aA
Matau tendenciją, kad Lietuvos situacija nusivylę žmonės dėl visų savo bėdų linkę kaltinti Europos Sąjungą. Žibalo į ugnį linkę šliukštelti ir politikai. Tačiau iš tikrųjų, atsiriboję nuo Europos Sąjungos, daug daugiau prarastume, nei laimėtume.
Justina Vitkauskaitė Bernard
© DELFI / Tomas Vinickas

Lietuvoje, sakyčiau, daugėja ne euroskepticizmo, o nusivylimo Lietuvos situacija: žmonėms neaišku ir dėl žemės pardavimo užsieniečiams, ir dėl euro įvedimo, ir dėl saugumo nuo išorės grėsmių, žmonės dar neatsigavę nuo ekonominės krizės, diržų veržimosi, išsikerojusios korupcijos ir biurokratizmo. Deja, neretai patys valstybės politikai dėl visų mūsų bėdų skatina žmones kaltinti Europos Sąjungą, taip pat – ir dėl savo pačių padarytų klaidų, blogai arba ne iki galo atliktų namų darbų ir neveiklumo. Tai lengviausias kelias, leidžiantis tarsi nusimesti atsakomybę nuo savo pečių ir ją perleisti „dėl visko kaltai ES“.

Taip, ES išgyvena nelengvus laikus ir turi įveikti daugelį išūkių, tačiau negalima daryti takoskyros tarp savęs, kaip „pavaldžių“ ES, kadangi mes patys esame ES dalis, visaverčiai dalyviai, turintys tiek savo atstovus visose svarbiausiose ES institucijose, tiek laisvą valią ir lygias teises derėtis, bendrai priimti sprendimus ar jiems nepritarti ir kurti tokią ES, kokios mums norisi.

Todėl ir atsiranda terpė klestėti euroskeptikams, kurie ant šių savo pseudo įsitikinimų kažkodėl patys labai sėkmingai bando išjoti į Europos parlamentą. Nusivylusių žmonių emocijomis visada yra lengviau manipuliuoti, nei pripažinti savo pačių klaidas.

Jau eilę metų pas mus viskas daroma paskubomis, o skubėjimo klaidas srebiame visi. Pavyzdžiui, žemės pardavimo užsieniečiams saugiklių įvedimo įstatymas buvo svarstomas prieš pat gegužės 1 dieną, kada pereinamasis laikotarpis dėl žemės pardavimo baigiasi, nors turėjome tam dešimtmetį. Žmonės pasipiktinę, politikai nesutaria tarpusavyje ir, žinoma, kai kurie randa lengviausią išeitį tam nesusitvarkymui pateisinti bei savo reitingams pakelti - dėl visko kalta ES. Taip mes patys dėl savo chaotiškumo sukuriame nusivylimą Europos Sąjunga. Kai kurie politikai, ieškantys būdų kaip sustiprinti savo reitingus ar grįžti į politiką, euroskepticizmą naudoja kaip įrankį ir klaidina žmones. Tai ne tik neatsakinga, tai labai pavojinga, nes tokie politikos dalyviai neturi pozityvių pasiūlymų, ką ir kaip sukurti.

Šiuo metu, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse augantis euroskeptikų ažiotažas, manipuliavimas žmonių nepasitenkinimu gali pasitarnauti euroskeptikų lengvam atėjimui į valdžią po naujų Europos Parlamento rinkimų, o tai atsisuktų prieš pačius žmones, kurie galiausiai turėtų sumokėti ir ES ardymo kainą. Kita vertus, patiems euroskeptikams ES yra reikalinga, nes be jos neliktų vietos ir jų karjeroms ir egzistavimui.

Akivaizdžiai matome,kad įstojus į ES, Lietuvoje situacija tik gerėjo. Nežiūrint ekonominės krizės, pasiekta daug gerų rezultatų.

Bet svarbiausia, mes pamiršome, kad jau daugiau kaip pusšimtį metų Europa gyvena be karo. Tai mums tapo norma. Pasižiūrėkime į įvykius Ukrainoje ir įsivertinkime, kam yra naudingos antieuropietiškos fobijos. Visada liksime apetitą keliančia teritorija mūsų didžiajai kaimynei. Mažoms valstybėms kaip Lietuva didelių geopolitinių pasirinkimų nėra. Tai turime įvertinti, iš tribūnų burnodami prieš ES.

