aA
Visų Europos Sąjungos (ES) šalių narių galvos skausmas – „teisėto svaiginimosi“ arba psichoaktyvių medžiagų vartojimo augimas. Kaip valdžios atstovai nusprendžia, kad šie „teisėti narkotikai“ nekelia rimto pavojaus žmonių sveikatai?
© Shutterstock nuotr.

Kai kurios šalys žvelgia į šią problemą griežčiau, kitos – atlaidžiau. Tuo tarpu tikimasi, kad Briuselis netrukus praneš apie siūlomas naujų ES atsirandančių narkotinių medžiagų reguliavimo priemones.

Kaip rašo www.euronews.com, šie medžiagos parduodamos internetu, tačiau taip pat jų galima įsigyti ir specializuotose parduotuvėse. Būtent tokia situacija susiklostė Latvijoje – vienoje iš valstybių, mėginančių rasti aukso vidurį šiuo klausimu.

Latvija turi draudžiamų medžiagų, darančių žalingą poveikį, sąrašą, tačiau kiekvieną savaitę pasirodo vis naujos medžiagos.

Policija negali imtis priemonių, nes šios medžiagos nėra uždraustos. Tačiau policijos pareigūnai atlieka slaptus patikrinimus 100 teisėtų tokiomis medžiagomis prekiaujančių parduotuvių.

„Euronews“ prisijungė prie pareigūnų, atliekančių eilinį patikrinimą, kurio metu buvo nustatyti mažiausiai septyni administraciniai pažeidimai.
Sutiktas jaunas pirkėjas aktyviai gynė šią parduotuvę.

„Šį „prieskonį“ vartoju porą kartų per mėnesį“, - teigė septyniolikmetis.

„Kodėl?“ – „Euronews“ paklausė jo.

„Aš nežinau. Kai jaučiuosi prislėgtas, aš noriu parūkyti ir atsipalaiduoti.“

„Ar tai padeda?“

„Taip. Net labai.“

„Ką jauti?“

„Kaip aš galiu atsakyti? Nieko ypatingo. Tai – prieskonis, ne marihuana. Kaip arbata. Išgėręs arbatos juk pasijunti geriau.“

„Ką manai apie policijos patikrinimą šioje „legalaus svaiginimosi“ parduotuvėje?“

„Manau, tai kvaila, nes tai legalu. Tai nėra nusižengimas prieš įstatymą.“

„Kova su legaliais narkotikais ar, kaip juos dabar populiaru vadinti, „naujaisiais narkotikais“ – policijos prioritetas, nes mums rūpi jaunimo sveikata. Žmonės, parduodantys šias medžiagas, orientuojasi į jaunimą. Svarbu tai, kad mes su jais kovojame“, - pasakė Latvijos kriminalinės policijos vadovas Andrejis Grisinis.

Vyksta ginčai dėl galimai šių legalių svaigalų keliamų pavojų, o daugelyje šalių pranešimų dėl su jų vartojimu susijusių mirčių skaičius auga. Išsiaiškinti tiksliai, iš ko susideda šie produktai, sudėtinga.

Buvęs narkomanas, praleidęs už grotų ne vienerius metus, patvirtino, kad kai kurie legalūs svaigalai, kuriuos vartoja vaikai ir paaugliai, gali būti prilyginami kenksmingiausiems narkotikams.

„Jų vartojimas – tai lyg galvos daužymas, smegenų sprogdinimas“, - tvirtino buvęs narkomanas. „Galva tiesiog sprogsta. Bandžiau juos kartą ar du, tada supratau, kad tai ne man – šio narkotiko ilgai neištversiu.“
Per pastaruosius vienerius metus 73 naujos narkotinių medžiagų rūšys buvo identifikuotos Europoje; 2011 m. jų buvo identifikuota 49.

Tai – daugiau nei išbandymas tiems, kuriems tenka gydyti šių medžiagų vartotojus, kurių skaičius vis auga ir kuriems prireikia medicininės pagalbos. Atvejų, kai kreipiamasi į laboratorijas, kad būtų tiksliai nustatyta, kas buvo vartota, skaičius taipogi didėja.

