ES teisingumo komisarė Viviane Reding (Vivjan Reding) pirmadienį nusiuntė laišką JAV teisingumo ministrui Ericui Holderiui (Erikui Holderiui), kuriame rašė, kad atsakymai, kuriuos jis pateiks jiems šį penktadienį susitikus Dubline, gali paveikti transatlantinius santykius.
Komisarė suformulavo septynis detalius klausimus dėl vadinamosios PRISM - slaptos šnipinėjimo programos, apie kurią, remdamiesi šią informaciją nutekinusiu Edwardu Snowdenu (Edvardu Snoudenu), praėjusią savaitę pranešė laikraščiai "The Guardian" ir "The Washington Post".
Ši itin slapta žvalgybos programa, kurią vykdo JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA), renka ir analizuoja duomenis apie interneto ir telefonų vartotojus visame pasaulyje.
"Tokios programos kaip PRISM ir įstatymai, kuriais remiantis duodami leidimai tokioms programoms, gali turėti rimtų neigiamų pasekmių pagrindinėms ES piliečių teisėms", - rašė V.Reding laiške, kurio tekstą matė AFP.
V.Reding nurodė, kad, "atsižvelgdama į situacijos rimtumą", ji tikisi "greitų ir konkrečių atsakymų į šiuos klausimus" per susitikimą su E.Holderiu.
Tarp jos klausimų JAV teisingumo ministrui yra klausimai dėl to, ar Europos piliečiai buvo tų JAV programų taikiniai, ar europiečiai galės sužinoti, ar buvo prieita prie jų duomenų, ir ar tokiais atvejais su jais bus elgiamasi panašiai kaip su JAV piliečiais.
Ji perspėjo, kad Europos Parlamentas pagal E.Holderio „atsakymus taip pat tikriausiai vertins bendrus transatlantinius santykius". Toks perspėjimas buvo pareikštas ES ir JAV aptarinėjant galimą laisvosios prekybos susitarimą.
Tačiau V.Reding turėjo griežtų žodžių ir tokioms interneto milžinėms kai "Google", "Facebook" ir "Apple", kurioms, kaip paaiškėjo, slapto JAV teismo sprendimu teko slapta teikti NSA duomenis apie vartotojus.
"Twitter" V.Reding parašė, kad Europos piliečių teisėms galėjo "pakenkti JAV kompanijos, kurios teikia pirmenybę JAV įstatymams, o ne ES pagrindinėms teisėms".
"Europos piliečiai turėtų galėti 100-u proc. tikėti, kad kompanijos, renkančios ir apdorojančios jų asmeninius duomenis, laikosi Europos įstatymų", - rašė ji.
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) teisino šnipinėjimo programą, vadino ją "nedideliu įsibrovimu" į privatumą ir sakė, kad to reikia siekiant apsaugoti amerikiečius nuo terorizmo.
Tačiau kiti ES pareigūnai taip pat skundėsi dėl galimo nusitaikymo į ne amerikiečius.
ES sveikatos ir vartotojų apsaugos komisaras Tonio Borgas (Tonijus Borgas) antradienį sakė, kad tokios programos kaip PRISM "potencialiai kelia pavojų pagrindinei privatumo teisei ir ES piliečių duomenų apsaugai".
Briuselis anksčiau ne kartą kritikavo Vašingtoną duomenų apsaugos klausimu, bet taip pat padarė ir nuolaidų - kovos su terorizmu vardan.
Nuo 2010 metų JAV iždo departamentas pagal Briuselyje įkurtą sistemą "Swift" turi prieigą prie ES bankininkystės duomenų, nors bet kokiam informacijos perdavimui pirma turi pritarti ES policijos agentūra Europolas.
2012 metais ES pritarė Keleivių pavardžių apskaitos sistemai (PNR), pagal kurią Jungtinėms Valstijoms perduodama informacija apie transatlantinių skrydžių keleivius, jeigu ta informacija naudojama tik dėl terorizmo ar kitų rimtų nusikaltimų.
Tačiau Europos Parlamentas uždraudė panašią schemą Europai, remdamasis tuo, kad tai būtų pernelyg didelis brovimasis.