Norint tapti euros zonos nare, šalis privalo ne tik atitikti teisinės ir ekonominės konvergencijos kriterijus, bet ir laiku gauti visų reikalingų ES institucijų pritarimą. Šiais metais Lietuvai nereikės specialiai prašyti Europos Komisijos ir Europos centrinio banko (ECB) ataskaitos apie atitikimą Mastrichto kriterijams, kaip tai daryti pernai reikėjo latviams, nes minėta ataskaita kas dveji metai parengiama automatiškai, savo įvertinimą gauna net ir tos valstybės narės, kurios neplanuoju tapti euro zonos narėmis, pvz., Danija. Esant palankiam įvertinimui dėl atitikimo konvergencijos kriterijams, sprendimą dėl euro įvedimo turi priimti ES Ekonomikos ir finansų ministrų taryba (ECOFIN) – pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir gavusi Europos Vadovų tarybos pritarimą.

„Kaip žinia, dabartinis Europos Parlamentas dirbs maždaug iki balandžio 20 d., toliau prasidės rinkimų kampanija, tačiau pagrindiniai darbai vis dėlto vyks dar dadartinio parlamento komitetuose. Iš esmės rinkiminės kampanijos metu, per pačius rinkimus ir po jų sprendimus priiminės EK, kuri dar dirbs sena sudėtimi, ir ECB, kuriame jokių permainų nenumatoma. Esant pozityviam Lietuvos makroekonominių rodiklių įvertinimui, beliks sulaukti formalių ECOFIN ir Europos parlamento patvirtinimų – tikimės, jog naujos sudėties EP tokį patvirtinimą duos vienoje pirmųjų plenarinių sesijų liepos mėnesį.“ - sako A. Rimkūnas. Tokiu atveju Lietuva išlaikytų tokį patį grafiką, kokį praėjusiais metais turėjo kaimynė Latvija.

Tuo, kad rinkimai į Europos Parlamentą nesutrikdys būtinų procedūrų, įsitikinęs ir Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento direktorius Rimtautas Bartkus. Anot jo, rinkiminis ciklas neturėtų tapti kliūtimi Lietuvai įsivesti eurą. „Mums svarbu tinkamai padaryti savo namų darbus, tai yra, pasirengti sklandžiam valiutos pakeitimui ir dėti pastangas sustiprinti ekonominį tvarumą.“ - atkreipia dėmesį R. Bartkus.

Ar Lietuvai pavyks sulaukti teigiamo įvertinimo dėl atitikimo Mastrichto kriterijams? Finansų viceministras A. Rimkūnas primena, kad Europos Komisijos ir Europos centrinio banko ataskaitoje bus vertinami praėjusių metų Lietuvos makroekonomikos rodikliai (tame tarpe ir daug nerimo kėlęs infliacijos rodiklis), kurie turėtų atitikti keliamiems reikalavimams. „Tačiau yra dar vienas kiekybiškai sunkiai įvertinamas kriterijus – ekonomikos tvarumas. Šiuo klausimu ne taip viskas aišku...“ - prisipažįsta viceministras.

Bet kokiu atveju, Lietuva, įvertindama EP rinkimų faktorių, deda daug diplomatinių pastangų, kad nesutriktų euro įvedimo grafikas. Pasak viceministro A. Rimkūno, dar gruodžio mėnesį įvyko susitikimas su naujai paskirtu vadinamuoju „raportuotoju“ euro įvedimo Lietuvoje klausimu, jis kovą atvyksta į Lietuvą. „Prieš tai dar atvyks Europos Komisijos ekspertai, kalbėsimės, jie vertins mūsų padėtį. Tad – dirbame visais įmanomais frontais.“ - sako A. Rimkūnas.