aA
Auštantis Liepos 1 d. rytas atnešė du istorinius įvykius - Lietuva pradėjo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai tuo pačiu metu, kai Kroatija įstojo į gausėjančią Europos šeimą.
© AP/Scanpix

Praėjusi savaitė buvo pilna renginių šioms progoms paminėti. Zagrebas aidėjo džiaugsmingais šūksniais. Vilnius neatsiliko surengdamas šventę, pritraukusią ES elitą.

Tačiau Briuselyje abu įvykiai buvo minimi kartu, būtent pažymint, jog šios dvi progos negali būti aplaistomos šampanu atskirai. Gardaus lietuviško maisto apsuptyje, skambant nuotaikingam kroatų chorui ES taryba priėmė dūzgiančią minią svečių. Kadangi kalbas sakančių buvo daug norinčių, teko draugiškai varžytis dėl scenos. Iš visų tartų minčių labiausiai įstrigusi į galvą - kad Kroatijai itin pasisekė įstoti į ES Lietuvai perimant vadžias.

Abejų šalių lūkesčiai dėl ateities kyla iš panašaus istorinio konteksto. Mažos valstybės, aršiai kovojusios dėl nepriklausomybės, norinčios įtvirtinti savo egzistavimą tiek Europos, tiek pasaulio mąstu.

Šis noras parodyti savo kultūrinį ir politinį savitumą lemia tiek entuziazmą, tiek nuogastavimą dėl ateities. Nepaisant milžiniškų Lietuvos pastangų stumtis į priekį nuo 2004 m. ir Kroatijos beveik dešimtmetį trukusių pastangų įstoti į ES, kyla pora svarbių klausimų.

Visų pirma, ar Lietuvos pirmininkavimas Taryboje nėra tiktai hiperbolizuojamas formalumas?

Kritikai pabrėžia, jog Lietuvai bus mažai vietos saviraiškai, reikės paprasčiausiai važiuoti jau nutiestais bėgiais. Optimistai, tuo tarpu, žiūri į visą situaciją kaip puikią progą parodyti Lietuvos gabumus valdant milžinišką Europos aparatą; mūsų charakteris pasireikš per kompetenciją, nebūtinai per perdėtai ambicingus planus.

Antra, ar Kroatijos ateitis bus geresnė Europos šeimos kontekste ir kaip padaryti, kad jos įstojimas nebūtų sparčiai nurašomas kaip tik dar vienas renginys?

Turint omenyje Kroatijoje vykusius milžiniškus pokyčius per ilgą laiko tarpą vardan ES narystės, galima neabejoti, kad Liepos 1 d. proga yra kažkas daugiau nei įsiliejimas tik į finansais pagrįstą sąjungą. Kroatijos svarba ES pasireiškia per pastangas įtvirtinti Europines vertybes ir dėl fakto, kad jos pavyzdys gali paskatinti šalis kandidates Balkanuose daryti tą patį.

Lietuva ir Krotija iš esmės supranta viena kitos siekius. Šalių artimas bendradarbiavimas ateityje turėtų atnešti daug teigiamų pokyčių. Tereikia nepamiršti, kad Lietuvos pirmininkavimas vykdomos ne vien dėl mūsų statuso kėlimo, būtina nuolatos atminti kertinę ES aspiraciją - bendra gerovė ir Europos stiprinimas. Lieka tikėtis, jog tai nebus užmiršta.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių (35)

Kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai? (207)

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...

Praėjus metams po dingimo Argentinoje aptiktas povandeninis laivas (1)

Argentiniečių povandeninis laivas, prieš metus sprogęs ir dingęs su 44 žmonių įgula,...

Pažadai nesutilpo į mokytojo piniginę: atlyginimų žirklės stulbina (10)

Geresnių laikų mokytojams dar teks palaukti. Iš prognozuoto iki 17 proc. atlyginimų šuolio...

Nobelio premijos laureatas: jau dabar pajutome skonį to, kas mūsų laukia. Gali tapti gerokai blogiau „kyla pavojus JAV demokratijai“ (142)

Garsusis ekonomistas Josephas Stiglitzas atkreipia dėmesį į tris realiausią grėsmę keliančius...

Lemiamos „Žalgirio“ atakos rebusas: kodėl viskas baigėsi plyta, o ne laisvutėlio Milaknio šūviu? pažymiai žaidėjams (113)

„Mes esame tikrai toli nuo savo potencialo, bet žaidžiame dėl pergalių su „Barcelona“,...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Vaikamušių judėjimo aktyvistams: gavote tai, ko nusipelnėte (98)

Dar savaitė, kita ir Lietuvos miestai bei miesteliai pradės varžytuves, kieno įžiebta Kalėdų...

Neįtikėtinas rašytojos Colette gyvenimas: vyras vogė jos talentą, o ši keršijo romanais su jo 16-mečiu posūniu ir kitomis moterimis (2)

Netrukus kelionę po Lietuvos kino teatrus pradės juosta „Koletė“ – dar vienas svarbus...

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai (111)

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Šeimos tradicija, virtusi spontanišku nuotykiu – kaip keliauti su vaikais ir neišprotėti? (8)

Vieniems šeimos tradicijos yra bendros šventės ar aktyvios veiklos, kitiems jos neatsiejamos nuo...