„Jaunuoliai, rūkantys žolinius mišinius namuose ar gatvėje tampa nekontroliuojami. Tokios psichotropinės būklės jie atvežami į ligonines, kur tampa sudėtinga tiksliai identifikuoti, ką jie vartojo. Taip atsitinka, nes nuolatos atsiranda naujų medžiagų, todėl negalime jų visų identifikuoti“, - teigė medicinos mokslų daktarė Astrida Stirna – priklausomybės ligų specialistė, dirbanti Latvijos sveikatos ministerijoje.

Tačiau, kaip teigia ekspertai, be įstatyminės bazės ir policijos kontrolės, dar vienas svarbus elementas – prevencinis darbas, didinantis supratimą apie galimus pavojus.

Latvijoje sveikatos apsaugos darbuotojai stengiasi informuoti jaunuolius, pavyzdžiui, eidami į mokyklas. Tačiau, kaip jie sako, lygiai taip pat svarbu dirbti ir su tėvais.

„Žinoma, švietimas labai svarbus. Tačiau tai daugiausiai priklauso nuo šeimos, nuo to, kas vyksta šeimoje. Jei nėra paramos iš šeimos, specialistas negali tiesiog ateiti ir pasakyti, kad narkotikų vartojimas yra blogai ir tikėtis, kad tai bus veiksminga“, - patvirtino Rygos miesto tarybos narė Anna Auzina, atsakinga už sveikatos gerinimą ir prevenciją.

Narkotikų kontrolė – įprastas problemos sprendimo metodas, tačiau kyla klausimas, ar turėtų būti skubama įvesti draudimus.

Dar vienas prioritetas – greitas žalingų medžiagų identifikavimas ir užtikrinimas, kad rezultatais būtų galima greitai pasidalinti su kitomis valstybėmis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Apklausoje dėl išlaidų kariuomenei – nedviprasmiškas signalas valdžiai (61)

Lietuva gynybai šiuo metu skiria beveik 2 proc. BVP. Krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas,...

Siūlo nebemokėti atostoginių: darbuotojas turėtų pats susitaupyti nuo algos (38)

Kilusi diskusija dėl atostoginių mokėjimo tvarkos sulaukia dviprasmiškų vertinimų. Ekonomistų...

Šie specifiniai Rytų Vokietijos prekės ženklai išliko ir žlugus komunizmui

Rytų Vokietija negarsėjo kaip vartotojų teisių gynimo bastionas, ir kai Berlyno siena griuvo...

Mokslų daktarės analizė: kas geriau – sviestas ar margarinas? (231)

Diskusijos apie tai, kas tinkamiau jūsų sveikatai, – margarinas ar sviestas , tęsiasi jau...

Mokyklos valgyklos maiste – gyvos kirmėlės (181)

Vakar Radviliškio rajono Lizdeikos gimnazijoje pietavusi moksleivė perlinių kruopų košėje rado...

Ar sergančio medžio šakeles galima naudoti kaip skiepūglius

Kartais visai akivaizdu, kad kuri nors sode žaliuojanti obelis skaičiuoja paskutines savo dienas,...

Atsakymas į amžiną lietuvių klausimą: kas pigiau – statyti namą pačiam ar jį nusipirkti (200)

Daugelis svajoja apie nuosavą būstą, tačiau tokias mintis dažnai sutrikdo klausimas, kas pigiau...

Šilumos sulauksime daugiau, tačiau geros naujienos tuo ir baigiasi (2)

Artimiausią parą per šalį slinks atmosferos frontas. Naktį dangus bus niūrus ir pilkas....

Ekspertai įvertino apkalbas sukėlusį įvaizdį: prašauta, ir tai – ne dėl apnuogintos krūtinės (291)

Gili iškirptė – anokia naujiena tarp Lietuvos ar užsienio pramogų pasaulio žvaigždžių; ir...