aA
Matau tendenciją, kad Lietuvos situacija nusivylę žmonės dėl visų savo bėdų linkę kaltinti Europos Sąjungą. Žibalo į ugnį linkę šliukštelti ir politikai. Tačiau iš tikrųjų, atsiriboję nuo Europos Sąjungos, daug daugiau prarastume, nei laimėtume.
Justina Vitkauskaitė Bernard
© DELFI / Tomas Vinickas

Lietuvoje, sakyčiau, daugėja ne euroskepticizmo, o nusivylimo Lietuvos situacija: žmonėms neaišku ir dėl žemės pardavimo užsieniečiams, ir dėl euro įvedimo, ir dėl saugumo nuo išorės grėsmių, žmonės dar neatsigavę nuo ekonominės krizės, diržų veržimosi, išsikerojusios korupcijos ir biurokratizmo. Deja, neretai patys valstybės politikai dėl visų mūsų bėdų skatina žmones kaltinti Europos Sąjungą, taip pat – ir dėl savo pačių padarytų klaidų, blogai arba ne iki galo atliktų namų darbų ir neveiklumo. Tai lengviausias kelias, leidžiantis tarsi nusimesti atsakomybę nuo savo pečių ir ją perleisti „dėl visko kaltai ES“.

Taip, ES išgyvena nelengvus laikus ir turi įveikti daugelį išūkių, tačiau negalima daryti takoskyros tarp savęs, kaip „pavaldžių“ ES, kadangi mes patys esame ES dalis, visaverčiai dalyviai, turintys tiek savo atstovus visose svarbiausiose ES institucijose, tiek laisvą valią ir lygias teises derėtis, bendrai priimti sprendimus ar jiems nepritarti ir kurti tokią ES, kokios mums norisi.

Todėl ir atsiranda terpė klestėti euroskeptikams, kurie ant šių savo pseudo įsitikinimų kažkodėl patys labai sėkmingai bando išjoti į Europos parlamentą. Nusivylusių žmonių emocijomis visada yra lengviau manipuliuoti, nei pripažinti savo pačių klaidas.

Jau eilę metų pas mus viskas daroma paskubomis, o skubėjimo klaidas srebiame visi. Pavyzdžiui, žemės pardavimo užsieniečiams saugiklių įvedimo įstatymas buvo svarstomas prieš pat gegužės 1 dieną, kada pereinamasis laikotarpis dėl žemės pardavimo baigiasi, nors turėjome tam dešimtmetį. Žmonės pasipiktinę, politikai nesutaria tarpusavyje ir, žinoma, kai kurie randa lengviausią išeitį tam nesusitvarkymui pateisinti bei savo reitingams pakelti - dėl visko kalta ES. Taip mes patys dėl savo chaotiškumo sukuriame nusivylimą Europos Sąjunga. Kai kurie politikai, ieškantys būdų kaip sustiprinti savo reitingus ar grįžti į politiką, euroskepticizmą naudoja kaip įrankį ir klaidina žmones. Tai ne tik neatsakinga, tai labai pavojinga, nes tokie politikos dalyviai neturi pozityvių pasiūlymų, ką ir kaip sukurti.

Šiuo metu, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse augantis euroskeptikų ažiotažas, manipuliavimas žmonių nepasitenkinimu gali pasitarnauti euroskeptikų lengvam atėjimui į valdžią po naujų Europos Parlamento rinkimų, o tai atsisuktų prieš pačius žmones, kurie galiausiai turėtų sumokėti ir ES ardymo kainą. Kita vertus, patiems euroskeptikams ES yra reikalinga, nes be jos neliktų vietos ir jų karjeroms ir egzistavimui.

Akivaizdžiai matome,kad įstojus į ES, Lietuvoje situacija tik gerėjo. Nežiūrint ekonominės krizės, pasiekta daug gerų rezultatų.

Bet svarbiausia, mes pamiršome, kad jau daugiau kaip pusšimtį metų Europa gyvena be karo. Tai mums tapo norma. Pasižiūrėkime į įvykius Ukrainoje ir įsivertinkime, kam yra naudingos antieuropietiškos fobijos. Visada liksime apetitą keliančia teritorija mūsų didžiajai kaimynei. Mažoms valstybėms kaip Lietuva didelių geopolitinių pasirinkimų nėra. Tai turime įvertinti, iš tribūnų burnodami prieš ES.

