aA
Europos integracija davė mums daug nuostabiausių dalykų, portale „Presseurop“ rašo vokiečių rašytojas ir dramaturgas Thomas Brussig. Oratoriams ant statinių leidžiama dosniai žarstytis superlatyvais. Šiandieninėje Europoje faktiškai nebeliko tarptautinių konfliktų, kuriuose būtų galima įžvelgti karo grėsmę.
© Corbis

Nebėra priešiškų stovyklų, blokų, Europa nebėra pasidalijusi. Netgi valstybių sienos daug kur nebesaugomos – vos prieš keletą dešimtmečių tai atrodė nepasiekiama svajonė.

Negaliu sutikti, kad „Europa jaučiama širdimi“. Ji greičiau yra biurokratų kūrinys, gana naudingas kasdieniniam gyvenime – tik pagalvokite apie privilegijas, kurias suteikia „Europos vartotojo“ statusas
T.Brussig

Turime vieningą valiutą, kuri, net jei kai kurios šalys jos ir atsisakys, vistiek nepraras savo spindesio ir skatins likusias šalis prisijungti, teigia „Presseurop“. Planuojama visos Europos mastu pripažinti mokyklų ir universitetų diplomus, darbo rinkos jau dabar atveriamos, taigi bet kuris europietis gali mėginti savo laimę bet kurioje Europos šalyje. O kadangi tarp ES šalių narių nebėra kruvinų konfliktų, nacionalines armijas kad ir tuojau pat gali pakeisti bendra Europos armija.

Tačiau T. Brussig teigia pats nesąs susitaikęs su Europa. Terminą „Europos namai“ dar 1980 m. pirmą kartą pavartojo Michailas Gorbačiovas. Dėl šios idėjos M. Gorbačiovas paaukojo Sovietų imperiją, teigia T. Brussig. Jis leido Rytų Europos blokui pasitraukti iš Tarybų Sąjungos ir pritarė Vokietijos susijungimui bei NATO plėtrai į Rytus. Tarybų Sąjunga subyrėjo ir trys buvusios tarybinės respublikos prisijungė prie ES. Tačiau kai likusios postkomunistinės šalys ėmė belstis į Europos namų duris, ši užtrenkė jas joms prieš nosį.

Su Ukraina, kuri 2004 m. Oranžinės revoliucijos metu atsikratė autoritarizmo, elgiamasi dar griežčiau. Kijevo revoliucionierius įkvėpė Europos idealai bei skatino perspektyva tapti Europos dalimi. Taiki kova už demokratiją, laisvę ir įstatymų laikymąsi – jei tai nėra europietiška, tai kas tuomet, klausia T. Brussig. Tačiau Ukrainai neleidžiama tapti ES nare.

Dažnai sakoma, jog „Europa turi būti jaučiama širdimi“. Oranžinės revoliucijos dalyviai, o taip pat ir M. Gorbačiovas taip ir jautėsi, rašo „Presseurop“, bet jiems vis dėlto nepavyko patekti į oficialiąją Europą. Tuo tarpu danams, airiams ir kitiems, kurie Europos konstitucijai ištarė „ne“, vis vien teko likti ES. Arba jie buvo vėl ir vėl klausiami to paties, kol galiausiai pasiektas norimas rezultatas.

Todėl, rašo T. Brussig, negaliu sutikti, kad „Europa jaučiama širdimi“. Ji greičiau yra biurokratų kūrinys, gana naudingas kasdieniniam gyvenime – tik pagalvokite apie privilegijas, kurias suteikia „Europos vartotojo“ statusas.

Didžiausia bendros „Europos tapatybės“ kliūtis yra kalbos barjeras. Visi žino, kad bendrauti gimtąja kalba yra visai kas kita, negu svetima. Deja, nepanašu, kad kada nors artimoje ateityje dauguma europiečių tarpusavyje bendraus ta pačia gimtąja kalba. Kiekvienas Europos politikas dabar kalba savo kalba, suprantama tik mažai Europos daliai. Kadangi kalba ir gražbylystė yra esminis politikų skiriamasis bruožas, Europos politikai daugumai piliečių ir toliau atrodys kažkokie svetimi, o Briuselis – lyg nutolusi ir beasmenė kosminė stotis. Ir to niekaip negalima pakeisti.

Kai kurie žmonės dievina savo automobilius. Kiti tikina, kad automobilis yra „tiesiog patogus daiktas“. Tas pats ir su Europa: mes galėtume ją jausti savo širdyse. Laimei, ji funkcionuoja ir būdama tokia, kokia yra, rašo „Presseurop“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tymais susirgusios mergaitės mama kreipiasi į visuomenę: jei mylite savo vaikus, neleiskite šiai beprotybei tęstis (142)

„Mano vardas Gintė, esu 9 mėnesių Simonos mama. Šiuo metu esame ligoninėje, sveikstame. Jeigu...

„Brexit“ paskubino kraustynes: išvykstantys lietuviai susipakuoja ištisus butus (496)

Vis dar tvyrant chaosui dėl Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES)...

Svajonių kruizas virto baisiausiu košmaru: dužo stiklai ir 20 žmonių priešais mane tiesiog dingo (117)

Nuotraukos ir filmuota medžiaga atskleidžia, kokį siaubą turėjo išgyventi kruizinio laivo...

Meilutytė suka atgal į Los Andželą ir bandys vytis konkurentes (32)

Pasitikrinti sveikatos į Lietuvą šį mėnesį grįžusi Rūta Meilutytė netrukus pratęs...

Juodasis savaitgalis Vilniuje: nepagražinta naktinės sostinės realybė (43)

Neramus savaitgalis Vilniuje – neblaivūs vairuotojai talžė automobilius, baruose linksminęsi...

Rusija sureagavo: yra proga pataisyti santykius, bet ar Donaldas Trumpas rizikuos (57)

Rusija paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą pasinaudoti galimybe „perkrauti“ santykius po...

Senovinis Katalonijos miestas, kurį būtina aplankyti „Sostų karų“ gerbėjams (2)

Žirona – tai ne tik oro uosto atvykimo salė. Nedidelis oro uostas lietuviams pakankamai gerai...

Nūdienos rykštė – nevaisingumas: mokslų daktarė įvardijo pagrindines priežastis

Liepą sukaks 41-eri metai pirmam po pagalbinio apvaisinimo pasaulyje gimusiam žmogui. Nors per...

Tamsaus kambario eksperimentas parodė, kad žmonės gali jausti magnetinį lauką (1)

Daug gyvūnų juda ir migruoja naudodamiesi Žemės magnetiniu lauku. Gal ir žmonės turi tokių...

Makiažo stebuklai: po specialisto prisilietimo šios nuotakos pasikeitė neatpažįstamai (33)

Jaunosios išvaizda dažniausiai tampa viena populiariausių vestuvių temų, šalia išgėrusio...