Taip pat siekiama stiprinti atsparumą, skiriant dėmesį potencialiai strateginiams ir kritinės svarbos sektoriams, užkirsti kelią krizėms, reaguoti į jas ir atsigauti po jų, suaktyvinti ES ir NATO, taip pat kitų organizacijų partnerių bendradarbiavimą bendrai siekiant kovoti su mišraus pobūdžio grėsmėmis.
Ataskaitoje pažymima, kad padaryta didelė pažanga keičiantis informacija tarp valstybių narių, didinant transporto, energetikos, kibernetinio saugumo, finansų sistemų infrastruktūros apsaugą, kovojant su ekstremizmu ir radikalizacija. Tačiau dar daug reikia padaryti, atsižvelgiant į tai, kad mišraus pobūdžio grėsmės toliau vystosi.
Pastaraisiais metais ES ir jos valstybės narės vis dažniau susiduria su mišraus pobūdžio grėsmėmis, apimančiomis priešiškus veiksmus, skirtus konkrečiam regionui arba valstybei destabilizuoti.
Mišraus pobūdžio grėsmės reiškia įvairiausius veiksmus, neretai apimančius ir konvencinius, ir nekonvencinius metodus, kuriuos gali koordinuotai naudoti valstybiniai arba nevalstybiniai subjektai, neperžengdami ribos, kada formaliai skelbiami karo veiksmai. Tuo siekiama ne tik padaryti tiesioginės žalos ir pasinaudoti pažeidžiamumu, bet ir destabilizuoti visuomenę ir sukelti neaiškumo, trukdančio priimti sprendimus.
Birželio 7 d. EK paskelbtas diskusijoms skirtas dokumentas dėl Europos gynybos ateities apžvelgia įvairius galimus scenarijus, kaip būtų galima šalinti Europos patiriamas vis didesnes grėsmes saugumo ir gynybos srityse ir iki 2025 m. pagerinti nuosavus Europos gynybos gebėjimus.