dokumento, kuris buvo išplatintas sausio 20 d., autoriai teigia, kad eilinis Ispanijos darbuotojas oficialiai dirba 1 686 valandas per metus, tuo tarpu jo kolega iš Vokietijos dirba tik 1397 valandas per metus. Algos vidurkis Ispanijoje „ant popieriaus“ sudaro 1639 eurus ( apie 5 659 litus), o tai 33,2 proc. mažiau nei Vokietijoje.

Darbo disciplina

Ekonomikos profesorius iš Madrido universiteto Eduardo Riosas įsitikinęs, kad, lyginant su Vokietija, darbe praleistos valandos nekompensuoja mažo darbo našumo rodiklių Ispanijoje. E. Riosas mano, kad viena iš esminių tokio atsilikimo šioje srityje priežastis – tai prasta darbo disciplina.

Pavyzdžiui, darbo grafiko, ypač valstybinėse įstaigose, dažnai nėra paisoma: 20–30 minučių vėlavimas net nėra vertinamas kaip disciplinos pažeidimas. Tai galima paaiškinti ispanų gyvenimo būdu: daugelis jų neina miegoti anksčiau vidurnakčio, todėl, savaime, aišku neišsimiega.

Su darbine veikla nesusiję pokalbiai su kolegomis taip pat, kaip tikina E. Riosas, užima nemažą dalį. Dar viena ispanų problema – interneto naudojimas darbe asmeniniais tikslais. Be to, remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pateiktais duomenimis, Ispanija užima antrąją vietą tarp 34 šios organizacijos valstybių narių pagal surengiamų streikų skaičių bei vieną iš pirmųjų vietų pagal Profesinių sąjungų susirinkimų trukmę darbo metu, gydytojų išduodamų nedarbingumo pažymų skaičių bei pravaikštas be pateisinamos priežasties.

Įpročiai ir požiūris į darbą

Savo ruožtu, Madride įsikūrusio Socialinių tyrimų centro darbuotoja Gabriella Rospide mano, jog ispanų darbo našumui neigiamą poveikį daro jų įpročiai. Sociologės teigimu, jos tėvynainiai nėra įpratę pusryčiauti namuose – praleidę darbe pusvalandį jie skuba į artimiausią kavinę. Rūkymo pertraukėlės Ispanijoje trunka nuo 10 iki 20 minučių. Pietų pertrauka trunka nuo valandos iki dviejų. Paprastai šioje šalyje valstybinės įstaigos valgyklų neturi, todėl darbuotojai pietauja miesto kavinėse.

Daugelio ispanų požiūris į darbą skiriasi nuo kitų europiečių požiūrio. Paprastai ispanai nedemonstruoja per didelio susidomėjimo savo darbine veikla, jiems tai tik būdas užsidirbti pinigų. G. Rospide priminė prieš keletą metų atlikto tyrimo rezultatus, kai buvo apklaustas ES šalyse narėse gyvenantis jaunimas.

Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad ispanams gyvenimo prioritetai – tai pramogos, tuo tarpu daugeliui jaunų vokiečių, prancūzų, britų ir kitose ES valstybėse narėse gyvenančių jaunuolių – tai prestižinės profesijos įgijimas, įdomus darbas bei karjera.

Kvalifikacija ir techninis progresas

Prastas bendras ir profesinis pasirengimas – tai dar viena Ispanijos problema. G. Rospide atkreipia dėmesį į tai, kad Ispanijoje trečdalis moksleivių meta mokyklą, negavę privalomo vidurinio išsilavinimo. Tai pats didžiausias taip vadinamos ES mokyklinės nesėkmės rodiklis.

Vidurinį išsilavinimą patvirtinančio atestato neturėjimas užkerta kelią įgyti paklausią darbo rinkoje profesiją. Profesinio rengimo centruose profesiją įgyja vos 32 proc. jaunų ispanų, tuo tarpu ES vidurkis – 58 proc. E. Rioso teigimu, didžioji ispanų darbuotojų bei tarnautojų dalis neturi aukštos kvalifikacijos, o tai apsunkina naujų technologijų taikymą. Tačiau žmogiškasis faktorius, jo nuomone, - tai ne vienintelė mažo darbo našumo Ispanijoje priežastis.

„Tam tikrą neigiamą vaidmenį atlieka lėšų stygius“, mano E. Riosas. Ispanija užima 21-ąją vietą ES pagal investicijas į mokslinius tyrimus. Pagal technologinių inovacijų taikymą, tarp Vakarų Europos valstybių ši šalis lenkia tik Portugaliją ir Graikiją. Dėl šios priežasties vertinant konkurencingumą Ispanija ES užima tik 14-ąją vietą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Paslaptingas naujasis Rusijos žvalgybos vadovas: veiklos braižas, matytas ir Vašingtone, ir Vilniuje (16)

Rusijos karinei žvalgybai – GRU vadovaus jau trečias Igoris per 2 metus. Po to, kai lapkričio...

Navickas prarastus atlyginimus mokytojams žada kompensuoti per kelerius metus (360)

Mokytojai streikuoja jau nuo lapkričio 12 dienos, nuo lapkričio 28 dalis mokytojų budi ir derybų...

Lietuvos miestų žaliaskarių kova: išrinkite mieliausią balsuokite (72)

Sakoma, kad žolė kitur žaliasnė. O kaip su kalėdinėmis eglutėmis? Šį kartą DELFI ragina...

Daugelio pamėgta interjero detalė: viena klaida gali viską sugadinti

Pasistatyti namus ar nusipirkti butą – yra tik viena svarbi dalis, tačiau ne ką mažiau dėmesio...

Meilutytei vaikų linkėjęs Juozaitis: sidabras 25 metrų baseine? Ne kažin kas (435)

Monrealio olimpinėse žaidynėse 1976-aisiais bronzos medalį 100 m krūtine plaukime iškovojusį...

Jaunoms pasipuošti lengva, o ką daryti vyresnėms? Patarė, kaip dabintis senjorėms (23)

Artėjant šventiniam laikotarpiui, daugelis nejučia ima galvoti ne tik apie tai, kuo bus puošiamos...

Naujo „Volvo S60“ testas: kokybė švediška, bet pagaminta JAV (16)

Po visai neseniai įvykusio naujojo „ Volvo V60 “ pristatymo sulaukiau kvietimo apsilankyti ir...

Stalčiuje laikote bent vieną seną telefoną? Nė nenutuokiate, kaip tai kenkia goriloms (7)

Per pastaruosius metus apie 400 milijonų žmonių visame pasaulyje seną mobilųjį telefoną...

Lietuvio bityno svečiai – briedžiai, vilkai, lūšis (3)

Giedrius Mulevičius, Ukmergės raj. stebėdamas bityno saugos kamerą renka savotišką kolekciją,...