aA
Proeuropietiškai nusiteikęs žinomas federalistas Europos Sąjungos (ES) vidaus rinkos komisaras Michelis Bernier pasisakė už apribojimų Europos projektui skyrimą, nes jis supranta susirūpinimą, reiškiamą ultradešiniųjų ir euroskeptikų.
© DELFI / Audrius Solominas

Tačiau M. Bernier pridūrė, kad Europa turėtų išdrįsti rizikuoti ir žengti į priekį gynybos ir pramonės politikos srityse.

M. Barnier išreiškė paramą reikalavimams apriboti Europos Komisijos (EK) valdžią, sutikdamas su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande’u dėl aiškių ribų nustatymo.

„Šalies biudžetas, reformų turinys ir kokybė – Prancūzijos vyriausybės ir parlamento atsakomybė“, - pasakė M. Barnier, akcentuodamas Prancūzijos suverenumą šiose srityse, dėl kurių neturėtų kilti klausimų.
Kaip rašo www.euractiv.com, EK ir Prancūzija įsivėlė į konfliktą po to, kai birželio mėn. ES vykdomoji institucija pateikė Paryžiui rekomendacijas dėl ekonomikos reformų, kas ir sukėlė nesutarimų tarp EK ir Prancūzijos prezidento F. Hollande’o, pasakiusio kad ES neturėtų „diktuoti“ reformų ES valstybėms narėms.

M. Barnier sureagavo į šias pretenzijas pasakydamas, kad ES privalo galvoti apie darbo mažinimą tose srityse, kur nacionalinės ar regioninės vyriausybės gali būti efektyvesnės subsidiariumo principo lygmeniu. Jis taip pat išreiškė norą, kad ES tam tikrose srityse dirbtų daugiau, o kitose – mažiau.

„Ko turėtume Briuselyje daryti mažiau? Subsidiariumas yra labai svarbus. Daugybė gyventojų sunerimę dėl Europos projekto, neturinčio apribojimų. Turbūt kažkokios ribos turėtų būti nubrėžtos.“

„Tačiau mes nesame vieni“, - įspėjo M. Barnier, patikindamas, kad euro zonos valstybės turi tarpusavio įsipareigojimų bei yra „surištos bendros nuosavybės“.

„Ką dar galėtume padaryti? Aš kalbėsiu ES pramonės politikos naudai. Svarbu, kad Europos ES lyderiai rastų tiek drąsos ir įžūlumo, kiek turėjo Europos anglies ir plieno bendrija (EAPB). Kalbėsiu Europos gynybos bendrijos (EGB) naudai, kuri nebus tokia, kokią įsivaizdavome 1954 m. Tai sritys, kuriose europiečiai privalo dirbti kartu ir daryti tai geriau.“

Diskusijos dėl fiskalinės ir ekonominės integracijos gilinimo 17 euro zonos šalių, kaip tikimasi, užbaigs šiuos metus per ES viršūnių susitikimą gruodžio 19 - 20 d. Paryžius nuo pat pradžios nenoriai kalbėjo dėl ES sutarčių modifikavimo po to, kai susidūrė su sunkumais ratifikuojant naująją fiskalinės disciplinos sutartį 2012 m.

Tačiau gavęs nuolaidų F. Hollande’as pagaliau palaikė idėją, kad į kitas integracijos etapas taip pat apims žingsnius, susijusius su ekonominės ir monetarinės sąjungos „socialinio aspekto“ stiprinimu.

Daug idėjų jau juda į priekį, pavyzdžiui, EK teisė vetuoti nacionalinius biudžetus bei ES iždo, atsakingo už euroobligacijų leidimą, įkūrimas.

Tačiau M. Barnier išreiškė apgailestavimą, kad šios diskusijos nesulaukė visuomenės ir nacionalinių įstatymų leidėjų dėmesio. Jis pateikė siūlymą, kad Prancūzija galėtų paskirti gerbiamų politikų grupę, kurie paruoštų ES ataskaitą bei paskelbtų ją visuomenei.

„Vokietija dažniausiai turi aiškesnių idėjų dėl ES ateities nei kitos valstybės. Prancūzijoje tai sudėtingas klausimas“, - teigė M. Barnier, pripažindamas, kad tai kursto nesantaiką tiek Prancūzijos konservatorių partijoje, tiek ir valdančiųjų socialistų partijoje.

„Svajoju apie nacionalinę konvenciją – viešus debatus dėl prancūzų ES vizijos. Gerų idėjų gali turėti visi: Jeanas Lucas Melenchonas, konservatoriai, žalieji, centristai. Mes taip pat privalome išklausyti ir kitokias pozicijas, pavyzdžiui, ultradešiniuosius.“

„Vieši debatai pareikalaus daugiau demokratijos ir žmonių išklausymo. Mes negalime kurti Europos, skirtos žmonėms, neatsiklausę jų.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gyvai / DELFI Diena. Kokią grėsmę kelia Lietuvoje koncertuojantys rusų atlikėjai ir kaip apsaugoti ūkininkus nuo vilkų? (36)

Rusijos atlikėjai toliau koncertuoja Lietuvoje. Kokią grėsmę jie kelia Lietuvos saugumui? Apie tai...

Sąmyšis mokyklose nesibaigia: šįkart į kampą spaudžiami ne mokytojai, o abiturientai (24)

Mokslo metai mokyklose prasidėjo sumaišties kupinomis emocijomis. Ir nors garsiausiai buvo kalbama...

Kolegijos Kryme direktorė apie kruviną išpuolį: žudė visus iš eilės nacionalinė gvardija: tai teroro aktas (418)

Rusijos okupuotame Kryme , Kerčės politechnikos kolegijoje nugriaudėjo sprogimas.

Vienur – aukso amžius, kitur – padėtis be išeities (2)

Augant Lietuvos ekonomikai, didėjant darbo užmokesčiui ir paslaugų kainoms, regionai – vis dar...

Žuvusios manekenės Didžiūnaitytės tragedija sujaudino žinomas moteris: jų klausimai – itin nepatogūs (48)

Praėjusių metų tragiškai žuvusios manekenės Dovilės Didžiūnaitytės istorija iki šiol nėra...

MO muziejus – be balvonų

Šią savaitę duris atveriančio Modernaus meno muziejaus (toliau – MO muziejus ) kieme...

Kodėl jūsų atmintis prasta: daktaras Unikauskas pateikia dvi galimas priežastis (3)

Mes „nemylime“ savo vaikų, nes įspraudžiame juos į gražiai sutvarkytas „pilis“, o vaikams...

Silicio slėnis šoka tango su despotais (19)

Silicio slėnio technologijų milžinės tradiciškai atranda išmintingų būdų, kaip kurti...

Šimašiui – netikėti kaltinimai: kilo klausimų dėl rinkimų kampanijos skaidrumo Šimašius: tai visiškas absurdas (52)

Opozicinės Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) frakcija Vilniaus miesto savivaldybės taryboje...

IT specialistas: prieš Lietuvą gali būti ruošiama labai rimta ataka (16)

„Internete nieko nebūna nemokamo“, – sako Ramūnas Liubertas. Jis – informacinių...