aA
Nors šiemet gegužės 9-osios šventė vyko Europos Sąjungos Teisingumo Teismo rūmų prieigose, lankytojų, o ir didelių mažų atradimų, kaip visuomet, netrūko. Roberto Šumano deklaracijos 60-mečio paminėjimas Europos dvasia pulsuojančiame Kiršbergo (Kirchberg) rajone Liuksemburge turėtų įsiminti ne vienam europiečiui.

Beveik dvi valandos kruopštaus lyginimo, ir jau galima puoštis ryškiaspalviu suvalkiečių kapsų tradiciniu kostiumu. Toks fiziškai varginantis, bet nepaprastai nuotaiką pakeliantis darbas kartojasi kasmet. Vienos ar kitos šventės proga. Skirtumas tas, kad, palyginti su praėjusiais kartais, dabar rimtai pasigedau kapsių taip mėgtų koralų karolių. Kaip rašoma knygose apie tautinį lietuvių kostiumą, suvertų iš šakelių arba stambių karoliukų. (Atrodo, lietuvės jautė potraukį nepigiems egzotiškiems dalykėliams visais laikais!?) Kaip ir ligi šiol, teks dabintis gintariniais papuošalais – vis dar egzotika daugeliui europiečių.

Pernai Europos diena taip pat buvo švenčiama strateginėje Liuksemburgo vietoje – centrinėje Place d‘Armes aikštėje, ir dėl to turėjo didžiulį pasisekimą. Lankytojai prie lietuvių stendo plaukte plaukė dar ir todėl, kad jis buvo įsikūręs netoli įėjimo į Place Guillaume aikštę. Čia šeštadieniais tradiciškai vyksta turgus, vestuvininkai ir turistai skuba miesto rotušės link, iš čia veda tiesiausias kelias į valstybės vadovo – Didžiojo Hercogo rūmus.

ES Teisingumo Teismo rūmų prieigos – taip pat puiki vieta gegužės 9-ajai paminėti. Gal net tinkamiausia šiemet, nes minimas Šumano deklaracijos paskelbimo 60-metis. Jei ne Europos Sąjungos tėvais vadinamų Robero Šumano (Robert Schuman) ir Žano Monė (Jean Monnet) planas sukurti bendrą Europos anglių ir plieno rinką, šiandien Lietuvos vardą išgirdę užsieniečiai dar labiau kraipytų galvas. Jau apie visa kita nė nekalbant. Bet apie viską nuo pradžių.

„Sveiki, kuo jūs vardu?“ – tvirtai spausdamas ranką prie lietuvių bendruomenės stendo pasiteiravo Robertas Wageneris, Jis tikriausiai jau ateinančią savaitę pradės eiti naująsias – Lietuvos garbės konsulo Liuksemburge pareigas, – apie tai bus paskelbta oficialiajame Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės leidinyje „Le Mémorial“. R. Wageneris pakeis pirmąjį ilgametį garbės konsulą Nerijų Parulį.

Apsidairau: dešinėje – ES Teisingumo Teismo pastatas, priešais – du to paties Teismo „Bokštai“, kairėje, visai čia pat, kaimynų latvių informacinis stendas. Vienintelės Lietuvos stendo papuošimui pritrūko ES vėliavos fone užrašyto valstybės pavadinimo dviem kalbomis – šventės organizatoriai siunčia atsiprašymą „désolé“. Šią klaidą netrukus ištaisė Liuksemburgo lietuvių bendruomenės pirmininkas Žilvinas Bubnys, jam talkino Europos Parlamente dirbantis Algirdas Razauskas. Rezultatas: bematant sukurtas išskirtinumo įspūdis ryškiai geltonomis, žaliomis ir raudonomis didžiosiomis raidėmis – „LITUANIE. LIETUVA“.

„Labas!“ – lankytojų, pradedant ES institucijų tarnautojais ir jų šeimos nariais ir baigiant keliais pavieniais asmenimis, srautas buvo bene pats didžiausias prieš ir po įspūdingo Europos Parlamento torto pjaustymo 14 valandą. Žinoma, tam daug įtakos turėjo tąryt Liuksemburgo Europos mokykloje surengta tradicinė pavasario mugė, o ir Europos dienos šventei pasirinkta necentrinė miesto vieta. Taip pat nemažai susidomėjusiųjų traukė pro šalį į ES Teisingumo Teismą, kur vyko Atvirų durų diena ir kur šio Teismo vertėja Audronė Strimaitytė maloniai kvietė sėkmę išbandyti viktorinoje.

Kai kuriuos lankytojų veidus buvo galima pažinti iš pernai metais vykusios Europos dienos šventės. Pavyzdžiui, Liuksemburgo lietuvių stendą ir vėl aplankė garbingo amžiaus vietos žydas, kuris nepaprastai didžiuojasi savo motinos kilme – Vilnia, arba Vilniuš, kaip jis mėgsta sakyti. Tiesa, lietuviškai šis vyras nemoka nė žodžio ir yra įsitikinęs, kad pati praktiškiausia kalba pasaulyje – prancūzų.