Mūsų visuomenei trūksta tinkamos informacijos šiais klausimais ir tuo nežinojimu manipuliuojama kai kurių politikų siauriems tikslams pasiekti – ar kas iš jų pateikė visuomenei skaičius, kurie aiškiai parodytų, kiek kainuotų valstybei jos išstojimas, kiek būtų prarandama ir kas būtų išlošiama.

Narystės pranašumai yra akivaizdūs. Šiandien jauni žmonės turi galimybę laisvai keliauti, mokytis Europos universitetuose, naudotis ES finansuojamomis studijų ir stažuočių programomis, ieškotis darbo visoje ES arba kurti savo verslą. Kultūriniai mainai, demokratijos ir tolerancijos plėtra, žmogaus teisių apsauga viršnacionaliniu lygiu, inovacijų plėtra, investicijos, kapitalo ir paslaugų laisvas judėjimas, atvira rinka, keitimasis gerąja patirtimi bei bendrų projektų įgyvendinimas įvairiausiose gyvenimo sferose - mokslo, sveikatos, švietimo, aplinkosaugos, energetikos, vartotojų apsaugos, saugaus interneto, valstybės valdymo ir t.t. – viso to neturėtume, jei būtume atsiriboję sienomis.

Ir dar klausimas, ar gyvendami pašonėje su didžiuoju rytų kaimynu, tikrai tas suverenios valstybės sienas turėtume. Finansinė narystės nauda irgi akivaizdi – iki šiol Lietuva iš ES gavo daugiau, nei pati įnešė. 2014 - 2020 m. laikotarpiu Lietuvai numatyta skirti 44 mlrd. eurų iš ES biudžeto ir tik nuo mūsų pačių gebėjimų ir pastangų priklausys, kaip efektyviai bus panaudotos lėšos.

ES vertybės yra demokratija, žmogaus teisės, taika, solidarumas, tolerancija, nacionalinių valstybių identiteto ir tradicijų išsaugojimas. Jau dešimtmetį stengiamės eiti šiuo vertybiniu keliu. Linkiu mums visiems nenukrypti nuo šio kelio.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Mokslų daktarė įvertino pomidorus: juos valgant būtina laikytis vienos svarbios taisyklės (121)

Pomidorai karaliauja lietuvių šiltnamiuose. Tačiau, ar žinojote, kad pomidorų gimtinė yra Andai...

Kardiologas turi patarimų kovojantiems su aukštu kraujospūdžiu: kai kuriuos produktus turite pamiršti (69)

Jeigu iš savo maisto raciono išbrauktume kelis produktus, o savo kasdienį gyvenimą praturtintume...

Kleiza užstoja „be keturių mėnesių NBA čempioną“ Joną: ne Gasolis lėmė Toronto triumfą laida „Iš viršaus“ (29)

Jonas Valančiūnas savo karjerą Toronto „Raptors“ gretose baigė pergale Ouklande prieš...

Jakilaitis papasakojo, kas vyksta išjungus kameras: vienu metu prieš mane buvo pradėtas karas (192)

Laidų cikle „Profesija visam gyvenimui“ keliamas klausimas, ar žurnalisto profesija gali būti...

Orai: paskutinė proga pasidžiaugti šiluma – ateina permainos (2)

Antradienį Lietuvą pasiekė anticiklonas, atslinkęs iš pietvakarių. Po gaivesnio laikotarpio jis...

Skaudžią vyro netektį išgyvenusi Celine Dion atsitiesė ir turi patarimą visiems, kas patyrė panašų skausmą (6)

1981 m. Celine Dion susipažino su savo būsimu vyru. Tada jai buvo 12 m. 38 m. prodiuseris...

Ką galės padaryti nauji greičio matuokliai: „matys“ per lietų ir rūką, fiksuos iki 250 km/val. (130)

Birželio pradžioje Lietuvos automobilių kelių direkcija ( LAKD ) inicijavo naują viešąjį...

Kelionės automobiliu po Europą šeimai neapsieina be nuotykių: akistata su šernu, vizitas į ligoninę ir žado netekę bulgarai (17)

Tris vaikus auginanti Vaivos ir Martyno šeima sako, kad neįsivaizduoja savo gyvenimo be kelionių,...

Užmezgė aistringą romaną su bosu: priminiau, kad esu ištekėjusi, bet tai jo nesustabdė (46)

„Mano vyras ne be reikalo pyko dėl figūrą apglundančios suknelės, su kuria eidavau į darbą...

Estija su Latvija pradėjo akcizų karą: Lietuva tyliai laukia kas bus (212)

Statistikos departamentas prieš kelias savaites paskelbė, kad vienas 15 metų ir vyresnis...