aA
Anot naujos viešųjų ryšių studijos, bendraudami su europarlamentarais, žmonės vis dažniau naudojasi vadinamosiomis „socialinės medijos“ priemonėmis, o Europos Parlamentas atrodo įsitikinęs, kad tinkamiausias būdas yra „Twitter“.
© Corbis

Rinkėjų, bendraujančių su europarlamentarais per „Facebook“, „LinkedIn“ ir kitus socialinius tinklalapius bei tinklaraščius, padaugėjo dvigubai, nuo 30% iki 60%, teigiama praėjusią savaitę Briuselyje pristatytoje ataskaitoje, nagrinėjusioje, kokį poveikį internetinės bendravimo priemonės turi įstatymų leidėjams.

Ataskaitoje teigiama, kad politikų, naudojančių tokius socialinius tinklalapius kaip „Facebook“ ar specializuotus tinklaraščius, skaičius ateityje mažės, nes populiarėja greitesni ir madingesni bendravimo būdai, pavyzdžiui, „Twitter“.

Nepaisant to, kad per pastaruosius trejus metus gerokai padaugėjo skaitmeninius komunikacijos įrankius įsisavinusių europarlamentarų, studijoje teigiama, jog kampanijų, kuriomis norima surinkti kuo daugiau šalininkų, metu efektyviausiomis priemonėmis vis dar išlieka tradiciniai bendravimo būdai, pavyzdžiui, laiškai ar elektroninis paštas.

„Nors tradicinės viešųjų ryšių priemonės vis dar labai svarbios, ignoruoti „socialines medijas“ reikštų prarasti nemažas galimybes“, - teigia Laurentas Chokoualé, vienas iš studiją parengusios kompanijos „Edelman“ vadovų.

Pavyzdžiui, pirmoji „Europos piliečių iniciatyva“, raginanti sustabdyti GMO auginimą, internetu surinkusi reikalaujamą vieną milijoną parašų, vis vien dar turi būti patvirtinta Komisijos.

Šią vasarą buvo paskelbta apie kuriamą naują virtualų vaidmenų žaidimą „Citzalia“, kuriame žaidėjai galės „įsikūnyti“ į įvairius ES pareigūnus ir atlikti jų darbus. Žiniasklaida sukritikavo projektą, teigdama, kad tai tik pinigų švaistymas, nes europarlamentarai ir taip visais būdais stengiasi bendrauti su piliečiais.

„Bendros tendencijos akivaizdžios, tačiau svarbu pripažinti, jog Europos Parlamento nariai, kitaip negu nacionaliniai parlamentarai, vis dar naudojasi savais, „europietiškais“, bendravimo ir informacijos rinkimo būdais“, - pastebėjo L. Chokoualé.

Praėjusių metų rinkimuose Europos Parlamento frakcijos savo rinkiminėse kampanijose plačiai naudojo „socialinės medijos“ įrankius, tačiau balsuoti ateinančių piliečių dalis vis viena nuolat mažėja: jei 1979 m. savo valią išreiškė net 63% žmonių, tai praėjusiais metais balsavo tik 43%.

Tiki, kad pasiekia rinkėjus

Kaip praneša „EurActiv“, Mortenas Løkkegaard, europarlamentaras iš Danijos, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) narys, atsakingas už ES komunikacijos tobulinimą, giria „socialines medijas“ kaip būdą pasiekti rinkėjus.

„Valstybės tarnautojams ir politikams turėtų būti organizuojami tarnybiniai mokymai, kurių metu jie įgytų įgūdžius, reikalingus informuoti visuomenę ir bendrauti su ja“, - kalbėjo jis. - „Jau įsitikinta, jog socialinės medijos yra puikus būdas tai daryti, tuo pačiu suteikiant visuomenei galimybę žvilgtelėti, kas vyksta už [institucijų] sienų. Pagaliau tai lengviausias būdas piliečiams tiesiogiai kalbėtis ir diskutuoti su sprendimus priimančiais politikais“.

Nathalie Kosciusko-Morizet, Prancūzijos valstybės sekretorė, atsakinga už skaitmeninės ekonomikos vystymą, teigė, jog vienas iš „socialinių medijų“ privalumų yra „kontrolė“.
„Neprivalote atsakyti kiekvienam ir galite kontroliuoti, kas vyksta. Be to, galite pagalvoti prieš atsakydami“, - paaiškino ji. - „Jei turite „Twitter“ ar „Facebook“ paskyrą, galite kontroliuoti laiką, ir netampate tradicinės žiniasklaidos įkaitu“.

Dr. Ruth Page iš Britanijos Leičesterio universiteto analizuoja tūkstančius garsenybių „Twitter“ paskyrų, stebėdama, kaip šie bendrauja su savo auditorija.

„Pasakoti istorijas yra žmogiškas impulsas“, - pareiškė ji. - „Milijonai žmonių kasdien pasakoja savo istorijas „socialinės medijos“ tinkluose, atnaujindami savo būsenas, internetinius dienoraščius ar „Twitter“ žinutes. Jei „Facebook“ naudojamas kaip privatus socialinis tinklas, tai „Twitter“ iš esmės yra virtuali aplinka, skirta viešųjų naujienų platinimui“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Biurokratija trauktis nenori: išskyrė ministerijas rekordininkes ir tikras klampynes (261)

Bene visos iki šiol dirbusios Lietuvos valdžios žadėjo mažinti biurokratinį aparatą. Ne...

Niekas apie tai nepagalvojo: skyrybų atveju tektų dalintis ir kaupiamą pensiją (207)

Senatvei kaupiamos lėšos pagal įstatymą yra laikomos bendru sutuoktinių turtu, tad skyrybų...

Karšta krepšinio savaitė: ar atsities Adomaitis su „Rytu“ ir kaip „Žalgiriui“ seksis medžioti Milane? (23)

Priešpaskutinė sausio savaitė krepšinio pasaulyje žada būti ugninga ir kaitri. Vilniaus...

Pagalvojo ne apie visus? Atlyginimas – pusantro šimto eurų mažesnis (97)

Kai garsiai buvo pristatoma mokesčių reforma, ir finansų ministras, ir premjeras pabrėžė –...

Protiniai dantys: kam rauti būtina, o kas tai padaręs gali smarkiai pasigailėti (45)

Vieni suaugę žmonės turi keturis protinius dantis , kitiems per visą gyvenimą jie taip ir...

Žymioji vandenyje gyvenančių sutvėrimų buveinė – vėl atvira turistams (3)

Žymusis Palau Medūzų ežeras – tai begalės vandenyje tarpstančių sutvėrimų buveinė. Dar...

Pavydėtina figūra pasigirti galinti Ingrida Martinkėnaitė: meskite trapučius iš spintelių (2)

Sveikos mitybos kelias klaidus ir nelengvas. Tuo įsitikinti galėjau ir aš. Per daugelį metų ne...

Kaunietę supykdė prekybos tinklo kainų politika (2)

Kaunietę papiktino kainų politika Savanorių prospekte, Kaune, esančioje „Iki“ parduotuvėje....

Inga Stumbrienė prisipažino: augindama vaikus darė vieną klaidą (82)

Žinoma verslininkė ir modelis Inga Stumbrienė kartu su vyru Aivaru augina berniuką ir mergaitę,...