„Kas yra Lietuva?“ šiemet nesiteiravo nei vienas lankytojas, tačiau kur ji yra, teko parodyti bent porai. Vienas pagyvenęs vyriškis garsiai nusistebėjo: teigė žinantis, kad Lietuva ir Latvija yra dvi skirtingos valstybės, tačiau kodėl šių metų gegužės 9-osios proga viena ir ta pati valstybė turi net du savo stendus?! Taip ir liko neaišku, kurios šalies iliuziją jam sudarė prancūziški užrašai „Lettonie“ ir „Lituanie“.

Užtat kur yra Lietuva ir kas joje geriausia puikiai žino Liuksemburgo lietuvių bendruomenės stendą aplankiusi ES Teisingumo Teismo generalinė advokatė Eleonora Šerpston (Eleanor Sharpston). Jei nenutuoktum, kas ši pasižymėjusi moteris, ir kad ji turi tamprius ne tik giminystės ryšius su lietuviais, nei vieno, nei kito iš tolo nenuspėtum.

Retas tautinis kostiumas

Be įvairių šventės dalyvių, turėjusių pasirodyti ant scenos ir šalia jos, nebuvo matyti daugiau nė vieno tautiniu kostiumu pasipuošusio atstovo iš 26 ES šalių. Dėl ryškiaspalvių suvalkiečių kapsų tradicinių rūbų Liuksemburgo lietuvių bendruomenės stendas, galima drąsiai teigti nesigiriant, buvo išskirtinis. Kelios pro šalį ėjusios tautietės prisipažino kadaise šokusios ir dainavusios tautiniuose ansambliuose – žinios išliko, bet ne tautiniai drabužiai.

Į klausimą, kiek Liuksemburge yra lietuvių, turinčių tautinį kostiumą, vietos lietuvių bendruomenės pirmininkas Žilvinas Bubnys atsakė klausimu: „Kiek lietuvių Lietuvoje turi tautinį kostiumą ir juo puošiasi švenčių metu?“ Patraukimą pečiais sekė negailestingas pastebėjimas: „O kiek esi Liuksemburge kokioje „nenacionalinėje“ šventėje sutikusi užsieniečių su tautiniais kostiumais?“ Tądien – nė vieno.

Robero Šumano deklaracija, nuo kurios prasidėjo Europos vienijimasis, paskelbta prieš 60 metų, tad senųjų ES valstybių narių gyventojai vieni kitus per šitiek laiko jau kažkiek „atrado“. Lietuva šiemet švenčia šeštąsias narystės ES metines, todėl nenuostabu, kad daugeliui europiečių tėra egzotiška šalis kažkur Europos žemėlapio „šiaurėje“. Taikliai pastebėjo pro lietuvių stendą ėjęs airis: „Anksčiau manėme, kad jūs ten – kažkokie kitokie. Dabar jau žinome, kad esate lygiai tokie patys, kaip ir mes, o kartais net dailesni visomis prasmėmis.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šimonytė apsisprendė dėl Prezidento rinkimų – apie abejones kalba būtuoju laiku (34)

Artėjančių prezidento rinkimų lygtyje lieka vis mažiau nežinomųjų. Bet tie nežinomieji yra...

Neįvykus koncertui pasijuto maitinama pažadais: kiek galima laukti savų pinigų?

Į DELFI kreipėsi skaitytoja Kristina, kuri neįvykus koncertui jau daugiau nei mėnesį laukia savo...

Numuštas Rusijos lėktuvas: kas tai per orlaivis ir ką jis veikė šalia Lietuvos (490)

Po to, kai Sirijos priešlėktuvinės pajėgos virš Viduržemio jūros numušė Rusijos lėktuvą...

Kokių paltų galima įsigyti Gariūnų turguje: vilioja įvairove, bet gali tekti pakloti net 400 eurų balsavimas (100)

Paltas – vienas būtiniausių šaltojo sezono atributų, tad jo paieškomis reikėtų pradėti...

Aktualu tūkstančiams: imigrantai iš ES po „Brexit“ gali prarasti visas privilegijas (32)

Jei Didžioji Britanija laisva valia sprendžia migracijos klausimus, ji neturėtų teikti...

Kaip iš lūšnyno legendinis Kauno kvartalas pamažu tampa prestižiniu: anksčiau net elektrą turėti buvo prabanga (7)

Sparčiai nyksta legendinio Žaliakalnio kvartalo, praminto „Brazilka“, autentika. Pirmosios...

Esė „Kaip nužudyti savo vyrą“ autorė įtariama nužudžiusi savo vyrą

Įtempto siužeto romanų autorė Nancy Crampton-Brophy, kai kuriems galbūt pažįstama iš tokių...

Rodo salos kaimynę aplankę lietuviai: neveltui ji tituluojamą kaip vieną gražiausių salų (3)

Viena mažiausių Dodekaneso salyno salų – Symi sala – nuo Rodo salos nutolusi apie 40-45...

Po numušto Rusijos lėktuvo tragedijos – pirmasis JAV atsakas (2)

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo antradienį išreiškė apgailestavimą dėl Sirijoje...

Skyrybų įkarštyje naują konfliktą Martinavičiai malšino smurtaudami vienas prieš kitą – abu atsidūrė policijos komisariate (34)

Šiuo metu besiskiriantys Sigitas ir Natalija Martinavičiai išgyvena ne pačius geriausius laikus....