Inovacijas skatins finansavimu ir raginimu bendradarbiauti

„Kad inovacijų srityje pasiektume ryškų proveržį, būtina valstybės finansinė parama, bendradarbiavimas, palanki teisinė aplinka ir visuomenės palaikymas“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.

Inovacijas diegiančios įmonės neišvengiamai susiduria su rizika. Šią riziką imasi padengti ir inovacijų procesus siekia pagreitinti valstybė – pavyzdžiui, finansuoja reikiamus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapus. Taip pat numatoma, jog valstybė toleruos ir nesėkmingus projektus.

„Dažniausiai prireikia ne vieno tyrimo ir ne vieno bandymo, kol išrandama realų potencialą rinkoje turinti inovacija. Tai normalu, inovacijas kuriančio verslo veikloje, todėl tam tikra tolerancija nesėkmingoms investicijoms į produktų kūrimą gali būti.“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.

Dėmesys – 6-ioms sritims

Finansavimas 2014-2020 m. laikotarpiu bus skiriamas 6-ioms prioritetinėms mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų raidos (Sumanios specializacijos) sritims, kuriose tikimasi pokyčių, tai: energetika ir tvari aplinka; agroinovacijos ir maisto technologijos; nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos; sveikatos technologijos ir biotechnologijos; transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos; įtrauki ir kūrybinga visuomenė.

Pasak ministro, daugiausiai potencialo šalies mokslininkai ir verslininkai turi maisto technologijų, biotechnologijų, sveikatos, logistikos, transporto, naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų sektoriuose.

„Štai mūsų lazerių gamintojai nestovi vietoje, vis tvirčiau jaučiasi medicininių lazerių srityje ir kuria tai, ko labiausiai reikia visuomenei: vėžio gydymo priemones, tobulesnius akies rainelės korekcijos lazerius ir pan.“, – sako E. Gustas.

Reikia užsakymų ir bendradarbiavimo

Inovacijų atsiradimą skatina valstybės užsakymai, kurių metu diegiamos esminės inovacijos, pavyzdžiui, JAV sukurtas internetas. Inovacijų progresą galėtų paskatinti ir glaudesnis verslo bei mokslo bendradarbiavimas.

„Neretai verslas nežino apie mokslo galimybes, o mokslas nesupranta, ko nori verslas. Tam, kad tarp verslo ir mokslo užsimegztų sklandus dialogas, reikalinga trečioji šalis, tarpininkas. Tikimės, kad kitąmet paleidžiama inovacijų žvalgybos programa padės abiem pusėms išsakyti savo lūkesčius, o ikiprekybiniai pirkimai – kurti bendrą užsakymą valstybei“, – viliasi ūkio ministras

Inovacijų skatinimui valstybė taip pat pasitelks finansines priemones. Ūkio ministerija 2014–2020 m. ES finansiniu laikotarpiu planuoja įgyvendinti rizikos kapitalo investicijų finansines priemones –

„Ankstyvos stadijos ir plėtros fondas“ ir „Ko-investicinis fondas“, pagal kurias bus investuojama į įmones, vykdančias inovatyvią veiklą sumanios specializacijos krypčių srityse.

326 mln. Eur finansavimas iš ES fondų numatytas veiksmų programos prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ uždavinių įgyvendinimui. Jie bus įgyvendinami pasitelkus 12 priemonių, tarp kurių – „Intelektas LT“ (parama taikomiesiems moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir pan.), „InoKlaster LT+“ (parama klasterio infrastruktūros kūrimui arba atnaujinimui), inovaciniai čekiai ir pan. „Inovaciniai čekiai leis ne tik vykdyti tam tikras studijas, bet ir įvairiose srityse kurti prototipus. Patogu ir tai, kad priemonei reikia labai mažai administracinės naštos“, – sako E. Gustas.

Svarbus palaikymas

Inovacijų progresą lemia ir visuomenės nuomonė, palaikymas viešojoje erdvėje, jaunimo skatinimas rinktis paklausias ir visuomenei naudinga specialybes. Ne ką mažiau svarbi ir palanki teisinė aplinka.

„Netrukus bus paleista iniciatyva, kuria skatinsime kūrėjus pasidalyti savo patirtimi, įžvalgomis ir kartu kurti palankią terpę inovatyvių idėjų augimui. Teigiamus pokyčius pastebime jau dabar, pavyzdžiui, keičiama teisinė bazė bepiločių orlaivių srityje atvėriaplatesnes galimybes jų kūrėjams ir naudotojams“, – tvirtina ūkio ministras.

Aptars forume

Inovacijos Lietuvoje ir pasaulyje, jų perspektyvos, skatinimo būdai ir kitos susijusios temos bus aptartos rugsėjo 3-4 d. vyksiančiame Vilniaus inovacijų forume 2015 „Innovation Drift“.

Tarptautiniame forume per dvi dienas pranešimus skaitys daugiau nei 40 pranešėjų: „Google“ rinkodaros vadovas Baltijos šalyse Regimantas Urbanas, buvęs socialinio tinklo „LinkedIn“ vadovas Europoje Kevinas Eyresas, didįjį hadronų greitintuvą valdančios organizacijos CERN akselaravimo ir technologijų direktorius Dr. Frederickas Bordry, kosmines ekspedicijas į Marsą planuojančios „Mars One“ vadovas Basas Lansdorpas ir daugelis kitų.

Daugiau informacijos apie renginį skelbiama oficialioje svetainėje – www.innovationdrift.com.

Vilniaus inovacijų forumą organizuoja Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Renginys finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Užs. Nr. 20150902-1