aA
Lygiai prieš 24 metus, rugpjūčio 23 dieną, Baltijos šalių piliečiai susikibo į 650 km ilgio grandinę, vadinamą Baltijos keliu. Tada visas pasaulis sužinojo apie Baltijos šalių vienybę. Jei šiandien Baltijos sesėmis vadinamų šalių piliečiai ir vėl susitiktų gyvojoje grandinėje – kokius mus pamatytų?
© A.Stackevič nuotr.

Pavadintų Baltijos šalimis, Rytų Europa ar Šiaurės valstybėmis? Apie Lietuvos įvaizdį geopolitinėje erdvėje domėjosi MyEP.

Rytų europiečių etiketė – praeities ženklas

Kaip lietuvis, latvis ir estas viena valtimi plaukė
© Skaitytojo nuotr.

Vilniaus universiteto doktorantas Viktoras Denisenko, besidomintis politiniais procesais bei jų pokyčiais, pastebi, kad vyrauja trys Rytų Europos Europos apibrėžimai, ypač išryškėjantys vakarietiškų ir postkomunistinių šalių atžvilgiu. Nors plačiausia prasme tai Varšuvos bloko teritorija, susiformavusi Europai esant padalintai į Rytų ir Vakarų ideologines puses, nevengiama Rytų Europa pavadinti buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos. Be to, Rytų blokui gali būti priskiriama ir teritorija į Rytus nuo Europos Sąjungos – posovietinė erdvė be Baltijos šalių.

„Lietuva, Latvija ir Estija labai aiškiai geopolitiškai pasirinko vakarietišką raidą ir realizavo narystės ES ir NATO idėją. Mes patys nenorėtume priskirti savęs Rytų Europai, nes tai turi tam tikras neigiamas konotacijas, tačiau daugumai Vakarų europiečių mes psichologiškai ir geopolitiškai esame Rytų Europos gyventojai“, - pastebi V. Denisenko.

Bandymus priskirti Lietuvą Rytų Europai diletantiškais ir geopolitiškai motyvuotais vadina Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkas, docentas Vidmantas Daugirdas.

„Mus savintis vis dar bando didelė, realybėje nesusigaudanti ir nepajėgi kaimynė, o diletantiškumą kartais pademonstruoja apie mus menkai nutuokiančios Vakarų Europos šalys. Jokių lemiančių prielaidų priskirti mus Rytų Europai nematau – nei geopolitinių, nei politinių, nei istorinių, nei religinių, nei ekonominių. Mus sieja tik tolima Carinės Rusijos priespauda ir neilgas Sovietinės okupacijos periodas. Bet juk tai prievartos palikimas“,- sako V. Daugirdas.

Trūksta šiaurietiško mentaliteto

Kaip lietuvis, latvis ir estas viena valtimi plaukė
© A.Didžgalvio nuotr.

Mykolo Riomerio politikos mokslų profesorius Egidijus Motieka akcentuoja jau nusistovėjusią vakariečių diplomatinę praktiką, kuri Lietuvą priskiria Vidurio Europai.

„Mokslinėje literatūroje, po Šaltojo karo dažniausiai buvome priskiriami Vidurio - Rytų Europos regionams - kalbu apie tarptautinės politikos akademinę kryptį. Dabar atsirado tendencijų identifikacijai su Šiaurės šalimis“- pastebi E. Motieka.

Štai Lietuvos priklausymas Vidurio Europai sietinas jau su 16 amžiumi, Liublino unijos sudarymo laikais. Nors nuo praėjusio dešimtmečio pradžios ėmė vystytys tokie šalių formatai kaip Nordic Baltic 8, Nordic Baltic 6, apimantys Baltijos šalis bei Skandinaviją, profesorius teigia, kad lietuviškam ir latviškam mentalitetui trūksta tapatumo su šiuo regionu. Jo nuomone, Šiaurės šalys kol kas su šypsena žiūri į šios darinius žvelgia su šypsena.

V. Denisenko pastebi, kad Lietuvos narystė Europos Sąjungoje suteikė šaliai tam tikrą „kokybės sertifikatą“ - parodė, kad Lietuva yra saugi, patikima šalis.

„Globalios ekonominės krizės įkarštyje buvo nemažai kalbama, kad ekonominis krachas gresia ES naujokėms - Baltijos šalims, Bulgarijai, Rumunijai. Tačiau matome, kad su krize nesusitvarkė Pietų Europa (Ispanija, Italija, Portugalija, Graikija), o mes, nors ir sunkiai, bet atsilaikėme“,- sako V. Denisenko. 

