aA
Šiemet Lietuva jau išmokėjo beveik 650 tūkst. litų vykdydama Europos žmogaus teisių teismo ir Lietuvos teismų sprendimus žalai, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginti ir šalių taikiems susitarimams apmokėti. Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius perspėja, kad Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai ir toliau keliaus į nukentėjusiųjų asmenų kišenes, jeigu nebus susirūpinta naujai į Seimą išrenkamų narių, teisėjų, prokurorų ir kitų valdžios institucijų atstovų švietimu žmogaus teisių klausimais.
Elvyra Baltutytė
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Lietuvos padėtis iš bendro kitų valstybių konteksto niekuo neišsiskiria“, – tvirtina Vyriausybės atstovė Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) Elvyra Baltutytė. Pasak jos, apie 90 proc. EŽTT perduodamų pareiškimų prieš Lietuvą, kaip, beje, ir prieš kitas valstybes, yra atmetami kaip aiškiai nepagrįsti be tolesnio nagrinėjimo.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius sako, kad jeigu mes Lietuvoje, vykdydami EŽTT sprendimus, niekuo neišsiskiriame iš kitų valstybių, tuomet reikėtų pasakyti, kad ir kitos šalys nėra linkusios vykdyti šio teismo priimamų sprendimų.
„Mūsų šalyje dar nėra įvykdyti kai kurie 2004 m. – 2005 m. šio teismo priimti sprendimai prieš Lietuvą. Nėra įvykdytas ir 2008 m. EŽTT priimtas sprendimas L byloje. Pagalvojus galima ir daugiau neįvykdytų sprendimų atrasti. Jei šiuo požiūriu Lietuva niekuo neišsiskiria iš kitų, tai blogai“, – sako Henrikas Mickevičius.

Bylose prieš Lietuvą EŽTT yra nustatęs daugiausia šios teisės pažeidimų, iš jų – net 17 pažeidimų dėl pernelyg ilgos proceso trukmės
E.Baltutytė

Šiemet iki lapkričio 30 d. pagal EŽTT priimtus sprendimus prieš Lietuvą Teisingumo ministerija nukentėjusiems asmenims sumokėjo jau beveik 113 tūkst. litų. Didžiausia šiais metais EŽTT priteista suma – Cudak prieš Lietuvą byloje, kurioje šis teismas pasisakė dėl teisės į teismą ir valstybės diplomatinio imuniteto santykio, – 10 tūkst. eurų, arba 34 528 litai.
Šiemet EŽTT priėmė 7 sprendimus prieš Lietuvą, kuriais buvo priteistos kompensacijos nukentėjusiais pripažintiems asmenims ir vieną nutarimą dėl taikaus susitarimo.

Dažniausia skundžiasi dėl teisės į teisingą teismą

Tuo tarpu pagal Lietuvos teismų sprendimus žaloms, atsiradusioms dėl valdžios institucijų ir pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pagal teismo patvirtintas taikos sutartis atsiradusiai žalai atlyginti, šiemet išmokėta daugiau nei 4 kartus didesnė suma – beveik 536 tūkst. litų.

Europos žmogaus teisių teismas bylose prieš Lietuvą yra nagrinėjęs skundus pagal beveik visus Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnius.

Vyriausybės atstovė Europos žmogaus teisių teisme tvirtina, kad dažniausiai lietuviai šiam teismui skundžiasi dėl tariamai pažeistos teisės į teisingą teismą. „Bylose prieš Lietuvą EŽTT yra nustatęs daugiausia šios teisės pažeidimų, iš jų – net 17 pažeidimų dėl pernelyg ilgos proceso trukmės“, – sako Elvyra Baltutytė. Ji pastebi, kad prieš keletą metų iki naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo 2003 m. gegužės 1 d. EŽTT iš Lietuvos sulaukdavo daug skundų dėl neteisėto suėmimo, jo trukmės ar sąlygų. Tuo metu šis teismas gaudavo daug skundų dėl tariamo kankinimo ir nežmoniško elgesio, tačiau dabar tokių skundų ir, analogiškai, nustatomų pažeidimų yra kur kas mažiau.

„Europos žmogaus teisių teisme taip pat yra nemažai skundų iš Lietuvos dėl tariamai pažeistos teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą ir tariamai pažeistų nuosavybės teisių“, – skundų problematiką apibendrina Elvyra Baltutytė.

Padėtį gelbėtų tik mokymai

Europos žmogaus teisių teismas
Europos žmogaus teisių teismas
© DELFI (V.Pakalkaitės nuotr.)

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius įsitikinęs, kad mūsų šalyje veikianti įstatyminė bazė yra labai gera. „Problema ta, kad Lietuvoje atsilieka teisėjų, prokurorų mentalitetas. Žmonės dirbantys prokuratūroje, teisme, policijoje mato tik bylas, o už tų bylų jie nemato žmogaus. Tas ypač pastebima tokiose rezonansinėse bylose kaip Kedžio, Kusaitės, Gatajevų bylos“, - sako Henrikas Mickevičius.

