aA
Nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys yra ne vienos ES valstybės galvos skausmas. Šiuo atveju koją pakiša laisvas asmenų judėjimas, mat tenka rūpintis ne tik savo piliečiais, kurie neturi stogo virš galvos, bet ir atvykėliais. Tačiau išgyvendinti benamystę – kone neįveikiama užduotis: net išsiuntus tokius žmones į gimtąsias šalis, gyvenimo būdo jie dažniausiai nekeičia.
© Scanpix

Oficialios statistikos, kiek yra benamių, nėra. Kaip ir vieningo apibrėžimo, ką reikėtų laikyti benamiu: kai kuriose šalyse šiai kategorijai gali būti priskirti net ir tie žmonės, kurie neturi nuosavo būsto.

Daugiausia diskusijų kyla dėl to, kad nemažai atvykėlių, ypač iš naujų ES šalių, linkę pasinaudoti ES senbuvių socialinių sistemų dosnumu. Štai, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė suskaičiavo, kad daugiau nei ketvirtadalis valkataujančiųjų Londone – atvykėliai iš Lenkijos, Rumunijos, Lietuvos, Latvijos, Vengrijos, Bulgarijos, Slovakijos, Estijos, Slovėnijos ir Čekijos.

Vien dėl to, kad asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ar veda visuomenei nepriimtiną gyvenimo būdą, į gimtąjį šalį jo neišsiųsi: paprastai deportuojama už įstatymų pažeidimus, pavyzdžiui, viešosios tvarkos pažeidimus, o išsiuntimo išlaidas apmoka deportuojanti šalis.
Todėl ne viena ES valstybė suka galvą, kaip sugriežti reikalavimus norintiems gauti socialines pašalpas ar kitas lengvatas, kad užkirstų kelią specialiai dėl to į vieną ar kitą šalį atvykstantiems asmenis.

Apeina taisykles

Viena pirmųjų kovą pašalpų turizmui paskelbė Jungtinė Karalystė, užsimojusi įvesti tvarką, kad ES šalių narių piliečiams, neturintiems darbo ir negalintiems savęs išlaikyti, nebūtų leidžiama čia pasilikti. Tai paliestų ir gatvėje gyvenančius bei viešose vietose miegančius benamius, kuriuos būtų galima deportuoti.

Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovės dr. Audros Sipavičienės, kai kurios migrantų teises ginančios nevyriausybinės organizacijos pasisako, kad toks benamių išsiuntimas yra nelegalus ir jie išsiunčiami dėl valstybinių institucijų neveiksnumo.

„Jei bus priimtos siūlomos priemonės, jos apribos galimybes nedirbantiems asmenims neterminuotai naudotis Jungtinės Karalystės socialine sistema. Tad tiems, kurie gyvena tik iš pašalpų, reiks galvoti, kaip toliau elgtis – ieškoti darbo Jungtinėje Karalystėje ar grįžti į gimtąją šalį“, – kalbėjo A. Sipavičienė ir svarstė, kad Jungtinėje Karalystėje įsikūrusių lietuvių tai labai nepaliestų – daugelis jų visgi vyksta dirbti, kita vertus lietuvių kūrybingumas yra neišmatuojamas – gali ir sugalvoti, kaip apeiti naujas taisykles.

Jungtinė Karalystė – ne vienintelė šalis, užsimojusi išgyvendinti benamius. Apie tai prabilo ir Vokietija, kur nemažos rumunų ir bulgarų bendruomenės tapo nemenka našta šalies socialinei sistemai. 


Nesibaimina sugrįžtančiųjų antplūdžio

Jei užsienio šalys įgyvendins savo ketinimus ir ims siųsti benamius į gimtąsias šalis, tarp jų bus ir lietuvių, kurie, ko gero, prašysis į nakvynės namus. Pavyzdžiui, 2012 m. iš Jungtinės Karalystės buvo deportuota ir grąžinta į Lietuvą 40 benamių.

Kaip teigė Vilniaus miesto nakvynės namų direktorius Edvardas Jablonskis, per keletą metų pas juos trumpam buvo apsigyvenę du žmonės, deportuoti iš Jungtinės Karalystės.

„Pas mus jie gauna nakvynę ir visas socialines  garantijas. Norintis gyventi nakvynės namuose asmuo turi deklaruoti, kad neturi pastovios gyvenamosios vietos, yra užsiregistravęs darbo biržoje, neturi pajamų“, – kalbėjo E. Jablonskis ir prasitarė, kad beveik visos vietos nakvynės namuose nuolat yra užimtos.

Nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis asmuo čia paprastai gali apsigyventi pusmečiui, jeigu pažeidžia tvarką – šalinamas. Vieną mėnesį gyvenimas nieko nekainuoja, vėliau tenka mokėti nustatytą mokestį.

Nekeičia gyvenimo būdo

Nakvynės namuose benamiai gauna ne tik stogą virs galvos: jiems padedama susitvarkyti dokumentus, ieškoti darbo, gyvenamosios vietos ir kt.

Pasiteiravus, ar nakvynės namus palikę benamiai gali pradėti gyventi visavertį gyvenimą, Vilniaus miesto nakvynės namų vadovas tvirtino, kad nė vienas žmogus nėra beviltiškas.

Kokios yra teorinės prielaidos/sąlygos, kad tai įvyktų?

„Teoriškai tai įmanoma, tam ir yra socialiniai darbuotojai, psichologai, pagaliau sociologai, kurie ištiria šį reiškinį, gali prisidėti prie tokių žmonių gelbėjimo nuo šios savotiškos
priklausomybės. Kaip pavyksta realiai, yra tik pavieniai atvejai.

Kiek teko kalbėti su socialiniais darbuotojais, lengviau padėti benamiams, gyvenantiems nakvynės namuose, nes jie dar neprarado ankstesnio gyvenimo jausmo, patirties. Juos lengviau galima sugrąžinti į visuomenę, aišku, jeigu jie patys to norėtų. O gal jie jau nebenori būti tarp mūsų? Mūsų pasaulyje, kuriame pilna visokių rizikų, pavojų (ekonominių, socialinių, asmeninių)? Retorinis klausimas... juk lengviau nuleisti rankas, viską prarasti nei nuolat kovoti už savo būvį“ , – svarstė Lietuvos socialinių tyrimų centro Sociologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Elena Kocai, apie dešimt metų tyrinėjanti benamystės reiškinį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sukrečianti turtingiausio kada nors gyvenusio žmogaus istorija: švaistydamasis pinigais sugriovė kitos šalies ekonomiką kelionėje lydėjo 60 tūkst. žmonių  (51)

Remiantis 2019 metų „ Forbes “ reitingu, pats turtingiausias pasaulio žmogus yra bendrovės „...

Alkoholį vartojanti moteris visuomet rizikuoja: jei vaisius pažeidžiamas pirmomis dienomis – padariniai negrįžtami (19)

Medikai ir toliau kovoja dėl girtos, Klaipėdoje gimusios, naujagimės ateities. Kas laukia mažylės...

Padraugavo su estais ir užteks: Kremliaus ruporas rusus ragina ruoštis karui su JAV Baltijos šalyse (1251)

Objektyviai turime savų interesų, susijusių su Baltijos jūros regionu. Tai susitikime su Estijos...

Orai: ruoškitės, kasdien bus vis šilčiau (4)

Šiandien ir artimiausiomis dienomis mūsų šalies orus lems anticiklonas.

Politologas sumaišė visas kortas: dabartiniai prezidento rinkimai – beprasmiški (747)

Sprendimas prezidentą Lietuvoje rinkti visuotiniuose rinkimuose – beprasmiškas ir tuščiai...

Mokslininkus nustebino keistas radinys auglyje: vėžys keičiasi (24)

Mokslininkai iš auglių paimtuose pavyzdžiuose aptiko tarp plaučių vėžio ląstelių...

Gatvės mada: drąsiausi šiltus rūbus jau nukišo į tolimiausią spintos kampą (85)

Antrąją Velykų dieną prie stalų vilniečiai užsibūti nepanoro – pagrindinėmis sostinės...

Skirtingais periodais vaikų susilaukusi Renata Kovtun paneigė dažną mitą: buvo neramu, kad kažkuris gali pasijusti mažiau mylimas (12)

Grožio salono savininkė, lengvojo kultūrizmo čempionė Renata Kovtun juokiasi, kad apie vaikus...

Danų milijardierius Šri Lankoje neteko trijų iš keturių savo vaikų (184)

Danų milijardierius verslininkas, kuris yra pagrindinis internetinio mados verslo milžino ASOS...

Rimvydas Valatka. Blogas Gaidys, labai blogas (332)

Kokia didžiausia tragedija įvyko Didžiąją savaitę? Ne, tai ne Notre-Dame de Paris gaisras,...