aA
Lapkričio 22 dieną Briuselyje vyksta Europos Sąjungos – Ukrainos viršūnių susitikimas. Ukraina – strategiškai svarbi šalis, todėl Europos Sąjunga daug tikisi iš šių santykių. Susitikime aptariami du svarbiausi dvišaliai klausimai: glaudi ir visapusiška laisvosios prekybos zona (DCFTA) bei vizų režimo liberalizavimas. Labai svarbu pasiekti apčiuopiamų rezultatų šiose dviejose srityse. Tačiau reikėtų atsižvelgti ir į pastarųjų metų Ukrainos politinių pokyčių kontekstą.
Guy Verhofstadt
© AFP/Scanpix

Ukrainos demokratinis procesas buvo ilgas. Matėme Oranžinę revoliuciją, kumštynes parlamente, įstrigusius įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios santykius, ekonominę krizę ir jos pasekmes.

Politologai praneša, jog Ukraina tampa „stabili“. Tai būtų sveikintina. Ypač todėl, kad stabilumas būtinas, norint įgyvendinti kai kurias esmines reformas teismų ir ekonomikos srityse.

Tačiau reformos prasidėjo nuo valdžios struktūrų. Po šešerių metų atsargių svarstymų Konstitucinis Teismas pernakt pavertė Ukrainą prezidentine demokratija. Deja, ruošiantis tokiam rimtam žingsniui politinė diskusija neegzistavo. Jei šis procesas būtų buvęs atviresnis ir visuotinesnis, jis sustiprintų šalies konstitucinį stabilumą, dabartiniame kontekste išlieka daug klausimų. Kam ataskaitingas Prezidentas? Kokios yra Verkhovna Rada galios? Koks yra leidžiamosios, teisminės ir vykdomosios valdžių santykis?

Vienas pagrindinių Ukrainos pasiekimų praėjusiais metais – pagarba demokratinėms laisvėms. Turint tai galvoje, nemaloniai nustebino vietos rinkimai, kurių metu buvo paminti demokratiniai įsipareigojimai. Neturėtume užmerkti akių į daugybę pranešimų apie šališkas rinkimų komisijas, netikslų balsų skaičiavimą ir apsunkintą kandidatų registraciją. Kitas nerimą keliantis signalas – Ukrainoje įvykdytų kriminalinių nusikaltimų prieš žurnalistus skaičius. Tiriamos net 53 tokios bylos. Tokiame kontekste žiniasklaida negali veikti laisvai. Būtina užtikrinti žiniasklaidos laisvę, o atsakingi už šiuos nusikaltimus neišsisuktų nuo bausmės.

Šiame kontekste atrodo, jog ES ir Ukrainos santykiai praranda bendrąjį principinį pagrindą – žmogaus teises, demokratiją ir įstatymų viršenybę. Todėl viršūnių susitikimo metu į tai būtina atkreipti dėmesį. Didžiausias dėmesys, žinoma, turėtų būti skiriamas laisvosios prekybos zonos ir vizų režimo klausimų aptarimui, nes įsipareigojimai šiose srityse siekti specifinių ir aiškiai išmatuojamų tikslų daugiausiai pasitarnautų bendriesiems ES ir Ukrainos principams.

ES-Ukrainos glaudi ir visapusiška laisvosios prekybos zona (DCFTA) yra vienas ambicingiausių sumanymų. Europos vidaus rinka yra ES kertinis akmuo. Atvėrus ES rinką Ukrainos gaminiams ir paslaugoms, o ES kompanijoms įžengus į Ukrainos rinką, piliečiams ir verslui atsivers daug naujų galimybių.

