aA
Vokietijos rinkimai, įvykę rugsėjo mėn., bei užsitęsęs naujosios vyriausybės formavimas, besitęsiantis iki pat dabar, išryškino įdomias tendencijas. Ne tik atrodo, kad Vokietija vadovauja Europos Sąjungai (ES), bet ir likusi ES dalis įsimylėjusi Vokietiją. Nemažai įtakos tam turi ir tai, kad politinio pasimetimo bei ekonominio nestabilumo laikais, vokiečiai tapo vieninteliais europiečiais, kurie, atrodo, žino, jo nori.
© AFP/Scanpix

Vokietijos išskirtinumas akivaizdus. Kol rinkėjai visoje ES baudžia vyriausybes dėl didžiojo nuosmukio bei euro krizės, per neseniai įvykusius rinkimus, vokiečiai perrinko kanclerę Angelą Merkel bei išreiškė didelę paramą jos vadovaujamai Krikščionių demokratų sąjungai (CDU). Be jokios abejonės, kaip ir dėl pokario Vokietijos lyderio Konrado Adenauerio, juokaujama, kad A. Merkel – kanclerė iki gyvos galvos (Vokietija neriboja kadencijų skaičiaus).

Visur kitur populistinės euroskeptiškos dešiniųjų partijos stiprėja, prieš imigrantus ir mažumas, ypač musulmonus, rengiamos kampanijos. Tai pakurstė nerimą, kad populistų blokas bus didžiausias Europos Parlamente (EP) po ateinančiais metais įvyksiančių ES rinkimų.

Tuo tarpu Vokietija neturi euroskeptiškos partijos, kuri turėtų rimtą paramą. Netgi ir naujai susiformavusi „Alternatyva Vokietijai“, kuri tapo netikėtai sėkminga ir per pastaruosius rinkimus vos neperžengė 5 proc. slenksčio, reikalingo patekti į Vokietijos parlamentą, tikina, kad jos prieš eurą nukreipta politinė programa nėra antieuropietiška. Ši partija siekia bendrosios valiutos atsisakymo, nes, jos požiūriu, tai kenkia europietiškajam idealui.

Vokietijos kaimynės rodo meilę ar bent jau susižavėjimą tokio pobūdžio politinėms jėgoms. 2011 m. pabaigoje Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ragina Vokietiją imtis didesnio vadovaujančio vaidmens ES. Šiais metais, susidūręs su nacionalistinių sentimentų atgimimu, buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa – antikomunistinio judėjimo „Solidarumas“ lyderis – išreiškė nuomonę, kad jo šalis turėtų sudaryti politinę sąjungą su Vokietija.

Tuo tarpu Prancūzijai patekus į valdymo krizę, o jos lyderių patikimumui sparčiai silpstant, gerai žinomas Prancūzijos intelektualas Alainas Mincas išpublikavo straipsnį „Tegyvuoja Vokietija“, kur teigiama, jog Vokietija – tai sveikiausia ir demokratiškiausia ES valstybė.

Italijoje Milano ir Romos buržuazija žiemoja, apsirengusi vokiškais „Loden“ paltais. Kai italų filosofas Giorgio Agambenas neseniai kreipėsi įbuvusią „Lotynų imperiją“, kad ši susivienytų prieš Vokietiją, jo raginimai didžiąja dalimi buvo atmesti, o kai kas ir pareiškė, kad Vokietija turėtų tapti pavyzdžiu Italijai, kuri ieško būdų kovoti su susidariusia padėtimi.

Net ir tradiciškai euroskeptiškai nusiteikusios Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Davidas Cameronas siekia padidinti savo patikimumą, pažymėdamas jo glaudžius ryšius su A. Merkel labiau, nei JK „ypatingą ryšį“ su JAV. Rašytojos Mirandos Seymour neseniai išleista knyga „Noble Endeavours“ primena Didžiajai Britanijai apie šimtmečius trukusį meilės romaną tarp Vokietijos ir Anglijos. Galbūt bus prisiminta Hanoverio dinastija?

Nors šio susižavėjimo priežastis iš dalies sąlygota dabartinės Vokietijos ekonominės sėkmės, šių sentimentų šaknys glūdi giliau bei išeina už Europos ribų. Pavyzdžiui, Kinija vertina Vokietiją ne tik kaip į eksportą orientuoto ekonominio augimo modelį; daugeliui kinų svarbi sėkmė, lydinti Vokietijos istorinę trajektoriją, suformuotą kovojant su praeities totalitarinio režimo praeitimi.

Vokietijos konstitucijoje, kuri pirmą kartą buvo priimta 1949 m. Vakarų Vokietijoje, demonstruojama įspūdinga vizija, kurioje įtvirtintas valstybės „siekis išsaugoti nacionalinį ir politinį vieningumą bei taiką pasaulyje.“ Vokietijos padalijimas simbolizavo Europos padalijimą Šaltojo karo metu, todėl Vokietijos apjungimas atrodė įmanomas tik eurointegracijos kontekste – šiam faktui daug dėmesio skyrė tuometinis Vokietijos kancleris Helmutas Kohlas per debatus 1990 m.