Jo manymu, tiek Europos žmogaus teisių teismas, tiek Lietuvos teismai gyventojams dėl pažeistų jų teisių priteistų gerokai mažesnes mokesčių mokėtojų pinigų sumas, o padėtis teisėsaugos struktūrose iš esmės pasikeistų, jeigu teisėjai ir prokurorai būtų radikaliau ir dažniau atleidžiami iš darbo bei pakeičiami kitais arba jie turi būti papildomai mokomi.

„Šiandien susiduriame su senu, bet dar labai gyvu sovietinių jėgos struktūrų mentalitetu, kuris tvyro mūsų teisėsaugoje dirbančių žmonių galvose, ir galbūt menku jų profesionalumu bei žinojimas tų tarptautinių standartų, kurie Lietuvos įstatymuose yra gerai sudėlioti“, – teigia Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius, aiškindamas, kodėl EŽTT bylose prieš Lietuvą dažniausiai konstatuoja teises į teisingą teismą pažeidimus.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius tvirtina, kad padėtį galėtų pagerinti ir žmogaus teisių mokymai naujai išrinktiems Seimo nariams Lietuvoje. Taip, pasak jo, yra daroma kitose ES šalyse, kuriose naujai išrinkti politikai turi praeiti tam tikrus mokymus apie esminius dalykus, taip pat mokomasi ir žmogaus teisių pagrindų, tai yra, kokios yra pagrindinės žmogaus teisės, tarptautinės konvencijos, kodėl jos yra svarbios ir kokios gali būti pasekmės, jeigu jos yra nevykdomos.

EŽTT priimtų bylų statistika rodo, kad pernai iš trijų Baltijos valstybių daugiausia sprendimų, kuriose buvo pažeistas bent vienas Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnis, teismas priėmė bylose prieš Lietuvą – 8, prieš Latviją – 6, prieš Estiją – 4.

Pernai EŽTT 8 sprendimus priėmė bylose prieš Belgiją, 13 – prieš Austriją, 14 – prieš Jungtinę Karalystę, 16 – prieš Kroatiją, 28 – prieš Suomiją, 38 – prieš Slovakiją, 61 – prieš Italiją, 61 – prieš Bulgariją, 68 – prieš Graikiją, 123 – prieš Lenkiją, 126 – prieš Ukrainą, 210 – prieš Rusiją, 341 – prieš Turkiją.

Šiemet EŽTT gavo 196 naujus skundus prieš Lietuvą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Biurokratija trauktis nenori: išskyrė ministerijas rekordininkes ir tikras klampynes (256)

Bene visos iki šiol dirbusios Lietuvos valdžios žadėjo mažinti biurokratinį aparatą. Ne...

Niekas apie tai nepagalvojo: skyrybų atveju tektų dalintis ir kaupiamą pensiją (205)

Senatvei kaupiamos lėšos pagal įstatymą yra laikomos bendru sutuoktinių turtu, tad skyrybų...

Karšta krepšinio savaitė: ar atsities Adomaitis su „Rytu“ ir kaip „Žalgiriui“ seksis medžioti Milane? (23)

Priešpaskutinė sausio savaitė krepšinio pasaulyje žada būti ugninga ir kaitri. Vilniaus...

Pagalvojo ne apie visus? Atlyginimas – pusantro šimto eurų mažesnis (97)

Kai garsiai buvo pristatoma mokesčių reforma, ir finansų ministras, ir premjeras pabrėžė –...

Protiniai dantys: kam rauti būtina, o kas tai padaręs gali smarkiai pasigailėti (45)

Vieni suaugę žmonės turi keturis protinius dantis , kitiems per visą gyvenimą jie taip ir...

Žymioji vandenyje gyvenančių sutvėrimų buveinė – vėl atvira turistams (3)

Žymusis Palau Medūzų ežeras – tai begalės vandenyje tarpstančių sutvėrimų buveinė. Dar...

Pavydėtina figūra pasigirti galinti Ingrida Martinkėnaitė: meskite trapučius iš spintelių (2)

Sveikos mitybos kelias klaidus ir nelengvas. Tuo įsitikinti galėjau ir aš. Per daugelį metų ne...

Kaunietę supykdė prekybos tinklo kainų politika (1)

Kaunietę papiktino kainų politika Savanorių prospekte, Kaune, esančioje „Iki“ parduotuvėje....

Inga Stumbrienė prisipažino: augindama vaikus darė vieną klaidą (80)

Žinoma verslininkė ir modelis Inga Stumbrienė kartu su vyru Aivaru augina berniuką ir mergaitę,...