Jo teigimu, negalima atmesti galimybės dėl Albanijos ir Kosovo sąjungos, jei ES durys Vakarų Bakanų regionui bus užtrenktos.
Interviu metu buvo paliestos ir kitos aktualios temos – politinė krizė kaimyninėje Makedonijoje, artėjantys Albanijos rinkimai ir įkvėpimas, kurio E. Rama semiasi iš buvusio Britanijos premjero Tony Blairo. Tačiau pokalbis daugiausia sukosi apie „košmarą“, kuris laukia Europos Sąjungos, jei Balkanai „pasius iš pykčio“ nepriimti į bendriją, kuri, ministro pirmininko teigimu, vis labiau tampa panaši į „pilkąją zoną, kurioje kiti veikėjai turi daugiau vaidmenų nei pati ES“.
Kai kurie albanų nacionalistai visai neprieštarautų susijungti su Šiaurės Rytuose esančiu Kosovu, kurio didžiają dalį gyventojų sudaro būtent albanai ir kuris vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos dar 2008 metais. Didžiausia Kosovo opozicijos partija planuoja organizuoti referendumą dėl sąjungos su Albanija formavimo, nors tai kardinaliai prieštarauja Kosovo konstitucijai.
Paklaustas, ar prieštarautų sąjungai su Kosovu, E. Rama patikino: „Tikrai ne, nes vienintelis būdas išlaikyti Balkanų regioną taikiame ir bendradarbiavimu pagrįstame režime yra išlaikyti atvirus kelius į ES, turėti aiškias perspektyvas ir skatinti pozityvias emocijas ES atžvilgiu. Niekas nenorėtų pakišti sau kojos ir ieškoti prieglobsčio mažesnėse sąjungose – visi nori būti didelių žaidėjų rate. Tačiau jei nėra jokios vilties, jokios perspektyvos ir erdvės deryboms, tada nebelieka jokių kliūčių sudaryti ir mažesnes sąjungas“.
Daugelis baiminasi, kad Kosovo ir Albanijos sąjunga Balkanuose sukels dar vieną perversmą, kuris 1990 metais baigėsi karu ir Jugoslavijos subyrėjimu. Bosnija ir Makedonija taptų ypač pažeidžiamos, jei jų sienos vėl būtų visiems prieinamos. E. Rama pabrėžia, kad sąjunga su Kosovu „nėra jo norų sąrašę, bet tai galima alternatyva, je ES atsuks Albanijai nugarą“.
Socialistų premjeras E. Rama – menininkas, buvęs nacionalinės krepšinio rinktinės žaidėjas ir Tiranos meras – pasitiko POLITICO žurnalistus savo erdviame biure spalvingais ornamentais dekoruotomis sienomis ir kėdę puošiančiais buvusio Albanijos futbolo rinktinės kapitono Lorik Cana marškinėliais.
Vizijos stygius
Sunerimę dėl augančio nestabilumo ir įtampos regione, ES lyderiai praėjusį mėnesį patvirtino, kad „vienareikšmiškai remia Vakarų Balkanų europines perspektyvas“. Tačiau priėmimo procesas prarado pagreitį dėl kelių aspektų: vidinių ES problemų, šalių narių nenoro įsileisti naujas nares ir dėl abejotinos demokratijos ir korupcijos situacijos Balkanų šalyse.
Albanija, kaip ir kaimyninė Serbija, Makedonija ir Juodkalnija, formaliai yra ES narystės kandidatų sąraše, tačiau tik Serbija ir Juodkalnija yra pradėjusios derybas dėl priėmimo. Visgi akivaizdu, kad iki narystės abiem šalims dar toli. Kosovas turi Stabilizacijos ir Asociacijos susitarimą su Briuseliu, o tai gali būti pirmas žingsnis galimos ES narystės link.
E. Rama įspėjo, kad priėmimo vilkinimas gali suduoti smūgį Europos stabilumui. Jo manymu, „alternatyvus sprendimas taptų košmaru Europos šalims ir jų piliečiams“.
„Stinga supratimo ir vizijos, kad šiam regionui Europa reikalinga tiek pat, kiek Europai reikalingas šis regionas. Tai prisidėtų prie žemyno saugumo ir stabilumo stiprinimo.“
„Kaip sąjunga išliks saugi ir stabili, jei Balkanai pašėls? Kaip apskritai Europos Sąjunga leidžia sau priartėti prie tokio taško, kuomet išorės žaidėjai turi didesnę įtaką žaidimo taisyklėms negu pati ES? Saugumo ir stabilumo prasme tai yra visiškas absurdas“.
Balkanų regione jau pastebima nemažai nestabilumo signalų: karinga Kosovo ir Serbijos lyderių retorika, kaltinimai dėl Rusijos remiamo bandymo įvykdyti perversmą Juodkalnijoje, grėsmė dėl autonominės Serbų Respublikos atsiskyrimo nuo Bosnijos ir užsitęsusi Makedonijos politinė krizė, kuri šalį paliko be valdžios.
E. Rama teigia nematantis karo regione kaip „pagrindinio scenarijaus“, tačiau įtampos malšinimas „stipriai priklauso nuo ES ir Jungtinių Valstijų“.