Vokietija, kuri užgimė iš šio proceso, išskirtinai tinka atlikti visos Europos modelio vaidmenį dėl jos federacinės santvarkos, atspindinčios stiprias konstitucines administracinių vienetų teisių garantijas. Vokietijos giliai įsišaknijęs atsidavimas Europai bei konstitucionalizmo siekis atspindi dideles šios šalies dedamas pastangas suprasti, kas gi vyko ne taip tarpukario periodu, rasizmo ir ekstremaliojo nacionalizmo pasekmes bei nacistinių nusikaltimų palikimą. Mažai šalių gali pasigirti taip gerai išmokusios istorines pamokas.

Kai naujoji A. Merkel vyriausybė bus suformuota, Vokietija imsis dar svarbesnio vaidmens didesnės eurointegracijos užtikrinimui, o tai pareikalaus papildomų aukų, apimsiančių nacionalinio suvereniteto mažėjimą.

Kas šimta metų po Martino Liuterio reformacijos, nepriklausomų Vokietijos politinių vienetų skaičius mažėjo dešimteriopai. 1948 m. Vestfalijos taikos sutartis sumažino nepriklausomų Šventosios Romos imperijos vienetų skaičių nuo 3 000 – 4 000 iki 300 – 400. Po Napoleono karų, Vokietijos administracinių vienetų skaičius sumažėjo iki 39. 1866 m. Vokietijos konfederaciją sudarė jau tik 34 vienetai.

Dėl toliau sekusio karų bei taikos sutarčių raundo 1971 m. susikūrė Vokietijos imperija, o vokiškai kalbančių politinių vienetų Europoje liko vos trys - Vokietijos imperija, Austro-Vengrijos imperija ir Šveicarijos konfederacija, tačiau nė viena jų nebuvo įprastinė valstybė. 1949 m. Vokietijai suskilus į Federacinę ir Demokratinę Respublikas šis skaičius padidėjo iki keturių (kartu su Austrija ir Šveicariją), tačiau bendroji tendencija išliko aiški.

Jei naujoji Vokietijos vyriausybė laikysis kurso labiau federatyvinės Europos link, suverenios Vokietijos gali nebelikti iš viso. Vokietija ir jos gerbėjai visiškai išnyks, bet tik dėl geresnio gyvenimo ateityje.

Haroldas Jamesas yra Prinstono universiteto Istorijos ir tarptautinių reikalų profesorius bei Tarptautinio valdymo inovacijų centro (CIGI) atstovas. Jis taip pat yra Vokietijos istorijos ir globalizacijos specialistas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių (10)

Kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai? (103)

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...

Nobelio premijos laureatas: jau dabar pajutome skonį to, kas mūsų laukia. Gali tapti gerokai blogiau „kyla pavojus JAV demokratijai“ (126)

Garsusis ekonomistas Josephas Stiglitzas atkreipia dėmesį į tris realiausią grėsmę keliančius...

Praėjus metams po dingimo Argentinoje aptiktas povandeninis laivas

Argentiniečių povandeninis laivas, prieš metus sprogęs ir dingęs su 44 žmonių įgula,...

Lemiamos „Žalgirio“ atakos rebusas: kodėl viskas baigėsi plyta, o ne laisvutėlio Milaknio šūviu? pažymiai žaidėjams (108)

„Mes esame tikrai toli nuo savo potencialo, bet žaidžiame dėl pergalių su „Barcelona“,...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Vaikamušių judėjimo aktyvistams: gavote tai, ko nusipelnėte (82)

Dar savaitė, kita ir Lietuvos miestai bei miesteliai pradės varžytuves, kieno įžiebta Kalėdų...

Neįtikėtinas rašytojos Colette gyvenimas: vyras vogė jos talentą, o ši keršijo romanais su jo 16-mečiu posūniu ir kitomis moterimis

Netrukus kelionę po Lietuvos kino teatrus pradės juosta „Koletė“ – dar vienas svarbus...

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai (98)

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Šeimos tradicija, virtusi spontanišku nuotykiu – kaip keliauti su vaikais ir neišprotėti? (5)

Vieniems šeimos tradicijos yra bendros šventės ar aktyvios veiklos, kitiems jos neatsiejamos nuo...

Suvalgę kažko saldaus patiriate nemalonius simptomus? Mitybos ekspertai aiškina, kokiais atvejais gali tekti atsisakyti cukraus (1)

Daugumos mūsų santykis su cukrumi svyruoja nuo meilės iki neapykantos. Mums patinka saldumynai, jie...