aA
Kokia Rytų partnerystės ateitis po Vilniaus viršūnių susitikimo? Tikėtina, kad Rusijos daromas spaudimas Rytų partnerystės valstybėmis sustiprės. Ateinančių metų pavasario „tuštybės mugė“ – Sočio olimpinės žaidynės – nukels mus į praeitį.
© DELFI / Ainis Gurevičius

Taip pat tikėtina, kad antrasis, strategiškai net reikšmingesnis ir ambicingesnis projektas – Eurazijos Sąjunga – sulauks daug Rusijos vadovybės dėmesio.

Nors šio projekto įgyvendinamumas vis dar nėra aiškus, jo potencialas pakenkti ES interesams šiame regione, atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius, negali būti ignoruojamas.

Artimiausiais mėnesiais ir metais, Rusijos politika kaimynių šalių atžvilgiu bus daugialypė.

Rusija mėgins sudaryti sandorius už uždarų durų su šių šalių vadovais, kur demokratijos trūkumas gali padėti ignoruoti rinkėjų nuomonę. Valstybėse, kur dėl vis dar besivystančio, tačiau jau funkcionuojančio demokratinio proceso sunku nepaisyti viešosios nuomonės, pavyzdžiui, Gruzijoje, Rusija ir toliau taikys ekonominės ir minkštosios galios priemones tam, kad sutrukdytų rinkėjams paremti europietišką ateitį.

Taip pat tikėtina, kad Rusija didins nerimą dėl saugumo ten, kur ji gali remti nestabilumą.

Koks gi bus ES atsakas į augantį užsispyrusios Rusijos vaidmenį? Ar ES gins savo strateginius interesus šiame regione, ar atsitrauks?
Be jokios abejonės, jei ES rimtai žvelgia į įsipareigojimus šiam regionui, po Vilniaus viršūnių susitikimo jai teks skirti nemažai intelektualinių ir finansinių resursų politikos, skirtos demokratijos rėmimui, ekonominiam vystymuisi bei Rytų kaimynių saugumui, pergalvojimui.

Prieš penkerius metus siaubingas karas tarp Gruzijos ir Rusijos tapo impulsu Briuseliui ir kitoms Europos sostinėms pergalvoti būdus stabilizuoti ES Rytų kaimynes.

Tai išsivystė į Rytų partnerystės iniciatyvą, kuri, nepaisant savo trūkumų, tapo svarbiu žingsniu mūsų šalių europietiškos bei demokratiškos ateities užtikrinimui.

Leiskime ir pastarojo meto nesėkmėms atlikt panašų vaidmenį – tegul tai tampa katalizatoriumi ES vykdyti savo įsipareigojimus Rytų kaimynėms.

Strateginiai ES interesai, kuriant stabilią ir klestinčią kaimynystę šalia jos sienų, prieiga prie Rytų partnerių žmogiškųjų ir gamtinių resursų bei bendros ekonominės erdvės teikiami privalumai – visa tai turi akivaizdžios naudos.

Žmonės, kurie išdrįso pasipriešinti valdžiai, išeiti į Tbilisio ir Kijevo gatves prieš 10 metų, reikalaudami laisvės, tie, kurie nepaisant nusivylimų dėl dešimtmetį trukusių spalvotųjų revoliucijų, neprarado tikėjimo demokratija bei yra pasiruošę ginti europietiškąjį pasirinkimą, deda viltis į ES.

Europa neturėtų mūsų nuvilti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Venckienės sūnus Karolis: galėjome bėgti į Meksiką, bet mes tikėjomės, kad mama nebus išduota Lietuvai (138)

Neringos Venckienės sūnus Karolis Venckus LNK laidai „Bus visko“ papasakojo apie gyvenimą...

Reto grožio eglės puošia ne tik Vilnių ir Kauną: išrinkite mieliausią Lietuvos eglutę (12)

Kalėdinės nuotaikos pasklido po visą Lietuvą – šventėms ruošiasi ir didesni, ir mažesni...

Liga, kuri prasideda nekaltu odos niežėjimu, o baigiasi sąnarių persodinimu: kam susirgti – didžiausia rizika? (63)

Sonata jau 25 metus serga žvyneline . Ji susirgo būdama vos 20 metų, kai dar studijavo. Ši liga...

Į teismą Lietuvos valstybę padavęs generalinis prokuroras teigia prieš ją nekovojantis papildyta Skvernelio komentaru (113)

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis sako nekovojantis prieš valstybę ieškiniu dėl darbo...

Dėl smurto prieš žmoną ir dukrą sulaikytas buvęs garsus serbų krepšininkas, pasaulio čempionas (12)

Serbijos žiniasklaida praneša, kad Belgrado policija areštavo 44-erių metų Milaną Gurovičių.

Lietuvis nustebo pamatęs sąskaitą už langus ir duris: o atrodė, kad brangiausia – jau praeityje

A++ klasė, 100 tūkst. eurų už 100 kv. metrų namą ir 500 eurų namo išlaikymui per metus. Ar tai...

Aušra Bytautienė: nebereikės visiškai išeiti į pensiją (100)

Europos Komisija ištransliavo iškalbingą žinutę Lietuvai – prognozuojama, jog 2050 m. mūsų...

Iš Trumpo besijuokiantys pasaulio lyderiai – dar ne blogiausia (93)

Žaibiškai išpopuliarėjęs praėjusios savaitės NATO viršūnių susitikimo vaizdo įrašas,...

Profesorius Landsbergis: Rusija turėjo savo didžiąją galimybę, bet ją prarado (548)

Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis teigia, kad Stalino ir Hitlerio...

Planuose – leisti už ES paramą pirkti žemę (6)

Žemės ūkio ministerija svarsto sekantį finansinį laikotarpį sukurti dar vieną paramos formą...