Parama dėl ES narystės Albanijoje ir daugelyje kitų regiono valstybių išlieka didelė, nors Serbijoje ir Makedonijoje pradeda vyrauti skeptiškas požiūris. E. Rama teigia, kad, nepaisant savo problemų, ES išlieka tam tikra prasme „magiška“ Vakarų Balkanams – tokia ji anuomet buvo ir pagrindinėms sąjungos steigėjoms, kai praūžus Antrajam pasauliniam karui regiono lyderiai kaip niekad siekė glaudaus bendradarbiavimo.
„Šiandien Europoje jau gyvena karta, kuri nematė jokių karų. Mes Balkanuose matėme juos ir mes labai gerai suprantame esmę,“ – sakė E. Rama.
„Aš buvau pirmasis Albanijos premjeras, apsilankęs Belgrade per paskutinius 68 metus“ – sakė E. Rama. Mano kolega [serbų premjeras Aleksandaras Vučičius] čia apskritai atvyko pirmą kartą. Tai parodo, kaip stipriai reikalai pajudėjo tinkama linkme dėl šių Europos kerų. Bet patikėkit manimi – jei tie kerai išsisklaidys, viskas gali pasukti labai nepalankia kryptimi“.
Serbijos vyriausybėje šnabždamasi, kad E. Rama dabar naudoja labiau nacionalistinį toną Kosovo atžvilgiu, nes savo šalyje yra sulaukęs nemažai priekaištų dėl pernelyg draugiškų santykių su Belgradu. O juk visuotiniai rinkimai vyks vos už kelių mėnesių.
Makedonijos kaltinimai
E. Rama taip pat kaltinamas dėl savo vaidmens ir tariamo žibalo pylimo į ugnį Makedonijos krizės metu. Albanų tautybės mažumą atstovaujančios Makedonijos partijos, kurios išlaiko galios balansą po gruodžio rinkimų, sudarė jungtinę politinę programą po susitikimo su E. Rama Tiranoje. Jos tikslas – daugiau teisių albanams, kurie Makedonijoje sudaro ketvirtadalį visų gyventojų. Negana to, reikalaujama įtvirtinti albanų kalbą kaip valstybinę.
Ši programa tapo pretekstu dideliems protestams gatvėse, o prezidentas Gjorge Ivanovas baiminosi, kad tai gali „sunaikinti šalį“ ir padaryti Makedoniją priklausomą nuo kitos valstybės.
Bet E. Rama gina programą ir patikina, kad jis viso labo vedė susitikimą tarp etninių albanų politikų iš Makedonijos, ir tikrai neturėjo tikslo kištis į šalies vidaus politiką.
„Skopje mieste yra politiniais tikslais sukurtas gajus mitas, kad albanų partijos vadovaujasi Tiranoje suformuota politine programa. Tai grynas melas, mitas, sukurtas žemo lygio politikų“, sako E. Rama.
„Aršiai priešintis šiai programai yra labai pavojinga nes tokia politika kursto nesutarimus, o ne vieningumą. Makedonijai ir mums visiems mažiausiai reikia etninio konflikto, nes tokie dalykai lengvai tampa nekontroliuojami.“
Premjeras pridūrė, kad Makedonija turi „absoliučią teisę prašyti lygybės su savo broliais makedonais“ ir kad ši programa iš esmės reikalauja tų pačių teisių ir laisvių, išdėstytų 2001 metų Ohrido Susitarime, kuris padėjo tašką ginkluotame konflikte tarp Makedonijos saugumo pajėgų ir albanų partizanų.
Namuose E. Rama kovoja savo politinę kovą – opozicija boikotuoja parlamentą ir grasina nekelsiantys savo kandidatų birželio 18 dieną įvyksiančiuose visuotiniuose rinkimuose, neva balsavimas nebus laisvas ir sąžiningas. E. Rama atmetė reikalavimus perleisti rinkimų valdymą technokratinei vyriausybei, ir teigia, kad jie vyks kaip suplanuota.
Premjero teigimu, „negalima diskredituoti demokratiško proceso ir juolab negalima diskredituoti konstitucijos“.
Su opozicijos parlamentarais ir rėmėjais, susirinkusiais pavėsinėje šalia E. Ramos biuro, ir didėjančiomis problemomis su jaunesniuoju koalicijos partneriu, premjerui ateinančiais mėnesiais prireiks neeilinių savo herojaus T. Blairo derybų įgūdžių.
E. Rama pasinaudojo T. Blairo politiniais patarimais formuodamas savo vyriausybę (tą patį darė ir Vučičius). Negana to, tai peraugo į asmeninę draugystę su buvusiu britų premjeru ir jo buvusiu komunikacijos patarėju Alaistairu Campbellu. T. Blairas net buvo atvykęs privataus vizito į vyriausybės vasarnamį Albanijos pakrantėje, o A. Campbellas įtraukė E. Ramą į savo knygą „Nugalėtojai: kaip jiems pavyksta?“
E. Rama tvirtina, kad jei ne Tony Blairas, A. Campbellas ir leiboristų partija, jis nebūtų tapęs politiku.
„Jie man buvo įkvėpimas. Kaip bebuvo su Iraku, nereikia nurašyti visų gerų dalykų, kuriuos padarė T. Blairas, ir koks didis premjeras jis buvo“.