aA
Europos savanorių tarnyba, vietinės jaunimo iniciatyvos, „Erasmus“, „Comenius“ ir kitos mainų programos – tai Europos Sąjungoje veikiančios programos jauniems žmonėms, kuriomis skatinamas jų mobilumas, kultūrų pažinimas, profesinis ir asmeninis tobulėjimas.
© Shutterstock nuotr.

Kokiais pasiekimais gali didžiuotis ES programos jaunimui ir kokių tikslų bus siekiama ateityje?

Programos profesiniam ir asmeniniam tobulėjimui

ES programas jaunimui galima skirstyti į formalaus ir neformalaus ugdymo programas. Paprastai jose dalyvauti gali jaunimas nuo 13 iki 30 metų, tačiau kiekviena programa gali turėti savo amžiaus apribojimus.

Formalaus ugdymo programas sudaro įvairios su laikinu mokymusi užsienyje susijusios programos: „Erasmus“ (nuoroda ŠMPF), „Comenius“ (nuoroda ŠMPF), „Leonardo da Vinci“ (nuoroda ŠMPF), „Grundtvig“ (nuoroda ŠMPF).

Kone žinomiausia neformaliojo ugdymo programa yra „Veiklus jaunimas“, kurią Lietuvoje administruoja Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra. „Veiklus jaunimas“ – tai ne tik tarptautiniai mainai, bet ir vietinės jaunimo iniciatyvos, jaunimo demokratiškumo projektai, Europos savanorių tarnyba, bendradarbiavimo tinklai ir jaunimo susitikimai.

Įdomioji statistika

Švietimo mainų ir paramos fondo duomenimis, Lietuvoje jaunimo programas atranda vis daugiau jaunų žmonių. Daugiausia jų išvyksta pagal „Erasmus“ mainų programą, kur kas mažiau pasinaudoja „Erasmus“ praktikos galimybe. Nuo 2004 m. bendras studentų, pasinaudojusių galimybe pusę metų arba metus studijuoti kitos šalies universitete, skaičius tolygiai auga. Taip pat daugėja dėstytojų, vykstančių dėstyti kituose universitetuose: praėjusiais metais jų buvo daugiau nei 900.

Į Lietuvą pagal „Erasmus“ programą daugiausia atvyksta studentai iš Turkijos, Prancūzijos ir Ispanijos. Lietuviai mieliausiai renkasi Vokietiją, Portugaliją, Ispaniją. Vis dėlto Lietuvoje labai skiriasi išvykstančių ir atvykstančių studentų skaičius: pastarasis kur kas mažesnis už pirmąjį. Pavyzdžiui, 2012 m. studijuoti į Lietuvą atvyko 1730 studentų iš kitų šalių, o išvyko – 3548. Tačiau pažanga vystant jaunimo programas Lietuvoje gerai matoma palyginus šią statistiką su 2005 m. Tuo metu pagal „Erasmus“ programą iš Lietuvos išvyko 1473, o atvyko – 388 studentai. Europos Komisija Lietuvą yra paminėjusi kaip pavyzdinę šalį, kurioje aktyviai plėtojama „Erasmus“ programa.

Išvykusiems pagal „Erasmus“ mainų programą yra skiriama stipendija pragyventi, o už mokslus kitos šalies universitete mokėti nereikia. Praeitais metais iš ES biudžeto „Erasmus“ programai buvo skirti daugiau nei 7 milijonai eurų.

Kryptis – sėkmingas jaunimo įsidarbinimas

Daugelis jaunimo programų šiemet švenčia savo 25-metį, o jau kitais metais planuojama septynias formalaus ir neformalaus švietimo programas sujungti į vieną. „Skėtis“, po kuriuo jau nuo kitų metų siūloma susiglausti „Erasmus“, „Veikliam jaunimui“ ir kitoms formaliojo bei neformaliojo švietimo programoms, turėtų „Erasmus visiems“ pavadinimą.

Vienas pagrindinių „Erasmus visiems“ tikslų – labiau orientuoti jaunimą į darbo rinką. Šiuo metu Europos Komisija siūlo padidinti „Erasmus visiems“ biudžetą 64 proc. – tuomet jis siektų 19 milijardų eurų. Apskaičiuota, kad ši suma padėtų didesniam skaičiui žmonių pasinaudoti tiek formalaus, tiek neformalaus švietimo galimybėmis. Šia nauja programa taip pat siekiama įgyvendinti vieną iš svarbiausių ES strategijos „Europa 2020“ tikslų – pasiekti, kad 2020 m. bent 20 proc. Europos studentų būtų dalyvavę tarptautiniuose mainuose. Šiuo metu šis skaičius siekia 2 proc.

Programų sujungimas ne tik padėtų sumažinti administravimo išlaidas, išvengti funkcijų dubliavimosi ir palengvinti paraiškų teikimą, bet ir labai prisidėtų prie to, kad visose programose dalyvautų daugiau žmonių. Siekiama, kad „Erasmus visiems“ taip pat palengvintų paskolų magistro studijoms suteikimą ir padėtų didesniam skaičiui niekur nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių patekti į darbo rinką.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Į Kauno klinikas pervežta neblaivi gimdyvė pagimdė: vaikas gyvas papildyta 12:22 (58)

Ketvirtadienį iš Klaipėdos ligoninės į Kauno klinikas pervežta alkoholį ir narkotikus...

Išpuoliai prieš Prancūzijos bažnyčias – ilgai nutylėta tema (168)

Tamsi, grėsminga Paryžiaus katedrą naikinusių liepsnų simbolika – nepriklausomai nuo gaisro...

Naujausi prezidentiniai reitingai: tarp rinkimų lyderių auga įtampa ryškėja kandidatų rinkėjų profilis (571)

Iki prezidento rinkimų likus mažiau nei mėnesiui naujausi prezidentiniai reitingai rodo kylančią...

Tymais Ukrainoje jau susirgo 40 tūkst. žmonių, 14 mirė (71)

Lietuvoje viešinti Ukrainos nacionalinio medicinos universiteto profesorė, Pediatrijos katedros...

Po vizito Maskvoje Lietuva ragina Estiją derinti veiksmus ir atsargiai žiūrėti į dialogą su Kremliumi (396)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius penktadienį paragino Estiją derinti veiksmus ir...

DELFI apsilankė Kauno turguje: kauniečiai graibstyte graibsto pigiausiai kainuojančią silkę (16)

Artėjant Šventoms Velykoms Kauno miesto turguje pastebima vis daugiau lankytojų. Pirkėjai iš...

Gyvai / GARSIAI! Pirmojo urban muzikos festivalio „Spring Break“ šerdis – Free Finga, Angelou, Cheri ir Meandi

Liko lygiai savaitė iki esminio šio pavasario sostinės renginio. Vilniaus keleivinių traukinių...

Emigrantai grįžta namo: kuo ragavę darbo užsienyje pranašesni už vietinius? (9)

Pernelyg užsitęsusi nežinia dėl Brexito ir lietuvių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje...

Ištyrė kiaušinių dažus parduotuvėse ir perspėja: ne visi yra tinkami (13)

Atlikus parduotuvėse prekiaujamų dažų, skirtų kiaušinių dažymui, tyrimą buvo nustatyti keli...

Ką mokslas mano apie karšto vandens su citrina naudą

Teigiama, kad jeigu dieną pradėsite nuo karšto vandens su citrina, tai pagerins jūsų medžiagų...