aA
Vieniems dabartinė pasaulinė ir euro zonos krizė geresnės bankų ir finansų kontrolės ir priežiūros poreikio įrodymas. Kiti teigia, mažesnis reguliavimas yra geriausias metodas. Kas teisus? Ar didesnis reguliavimas padės išspręsti Europos ekonomikos bėdas, o gal pasikliauti „nematoma ranka“, rinkos savireguliacija? Kokia politika paskatins Europos ekonomikas?
© Shutterstock nuotr.

Į šiuos klausimus bandė atsakyti Lietuvos laisvosios rinkos instituto surengtos tarptautinės konferencijos dalyviai.

R. Šimašius: problema – žmonių galvose

Seimo nario Remigijaus Šimašiaus nuomone, nauji reguliavimai – tai ankstesnių reguliavimų padariniai ir pagrindinė problema slypi žmonių galvose.

„Per daug žmonių tiki, kad reguliavimas yra gerai.Tiki tie, kurių labai kuriamas reguliavimas, tiki tie, kurie kuria reguliavimą ir tie, kurie jį įgyvendina gana griežtu ir tiesmuku būdu“, - teigė jis.

Pasak politiko, reguliavimas – tai ne tik ekonomikos augimo skatinimas, bet ir gerų dalykų naikinimas. Kaip pavyzdį, jis pateikė įžymaus britų kulinaro Jamie Oliverio pasisakymą itališkų virtuvės receptų knygoje. „Ačiū dievui, italai nepaiso ES reguliavimo, todėl jų virtuvė vis dar gera“. R. Šimašius pabrėžė, kad J. Oliveriu pasitiki kaip kulinaru.

Parlamentaras teigė, kad žmonės mano, jog dereguliavimas panaikina kažką svarbaus ir tuomet visiems iškyla grėsmė, tačiau reguliavimas neapsibrėžia vien agurkų išlinkimo reguliavimu, į jį įeina ir mokesčiai, ir valstybės dalyvavimas ekonomikoje.

“Naivu manyti, kad jei nebūtų valstybės reguliavimo, neliktų jokio reguliavimo. <...> Blogai yra centralizuotas ir priverstinis reguliavimas, tačiau decentralizuotas, einantis iš apačios, kai pirkėjai ir vartotojai nustato, kaip viskas turi atrodyti – nėra blogai“, - paaiškino jis.

R. Šimašius papasakojo, kad Lietuvoje buvo bandoma kurti vartotojų teisių apsaugos strategiją, kuri labiau panašėjo į suneštinį balių. Pavyzdžiui, buvo teigiama, kad kai tėvai su vaikais atvažiuoja į parduotuvę – juos nesaugu palikti žaidimų aikštelėje, nes nėra jokio reguliavimo šiuo klausimu ir reikia būtinai sureguliuoti. „Aš, kaip tėvas, įžvelgiu kitą problemą – nėra tos žaidimų aikštelės, kuri neva nesaugi. O jeigu būtų – aš pats galėčiau nuspręsti, saugu ar nesaugu mano vaiką palikti toje žaidimų aikštelėje“, - tikino jis.

Seimo narys įsitikinęs, kad iš pradžių reguliavimo suvokimas turėtų keistis pačių žmonių galvose.

N. Mačiulis: taisyklės turi kurti realią naudą visuomenei

„Swedbank“ vyriausiasiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, tam tikrose srityse būtų sunku apsieiti be reguliavimo, kad ir bankų priežiūros klausimais. Anot jo, greitųjų kreditų bendrovių palūkanos turėtų būti reguliuojamos, taip pat turėtų būti reguliuojamas nuosavo bankų kapitalo kiekis, kad jie neprisiimtų per didelės rizikos.

“Europoje reikia protingų vyriausybių. Kiti pasakys, kad protingas reguliavimas – oksimoronas ir nedera viename sakinyje, tačiau galima rasti pavyzdžių, kai taisyklės sukuria naudą ne siauroms grupėms, bet visuomenei“, - tikino jis.

Pasak ekonomisto, tam tikrus dalykus gali sureguliuoti ir pati rinka. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos valdžiai nebūtina nurodinėti, kad restoranuose negalima patiekti supuvusios žuvies. Juk vieną kartą jame paragavę nešviežio maisto,žmonės ir patys supras, kad tai ne ta vieta, kur reikia eiti pavalgyti. Rinka pati diktuos tvarką, nebūtina valdžiai reguliuoti.

“Taupymas ir fiskalinė drausmė įgavo negerą skonį. Kai kyla klausimas, kas kaltas dėl recesijos, dauguma sakytų, kad fiskalinė drausmė, nors esmė – pertekliniame reguliavime“, - aiškino jis.

N. Mačiulio nuomone, Europoje problemas ir recesiją sukelia ne tai, kad valstybė bando išleisti ne daugiau pinigų, negu turi, o tai, kad prikurta per daug reguliavimų.

„Ir nebūtina nurodinėti, kiek vaistinių turi būti įkurta viename name, turi būti protingas reguliavimas – tos taisyklės, kurios padės gyventojams“, - reziumavo jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Apklausoje dėl išlaidų kariuomenei – nedviprasmiškas signalas valdžiai (120)

Lietuva gynybai šiuo metu skiria beveik 2 proc. BVP. Krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas,...

Siūlo nebemokėti atostoginių: darbuotojas turėtų pats susitaupyti nuo algos (68)

Kilusi diskusija dėl atostoginių mokėjimo tvarkos sulaukia dviprasmiškų vertinimų. Ekonomistų...

Šie specifiniai Rytų Vokietijos prekės ženklai išliko ir žlugus komunizmui (2)

Rytų Vokietija negarsėjo kaip vartotojų teisių gynimo bastionas, ir kai Berlyno siena griuvo...

Po krepšiais dominavęs Sabonis solidžiai prisidėjo prie ketvirtos paeiliui „Pacers“ pergalės

Domantas Sabonis vėl ant parketo buvo viena ryškiausių figūrų, o Indianos „Pacers“ (7/4)...

Mokslų daktarės analizė: kas geriau – sviestas ar margarinas? (231)

Diskusijos apie tai, kas tinkamiau jūsų sveikatai, – margarinas ar sviestas , tęsiasi jau...

Mokyklos valgyklos maiste – gyvos kirmėlės (186)

Vakar Radviliškio rajono Lizdeikos gimnazijoje pietavusi moksleivė perlinių kruopų košėje rado...

Šalys, kuriose geriausia auginti vaikus: kurioje vietoje atsidūrė Lietuva?

Švedija, Norvegija, Islandija, Estija ir Portugalija yra geriausios šalys auginti vaikus, anot...

Ar sergančio medžio šakeles galima naudoti kaip skiepūglius

Kartais visai akivaizdu, kad kuri nors sode žaliuojanti obelis skaičiuoja paskutines savo dienas,...

Atsakymas į amžiną lietuvių klausimą: kas pigiau – statyti namą pačiam ar jį nusipirkti (201)

Daugelis svajoja apie nuosavą būstą, tačiau tokias mintis dažnai sutrikdo klausimas, kas pigiau...