Iš kitos pusės, laisva prekyba reiškia ne tik atsivėrimą, bet ir konkurenciją. Todėl derybų metu reikėtų remtis vengti nesusipratimų ar grįsti pozicijas mitais. Konkurencija ne silpnina, o stiprina verslą. Rinkos plėtra suteikia daugiau galimybių ir kuria naujas darbo vietas. Vis dėlto yra keletas dalykų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti. Verslo ir investicinio klimato nevertėtų apsunkinti sudėtingomis ir nuolat besikeičiančiomis teisinėmis procedūromis. DCFTA yra derybų reikalas, tačiau norisi, kad būtų susitarta ne dėl lengvatų ar ilgų pereinamųjų laikotarpių, o, priešingai, dėl ambicingų tikslų.

ES susitikimo metu turėtų aiškiai pasisakyti už bendrą ES ir Ukrainos vizų režimo liberalizavimo veiksmų planą ir padėti šaliai įgyvendinti reikalingas reformas. Pažanga šioje srityje priklausys nuo Ukrainos sugebėjimo įvesti teisines reformas, teigia G. Verhofstadtas. Plataus masto reforma turėtų sustiprinti įstatymų galią ir padidinti pasitikėjimą sistema. Kad toks politinis užmojis būtų ilgalaikis, būtinas visų pusių bendras politinis susitarimas. Politinio dialogo Ukrainoje egzistavimas sukurtų tikro šalies „stabilumo“ pagrindus.

ES – Ukrainos susitikimas yra gera proga nustatyti mūsų santykių modus operandi. Todėl debatuose turėtų būti aptariamas ir demokratijos būklės Ukrainoje klausimas. Ukrainos integravimas į Europą galėtų būti šalies stabilizavimo veiksnys, tačiau, nesilaikant demokratijos principų, negerbiant įstatymų ir žmogaus teisių, tai būtų „nulinės sumos“ žaidimas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Buvę kitų prezidentų patarėjai Nausėdai vertinimų negaili: tik dabar pasimatė tikrosios prezidento pažiūros (158)

Nuo iškilmingos naujojo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos jau praėjo 100 dienų. Buvę...

Raudonasis turizmas Kinijoje: milijardas gyventojų raginamas lankyti „šventas“ Mao vietas

Persirengusios raudongvardiečių uniformomis, Gao Hongli ir grupelė kitų vaikų darželių...

Po įvykių Vokietijoje – nerimą keliančios užuominos: jau esama tokių, kurie rimtai svarsto palikti šalį (441)

Vokietijoje tebesitęsia po Halės išpuolio įsiplieskusios diskusijos apie šalyje stiprėjantį...

Gaisro Alytuje užgesinti nepavyksta, uždrausta dirbti šalia esančioms įmonėms (28)

Alytaus Ekstremalių situacijų komisija sekmadienį uždraudė dirbti Pramonės rajone, kur toliau...

Metų seklys: gaujos jautėsi drąsiai, bet policija išdaužė visus   (56)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Vaistininkė pateikė 7 grupes vaistų, kurie iš žmogaus organizmo pašalina vitaminus bei mineralus (48)

Svarbiausius žmogaus organizmui vitaminus ir mineralus turime gauti kiekvieną dieną su maistu....

Jonas Nainys atvirai prabilo apie didžiausias baimes ir ne pačius linksmiausius nuotykius Amerikoje (7)

Muzikos prodiuseris, didžėjus, laidų vedėjas Jonas Nainys apsilankė Laisvės TV laidoje...

Johnsonas ES išsiuntė du vienas kitam prieštaraujančius laiškus dėl „Brexit“ papildyta 9:48 (82)

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas vėlų šeštadienį parašė laišką, kuriame...

Apie tai garsiai niekas nekalba: 600 eurų vertas alinantis darbas, kasdien matoma mirtis ir patiriamas smurtas (209)

Kaip skelbia „Sodra“, Lietuvoje slaugytojais dirba 22,3 tūkst. žmonių. Tai – viena...

Pigūs ir paprasti būdai, kaip panaikinti bjaurų dvoką senuose namuose (13)

Senuose namuose dažnai būna prasta vėdinimo sistema, todėl ilgainiui įsimeta slogus, pelėsiais...