Mūsų visuomenei trūksta tinkamos informacijos šiais klausimais ir tuo nežinojimu manipuliuojama kai kurių politikų siauriems tikslams pasiekti – ar kas iš jų pateikė visuomenei skaičius, kurie aiškiai parodytų, kiek kainuotų valstybei jos išstojimas, kiek būtų prarandama ir kas būtų išlošiama.

Narystės pranašumai yra akivaizdūs. Šiandien jauni žmonės turi galimybę laisvai keliauti, mokytis Europos universitetuose, naudotis ES finansuojamomis studijų ir stažuočių programomis, ieškotis darbo visoje ES arba kurti savo verslą. Kultūriniai mainai, demokratijos ir tolerancijos plėtra, žmogaus teisių apsauga viršnacionaliniu lygiu, inovacijų plėtra, investicijos, kapitalo ir paslaugų laisvas judėjimas, atvira rinka, keitimasis gerąja patirtimi bei bendrų projektų įgyvendinimas įvairiausiose gyvenimo sferose - mokslo, sveikatos, švietimo, aplinkosaugos, energetikos, vartotojų apsaugos, saugaus interneto, valstybės valdymo ir t.t. – viso to neturėtume, jei būtume atsiriboję sienomis.

Ir dar klausimas, ar gyvendami pašonėje su didžiuoju rytų kaimynu, tikrai tas suverenios valstybės sienas turėtume. Finansinė narystės nauda irgi akivaizdi – iki šiol Lietuva iš ES gavo daugiau, nei pati įnešė. 2014 - 2020 m. laikotarpiu Lietuvai numatyta skirti 44 mlrd. eurų iš ES biudžeto ir tik nuo mūsų pačių gebėjimų ir pastangų priklausys, kaip efektyviai bus panaudotos lėšos.

ES vertybės yra demokratija, žmogaus teisės, taika, solidarumas, tolerancija, nacionalinių valstybių identiteto ir tradicijų išsaugojimas. Jau dešimtmetį stengiamės eiti šiuo vertybiniu keliu. Linkiu mums visiems nenukrypti nuo šio kelio.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Šimonytė: aš nevengiu sąsajų su partija, tačiau turiu visišką sprendimų laisvę (448)

Prezidento posto siekianti Ingrida Šimonytė sako, kad rinkimų kampanija niekaip nepakeitė jos...

Lietuvos nusikalstamumui – dar neregėtas teisėsaugos smūgis: paviešino, kaip gudriai grupuotės veikia šiais laikais (131)

Trečiadienį spaudos konferencijos metu Lietuvos policija paskelbė, kad bendradarbiaujant su...

Rusijos propagandistas prisikalbėjo, sulaukė kvietimo į dvikovą (278)

Rusijos valstybinės televizijos propagandininkas sulaukė kvietimo į dvikovą – ir viskas dėl...

Įsivyraus vėsesni orai (3)

Penktadienio dieną šaltasis atmosferos frontas iš mūsų šalies stums paskutinius šiltos ir...

Valinską pagyręs Jasikevičius kalbėjo apie White'o svorį ir svarbiausią faktorių finale (2)

Į „Betsafe– LKL “ finalą žengusio Kauno „Žalgirio“ vedlys Šarūnas Jasikevičius...

Mėnesio prognozė: birželio orai džiugins, bet ne visą laiką (15)

Lietuvos upėse ir ežeruose paviršinė vandens temperatūra netoli kranto jau yra pasiekusi...

Panevėžyje rimto pasipriešinimo nesulaukęs „Žalgiris“ – LKL finale (46)

Kauno „Žalgiris“ tęsia tradiciją – jau 26-tą sezoną iš eilės iškopė į...

Mokslų daktarė išaiškino, kokia smidrų nauda mūsų organizmui ir kaip tinkamai juos reikia paruošti (53)

Nors lietuviai smidrus atrado pakankamai neseniai, tačiau kulinariniame meniu jie gyvuoja jau...

Neatsilaikė rusaitės kerams: „nuodų spintoje“ laikytas įrašas paviešintas Europai lemtingu metu (79)

Nelyginant perkūnas iš giedro dangaus į Austrijos vyriausybę trenkė kompromituojantis vaizdo...

Neseniai vaikelio susilaukusi Gerda Žemaitė švenčia gimtadienį: ryte sulaukė ypatingos sūnaus dovanos (44)

„TV pagalbos“ žvaigždė Gerda Žemaitė švenčia 38-ąjį gimtadienį. Balandžio 3-iąją...