aA
Būsimosios Europos Sąjungos (ES) pamatas buvo padėtas dar XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose Anglijos mokslininkų grupėje Chatham House, kuriai vadovavo žymus istorikas Arnoldas Toynbee. Ši mokslininkų grupė rėmėsi marksistinėmis idėjomis, pajamų mokesčiu bei Europos valstybių suvereniteto likvidavimu. Rockefellerių aplinkoje pasirodė idėja sutrinti šiuo metu į ES įeinančių šalių sienas.
Josifas Stalinas
© RIA/Scanpix

Didžiosios Britanijos istoriko Nicholaso Haggerio knygoje „Sindikatas“ pasakojama, kaip atsirado eurointegracijos idėja.

1919 m. lordo Alfredo Milnerio sekretorius britas Lionelis Curtisas sukūrė Apvaliajam stalui (vienai iš analitinių organizacijų, sukurtų už Rothschildų pinigus) frontalinę sistemą, kuri įėjo į istoriją kaip karališkasis tarptautinių santykių institutas. Kartais jis buvo vadinamas Chatham House tyrimų grupe ar tiesiog Chatham House. Pirmuoju šios organizacijos vadovu tapo gerai žinomas istorikas A. Toynbee. Tais metais JAV buvo įkurtas Tarptautinių santykių institutas, kuriam ėmėsi vadovauti pulkininkas Edwardas House’as, kuris taip pat buvo ir JAV prezidento Woodrow Willsono patarėjas. Abu institutai dirbo Rothshcildų klano projekto įgyvendinimui dėl pasaulinės valdžios sukūrimo, nors pats E. House’as buvo marksistas.

„Jis svajojo apie socializmo, tokio, kokį jį norėjo matyti Carlas Marxas, kūrimą, su pasauline vyriausybe ir pajamų mokesčiu“, - rašo N. Haggeris.

Londono Chatham House pirmine užduotimi buvo įvardijamas Britanijos imperijos pavertimas pasauline imperija. Tačiau XX a. trečiąjį dešimtmetį institutas persiorientavo į kitą idėją – apjungtos Europos kūrimą. Šio įvykio priežastimi tapo situacija Rytų Europoje.

1926 m. Josifas Stalinas viešai paskelbė, kad „reikia sudaryti Federacines Europos Valstijas, kur galėtų įstoti Sovietų Sąjunga ir Britanija. Kai tik Britanija bus įtraukta, Sovietų Sąjunga taps pirmaujančia jėga“. Toks J. Stalino susirūpinimas Europos reikalais buvo aiškinamas paprastai: Rockefellerių klanas (Rothschildų konkurentai pasauliniu mastu) priėmė sprendimą dėl SSRS ir Vokietijos „galo“. Sovietų Sąjungoje Rockefelleriai pradėjo pasiruošimą masiškai šalies industrializacijai, o Vokietijoje jie ėmėsi nacių finansavimo. Idealiuoju atveju Rockefelleriai siekė sudaryti Vokietijos ir Rusijos konfederaciją (abejoms valstybėms suryjant Rytų Europos „nykštukes“).

A. Toynbee komandą, dirbusią prie teorinio būsimosios ES pagrindo, sudarė Britanijos marksistai Richardas Henrey Towney ir Williamas Temple’as (vėliau tapęs Kenterberio arkivyskupu), palaikę federalinių ir regioninių organizacijų sukūrimą bei Europos apjungimą, kuris turėjo apimti 25 suverenias valstybes. Dar vienu Toynbee komandos nariu tapo generalinis Pasaulinės bažnyčių tarybos sekretorius ekumenistas Visseris Hoftas.

Iš esmės Antrasis pasaulinis karas tapo dviejų idėjų kova, kurioje kiekviena pusė turėjo tik vieną tikslą – apjungti Europą. Galiausiai laimėjo A. Toynbee planas.

Tokia ES, kokią mes ją pažįstame dabar, paremta marksistinėmis (eurosocialistinėmis) idėjomis bei vieno valdančiojo organo egzistavimu, nėra galutinė konstrukcija.

Trišalė komisija, įkurta Davido Rockefellerio 1972 m., dar XX a. dešimtajame dešimtmetyje iškėlė naująjį planą dėl Europos pertvarkymo. Jis buvo paviešintas trišalės komisijos nario ir aludarystės koncerno „Heiniken“ vadovo Freddy Heinikeno, kuri įvardijo šią idėja kaip „dešimčių naujų valstybių Europoje sukūrimą“. Kiekvieną jų turi turėti 5 – 10 mln. gyventojų.

F. Heinikenas parėmė savo siūlymą tuo, kad daugiatautės valstybės efektyvesnės. Taip pat jis pavyzdžiu pateikė istoriko Leopoldo Kohro darbus, kad būtent nedidelį gyventojų skaičių turinčios Amerikos valstijos tapo pagrindine JAV suklestėjimo priežastimi (remiantis jo teorija, mažus subjektus paprasčiau valdyti).

Kol kas Europoje ši idėja atrodo marginalia, tačiau taip pat marginali XX a. trečiajame dešimtmetyje atrodė ir A. Toynbee ES sukūrimo idėja.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių

Kiekvienais metasi Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai?

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...

Nobelio premijos laureatas: jau dabar pajutome skonį to, kas mūsų laukia. Gali tapti gerokai blogiau „kyla pavojus JAV demokratijai“ (95)

Garsusis ekonomistas Josephas Stiglitzas atkreipia dėmesį į tris realiausią grėsmę keliančius...

Lemiamos „Žalgirio“ atakos rebusas: kodėl viskas baigėsi plyta, o ne laisvutėlio Milaknio šūviu? pažymiai žaidėjams (100)

„Mes esame tikrai toli nuo savo potencialo, bet žaidžiame dėl pergalių su „Barcelona“,...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Vaikamušių judėjimo aktyvistams: gavote tai, ko nusipelnėte (35)

Dar savaitė, kita ir Lietuvos miestai bei miesteliai pradės varžytuves, kieno įžiebta Kalėdų...

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai (84)

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Dėl sulaužyto gyvenimo dabar nebežino, kur kreiptis: gailiuosi, kad nuvedusi dukterį pas gydytojus, paklausiau jų patarimo (251)

Prieš daugelį metų globėjų į užsienį kartu su seserimi išvežta lietuvaitė po dešimties ten...

Šeimos tradicija, virtusi spontanišku nuotykiu – kaip keliauti su vaikais ir neišprotėti? (1)

Vieniems šeimos tradicijos yra bendros šventės ar aktyvios veiklos, kitiems jos neatsiejamos nuo...

Suvalgę kažko saldaus patiriate nemalonius simptomus? Mitybos ekspertai aiškina, kokiais atvejais gali tekti atsisakyti cukraus

Daugumos mūsų santykis su cukrumi svyruoja nuo meilės iki neapykantos. Mums patinka saldumynai, jie...

Pavergė ne vieno garsaus menininko širdį: vieni vadino mūza, kiti – vyrus gniuždančiu monstru (11)

Ją vadino kūrėjų mūza. Ji įsimylėdavo talentingiausius to meto vyrus, jie atsakydavo tokiais...