aA
Kiekvienas ispanas dirba per metus 300 valandų daugiau nei vokietis, tačiau jo darbo našumas daug mažesnis. Specialistų manymu, šio skirtumo priežastys glūdi darbuotojų kvalifikacijoje ir įpročiuose.
Ispanai išėjo į gatves protestuoti prieš darbo teisės reformas
© AP/Scanpix

Duomenys apie Ispanijos ir Vokietijos darbo valandas pateikiami Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtoje ataskaitoje. Kaip rašo DW, šio dokumento, kuris buvo išplatintas sausio 20 d., autoriai teigia, kad eilinis Ispanijos darbuotojas oficialiai dirba 1 686 valandas per metus, tuo tarpu jo kolega iš Vokietijos dirba tik 1397 valandas per metus. Algos vidurkis Ispanijoje „ant popieriaus“ sudaro 1639 eurus ( apie 5 659 litus), o tai 33,2 proc. mažiau nei Vokietijoje.

Darbo disciplina

Ekonomikos profesorius iš Madrido universiteto Eduardo Riosas įsitikinęs, kad, lyginant su Vokietija, darbe praleistos valandos nekompensuoja mažo darbo našumo rodiklių Ispanijoje. E. Riosas mano, kad viena iš esminių tokio atsilikimo šioje srityje priežastis – tai prasta darbo disciplina.

Pavyzdžiui, darbo grafiko, ypač valstybinėse įstaigose, dažnai nėra paisoma: 20–30 minučių vėlavimas net nėra vertinamas kaip disciplinos pažeidimas. Tai galima paaiškinti ispanų gyvenimo būdu: daugelis jų neina miegoti anksčiau vidurnakčio, todėl, savaime, aišku neišsimiega.

Su darbine veikla nesusiję pokalbiai su kolegomis taip pat, kaip tikina E. Riosas, užima nemažą dalį. Dar viena ispanų problema – interneto naudojimas darbe asmeniniais tikslais. Be to, remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pateiktais duomenimis, Ispanija užima antrąją vietą tarp 34 šios organizacijos valstybių narių pagal surengiamų streikų skaičių bei vieną iš pirmųjų vietų pagal Profesinių sąjungų susirinkimų trukmę darbo metu, gydytojų išduodamų nedarbingumo pažymų skaičių bei pravaikštas be pateisinamos priežasties.

Įpročiai ir požiūris į darbą

Savo ruožtu, Madride įsikūrusio Socialinių tyrimų centro darbuotoja Gabriella Rospide mano, jog ispanų darbo našumui neigiamą poveikį daro jų įpročiai. Sociologės teigimu, jos tėvynainiai nėra įpratę pusryčiauti namuose – praleidę darbe pusvalandį jie skuba į artimiausią kavinę. Rūkymo pertraukėlės Ispanijoje trunka nuo 10 iki 20 minučių. Pietų pertrauka trunka nuo valandos iki dviejų. Paprastai šioje šalyje valstybinės įstaigos valgyklų neturi, todėl darbuotojai pietauja miesto kavinėse.

Daugelio ispanų požiūris į darbą skiriasi nuo kitų europiečių požiūrio. Paprastai ispanai nedemonstruoja per didelio susidomėjimo savo darbine veikla, jiems tai tik būdas užsidirbti pinigų. G. Rospide priminė prieš keletą metų atlikto tyrimo rezultatus, kai buvo apklaustas ES šalyse narėse gyvenantis jaunimas.

Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad ispanams gyvenimo prioritetai – tai pramogos, tuo tarpu daugeliui jaunų vokiečių, prancūzų, britų ir kitose ES valstybėse narėse gyvenančių jaunuolių – tai prestižinės profesijos įgijimas, įdomus darbas bei karjera.

Kvalifikacija ir techninis progresas

Prastas bendras ir profesinis pasirengimas – tai dar viena Ispanijos problema. G. Rospide atkreipia dėmesį į tai, kad Ispanijoje trečdalis moksleivių meta mokyklą, negavę privalomo vidurinio išsilavinimo. Tai pats didžiausias taip vadinamos ES mokyklinės nesėkmės rodiklis.

Vidurinį išsilavinimą patvirtinančio atestato neturėjimas užkerta kelią įgyti paklausią darbo rinkoje profesiją. Profesinio rengimo centruose profesiją įgyja vos 32 proc. jaunų ispanų, tuo tarpu ES vidurkis – 58 proc. E. Rioso teigimu, didžioji ispanų darbuotojų bei tarnautojų dalis neturi aukštos kvalifikacijos, o tai apsunkina naujų technologijų taikymą. Tačiau žmogiškasis faktorius, jo nuomone, - tai ne vienintelė mažo darbo našumo Ispanijoje priežastis.

„Tam tikrą neigiamą vaidmenį atlieka lėšų stygius“, mano E. Riosas. Ispanija užima 21-ąją vietą ES pagal investicijas į mokslinius tyrimus. Pagal technologinių inovacijų taikymą, tarp Vakarų Europos valstybių ši šalis lenkia tik Portugaliją ir Graikiją. Dėl šios priežasties vertinant konkurencingumą Ispanija ES užima tik 14-ąją vietą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Įvertino Lietuvos ekonomiką: į Disneilendą galite nebevažiuoti (36)

Kol pasaulio ekonomika banguoja tarsi linksmieji kalneliai, o euro zonos ekonomikos augimas...

Prieškalėdinė karštinė: pirkti brangiausią dovaną yra pigiausias būdas? koks pirkinys – jau greičiau įžeidimas (85)

Prieškalėdinė karštinė įgauna pagreitį, o tradiciniai klausimai, kaip išrinkti dovanas...

Užkalnio kvapas: buvo laikai, kai už pinigus bandžiau laimę nusipirkti

Yra žmonių, kurie sako, kad reklama jų neveikia ir prekių ženklai jiems nieko nereiškia. Tai...

Profesorius papasakojo, kodėl smegenys ima vis mažiau atlikti savo darbą: pateikia 6 žingsnius, kaip to išvengti (89)

Žmogaus smegenys, kaip ir raumenys, negaudamos pakankamai darbo ir nespręsdamos užduočių praranda...

Klaipėdoje pranešta apie sprogimo grėsmę prekybos centre: evakuoti pirkėjai ir darbuotojai evakuota kone 60 žmonių

Klaipėdos policijos pareigūnai gavo pranešimą apie galimą pavojų visuomenei. Pranešta, esą...

Tris kartus krūtinę tobulinusi Katryna įspėja moteris: vaizdas buvo tragiškas, viskas baigėsi komplikacijomis (19)

Jokia paslaptis, kad grožio pasaulyje populiariausiomis išlieka krūtinės ir nosies plastinės...

Dėl „BMW“ vairuotojo žūties bendrovė įklimpo į bėdas: 1,4 mln. automobilių netinkami (12)

Atsarginių dalių tiekėja „Takata“ JAV saugos reguliavimo tarnybas įspėjo, kad teks...

Plastinės chirurgijos pradininkė: visi įpratę matyti vyrus be rankų ir kojų, bet niekada neįpras prie subjaurotų veidų

Daugumai vyrų kova už tėvynę Didžiajame kare buvo vyriškumo įrodymas. Nors jų pasiryžimą...

Įrodyta, kad augalai klykia iš skausmo (69)

Tel Avivo (Izraelis) universiteto mokslininkai įrodė, kad tabakmedžiai ir pomidorų krūmai gana...