Emigrantai didelės įtakos įvaizdžiui nedaro

Kalbėdamas apie emigrantų keičiamą valstybės įvaizdį, E. Motieka pabrėžia, kad nors emigrantai keičiasi ir dabartiniai Lietuvą pristato svariau, labiausiai šis įvaizdis priklauso nuo pačios valstybės institucijų darbo.

„Valstybės įvaizdžio kūrimas yra sudėtingas dalykas. Reikėtų valstybės institucijoms dar padirbėti. Pavyzdžiui, žiūrėdami Euroviziją matome, kaip mus atstovaujantis dainininkas, pristatomas prie kokio namelio Tauragės rajono kaime. Mūsų, lietuvių organizatoriams, matyt, kaimietiškos šaknys atrodo įdomios. Štai estai labiausiai akcentuoja moderniąją šalies pusę“,- pastebi profesorius. Jo teigimu, valstybė turėtų daugiau dėmesio skirti kultūros ir meno sferos emigrantų veiklai.

Nors Lietuva, Latvija ir Estija pripažįstamos tebeturinčios baltiškąjį išskirtinumą ir tapatybę, pačios šalys – labai skirtingos.

V. Daugirdas teigia, kad pristatyti jas kaip vieningą regioną – sunkiai išpildoma užduotis. Mokslininkas pasidalija geopolitiniu anekdotu, apibūdinančiu skirtumus. Sėdįs lietuvis, latvis ir estas valtyje vidury Baltijos jūros. Lietuvis ir estas su irklais, o latvis viduryje sėdįs be irklų. Estas ir sako: „Reikia irkluoti į šiaurę, į Suomiją“,– ir irkluoja. „Ne“,- sako lietuvis, –„Reikia irkluoti į pietus, į Lenkiją“, – ir taip pat stipriai irkluoja. Valtis stovi vietoje, o latvis atsidūsta: „Jums gerai, jūs irkluojat...“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šnipinėjimo byla: Algirdas Paleckis sulaikytas ne vienas, tyrimas susijęs su politinėmis partijomis (718)

Trečiadienio rytą viešumą pasiekė žinia, jog tiriant šnipinėjimo bylą suimtas buvęs...

Įkalintas vilnietis prabilo apie protu sunkiai suvokiamą patirtį: buvau verčiamas miegoti su pareigūnėmis (322)

Ar gali būti, kad kalėjimų sistemos pareigūnai, siekdami sukompromituoti įkalinimo įstaigose...

DELFI tyrimas. Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“ peikianti Lietuva pati atveria duris jo rėmėjams (73)

Svarbius energetikos projektus Lietuvoje vykdanti Suomijos „ Fortum “, netiesiogiai prisideda prie...

Skvernelis: svetimos žvalgybos aktyviai ieško būdų paveikti Lietuvos vidaus politiką (91)

Po trečiadienį Generalinėje prokuratūroje paskelbtos informacijos apie Lietuvoje vykdytą...

Karpos – nusilpusio imuniteto ženklas: jų atsikratysite keliais paprastais būdais (4)

Karpos – ne tik estetinę, bet ir medicininę reikšmę turintys odos dariniai, LRT TELEVIZIJOS...

Naujausios Lietuvos banko prognozės: kas laukia 2019 metais (54)

Įvertinęs pasaulines ir šalies ekonomikos tendencijas Lietuvos bankas mažina šių metų ūkio...

Gyvai / DELFI TV Gyvai: Dakaro linksmuoliai Žala ir Jurgelėnas (1)

Tiesioginėje DELFI konferencijoje – „Agrorodeo“ komandos lenktynininkai Vaidotas Žala ir...

Grėsmė Gedimino kalnui lieka, Karbauskis siūlo skubiai šaukti Vyriausybės posėdį (64)

Per trejus metus Gedimino kalnui Vilniuje tvarkyti išleista 6,5 mln. eurų, sutvarkytas vienas...

„Žalgirį“ gerai pažįstantis latvis jaučia – tai proga nutraukti „Daruššafaka“ nesėkmių ruožą specialiai DELFI iš Stambulo (7)

Žanis Peineris – bene geriausiai Lietuvos krepšinio gerbėjams pažįstamas Stambulo „...

Rado būdą, kaip privilioti geriausius srities darbuotojus (8)

Tradicinius įmonių biurus vis dažniau keičia bendradarbystės erdvės, kurių Lietuvoje daugiau...