aA
Euro zonos skolų krizė sudrebino vieningos valiutos sąjungos pamatus, rašo „EUbusiness.com“, o jos vadovai dabar derasi dėl priemonių, kurios arba taps esminių sistemos pakeitimų pradžia, arba tik paviršutiniškai užglaistys bėdas.
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)

Gegužės mėnesį prasidėjus skolų krizei Graikijoje, po ilgų diskusijų buvo įsteigtas 750 mlrd. eurų dydžio Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), veiksiantis iki 2013 m. vidurio. Tačiau, supratę, kad krizei įveikti laikinų priemonių nepakaks, gruodžio 16–17 dienomis ES vadovai pritarė nuolatinės finansinės pagalbos schemos, Europos stabilumo mechanizmo (ESM), kuris 2013 m. pakeis EFSF, įkūrimui.

Kaip ir laikinasis fondas, ESM finansinę pagalbą suteiks tokiu atveju, jei šalis įgyvendins Europos Komisijos (EK) ir TVF pareikalautas taupymo priemones: biudžeto reformas ar skolos restruktūrizavimą.

Kitas svarbus pasikeitimas yra tai, kad pirmąjį kartą dalį nuostolių, jei šaliai prireiks pagalbos, teks prisiimti privatiems bankams bei investiciniams fondams, superkantiems valstybines obligacijas. Tiesa, ši procedūra nevyks automatiškai, kaip iš pradžių norėjo Vokietija – dėl jos taikymo bus sprendžiama kiekvienu atskiru atveju.

Privačių investuotojų indėlis priklausys nuo krizės masto, kurį įvertins EK ir TVF kartu su Europos centriniu banku. Šios trys institucijos ir spręs, ar konkrečiai šaliai tik laikinai pritrūko lėšų, ar jai iš tiesų gresia bankrotas.

Jei šalis taps nemokia, jos vyriausybė turės derėtis su privačiais investuotojais dėl skolų grąžinimo terminų atidėjimo, palūkanų mažinimo ar pačių skolų sumažinimo.

Greta ESM mechanizmo yra siūloma išleisti visų euro zonos šalių bendrai garantuojamas obligacijas: šitaip stipresnės šalys pagerintų silpniausių šalių skolinimosi galimybes bei apsaugotų jas nuo spekuliacijų ir panikuojančių rinkų veiksmų. Tačiau šiai idėjai priešinasi Vokietija, nes tokiu atveju padidėtų jos skolinimosi palūkanos.

Tuo tarpu Prancūzija siūlo siekti didesnės euro zonos sanglaudos, įvedant bendrą „ekonominį valdymą“, kuris leistų perskirstyti lėšas taip, kad būtų išlyginti skirtumai tarp turtingiausių ir skurdžiausių šalių. Vokietija šiam pasiūlymui taip pat nepritaria.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tymais susirgusios mergaitės mama kreipiasi į visuomenę: jei mylite savo vaikus, neleiskite šiai beprotybei tęstis (225)

„Mano vardas Gintė, esu 9 mėnesių Simonos mama. Šiuo metu esame ligoninėje, sveikstame. Jeigu...

„Brexit“ paskubino kraustynes: išvykstantys lietuviai susipakuoja ištisus butus (526)

Vis dar tvyrant chaosui dėl Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES)...

Svajonių kruizas virto baisiausiu košmaru: dužo stiklai ir 20 žmonių priešais mane tiesiog dingo (121)

Nuotraukos ir filmuota medžiaga atskleidžia, kokį siaubą turėjo išgyventi kruizinio laivo...

Meilutytė suka atgal į Los Andželą ir bandys vytis konkurentes (39)

Pasitikrinti sveikatos į Lietuvą šį mėnesį grįžusi Rūta Meilutytė netrukus pratęs...

Juodasis savaitgalis Vilniuje: nepagražinta naktinės sostinės realybė (45)

Neramus savaitgalis Vilniuje – neblaivūs vairuotojai talžė automobilius, baruose linksminęsi...

Rusija sureagavo: yra proga pataisyti santykius, bet ar Donaldas Trumpas rizikuos (67)

Rusija paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą pasinaudoti galimybe „perkrauti“ santykius po...

Senovinis Katalonijos miestas, kurį būtina aplankyti „Sostų karų“ gerbėjams (3)

Žirona – tai ne tik oro uosto atvykimo salė. Nedidelis oro uostas lietuviams pakankamai gerai...

Nūdienos rykštė – nevaisingumas: mokslų daktarė įvardijo pagrindines priežastis (4)

Liepą sukaks 41-eri metai pirmam po pagalbinio apvaisinimo pasaulyje gimusiam žmogui. Nors per...

Tamsaus kambario eksperimentas parodė, kad žmonės gali jausti magnetinį lauką (1)

Daug gyvūnų juda ir migruoja naudodamiesi Žemės magnetiniu lauku. Gal ir žmonės turi tokių...

Makiažo stebuklai: po specialisto prisilietimo šios nuotakos pasikeitė neatpažįstamai (46)

Jaunosios išvaizda dažniausiai tampa viena populiariausių vestuvių temų, šalia išgėrusio...