aA
Bėgant metams, Europos Sąjunga ištobulino įspūdingą derybų aparatą, derantį su sėkminga jos plėtra, ypač į Rytų ir Centrinę Europą, portale „Presseurop“ rašo rumunų istorikas Mircea Vasilescu. Tikras žygdarbis yra rasti bendrą politinio pasididžiavimo, istorinių frustracijų, ekonominių siekių ir rimtų silpnybių vardiklį tarp tiek daug šalių, anksčiau nuolat kovojusių tarpusavyje. Tai ne tik politinis pasiekimas, bet ir, o tai visų svarbiausia, kultūros ir civilizacijos pergalė. Europa ištobulino subtilią derybų gramatiką, ypač reikalingą šiandieniniame nenuspėjamame ir nerimo kamuojamame pasaulyje.

Deja, kilo grėsmė, kad, apžavėta pačios susikurto tobulo derybų mechanizmo, Europa gali nebepajėgti priimti sprendimų. Derybų menas gali prieiti liepto galą, ypač, jei vienintelis apčiuopiamas jų rezultatas yra sprendimas imtis tolesnių derybų. Kyla klausimas, dėl ko gi tada buvo deramasi iki šiol? Šiandien Europai tenka varžytis su tokiomis šalimis kaip Kinija, kur aukšto lygio sprendimų priėmimas yra greitas ir nesudėtingas procesas, ir šie sprendimai yra tuojau pat įgyvendinami. Be to, kai kurie politologai pastebi, kad Europos Sąjungos mėgstamas daugiašališkumas gali paskatinti Jungtines Valstijas nutraukti dabar teikiamą globą.

Galbūt ES yra lemta likti „švelnia jėga“, nes tikroji jos stiprybė visų pirma ir yra jos dėmesys kultūrai ir civilizacijai
M.Vasilescu

Tad Europos Sąjunga susidūrė su dilema, mano M. Vasilescu. Iš vienos pusės, ji privalo išsaugoti sėkmingą, bet sudėtingą derybų mechanizmą, nes „kultūriniais skirtumais“ paremtas susivienijimas itin svarbus, norint pasiekti kol kas tik svajonėse egzistuojantį ilgalaikį tikslą: iš daugybės nacionalinių ir regioninių tapatybių sukurti vientisą Europos tapatybę. Iš kitos pusės, norėdama tapti reikšmingu žaidėju tarptautinėje arenoje, ES turi gebėti priimti skubius sprendimus ir „kalbėti vienu balsu“.

Ar įmanoma greitai ir lengvai priimti praktinius sprendimus? Krizė parodė, jog tai įmanoma. Vieningos valiutos egzistavimas palengvino daugelio šalių situaciją, mano M. Vasilescu. O ar gali Europa kalbėti vienu balsu? Tai sudėtingesnė problema. Nacionaliniai politikai iš esmės neprieštarauja Europos Sąjungos kūrimui, tačiau kartais, ypač prieš rinkimus, jiems palankiau prioritetu laikyti nacionalinius interesus, o ne ES poreikius. O pastaruoju metu vis daugiau jų jaučia pagundą dėl šalies problemų kaltinti „Briuselio biurokratus“.

Europos Sąjungos balsų chorą kiek išderina ir du nauji, neseniai į sceną užlipę, solistai: Europos Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy bei Vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams Catherine Ashton. Šiuo metu jie dar tik kuria savo biurus ir pildo pareigybių aprašymus. Tik baigus šį pasirengimą, jie, o gal tik jų įpėdiniai, galės veikti vieningai ir vykdyti nuoseklesnę ES politiką pasaulinėje arenoje, teigia M. Vasilescu.

Tačiau jau gali būti per vėlu. Kol pagaliau išmoks kalbėti vienu balsu, Europa besikeičiančiame pasaulyje jau gali būti nustumta į šoną. Tad kada nors pasigailėsime, kad nesugebėjome priimti greitų ir konkrečių sprendimų. Tačiau būtent tokią kainą teks sumokėti už Europos projekto esmės, elegancijos ir grožio – gebėjimo derėtis bei suderinti skirtingus interesus, išsaugant skirtingas kultūras ir tapatybę – išsaugojimą.

Galbūt ES yra lemta likti „švelnia jėga“, nes tikroji jos stiprybė visų pirma ir yra jos dėmesys kultūrai ir civilizacijai. Šį dėmesį lemia ne vien kultūrinis palikimas ar ilgas Europos pasiekimų meno, architektūros, muzikos ir literatūros srityse sąrašas, bet greičiau idėjos, kuriomis pagrįstas Europos projektas ir kurios įkvepia kitas pasaulio šalis, ypač tos idėjos, kurios paskatino konfliktų draskomo žemyno gyventojus siekti bendros, tolerancija ir dialogu paremtos ateities. Galbūt Europa niekada nebus pasaulinė supervalstybė, rašo M. Vasilescu, tačiau, prisiminus didžiulę tautinę ES įvairovę, viliojančią emigrantus iš viso pasaulio, yra akivaizdu, jog Europos Sąjunga tapo ateities globalizacijos metafora.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Karbauskis: aš nematau problemų, kad mes keičiame ministrus (4)

Pirmadienis buvo paskutinė Klaipėdos uosto direktoriaus Arvydo Vaitkaus darbo diena. Susisiekimo...

Sniegas pasiekė Vilnių: snigs iki ryto (21)

Antradienio vakarą sniegas, apklojęs daugelį šalies rajonų, pasiekė sostinę. Sinoptikai teigia,...

Ministras Seimo salėje dekonstravo du didelius mitus dėl vaikų apsaugos: vis dėlto grėsmių lieka Seime neužteko balsų įstatymą priimti antradienį  (79)

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis paneigė mitą, kad dėl dabartinio...

NT ekspertas įvardijo, kiek šiemet augs būsto kainos (1)

Pirmieji šių metų mėnesiai stebino neįtikėtinu NT rinkos aktyvumu – buvo sudarytas...

Lietuvos europarlamentarai praleido itin svarbų balsavimą: Lietuvai tai gali kainuoti milijardus Guoga: ištiktų minikrizė (950)

Europos Parlamente kelią skinasi Mobilumo paketas , kuris gali ženkliai pakenkti Lietuvos...

Gyvai / LKL mūšis Alytuje: „Dzūkija“ – „Rytas“

Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) antradienį Vilniaus „Rytas“ turi progą vėl sugrįžti į...

Sniegas sugrąžino chaosą į gatves – pagrindinius kelius sustabdė spūstys (5)

Pavasarišką orą visoje Lietuvoje pakeitė snygis. Vairuotojai, panašu, per kelias paskutines...

Naujų automobilių gamintojams veržia apynasrį – dar viena funkcija mašinose tapo privaloma (77)

Europos Sąjunga (ES) pritarė siūlymui, jog nuo 2020 metų visuose naujuose automobiliuose...

Seime – pasirengimo kietajam „Brexit'ui“ projektai: paketas svarstomas skubos tvarka (25)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį Seimui pateikė įstatymų projektus,...

EP nusprendė: laikrodžių sukioti nebereikės balsavimas (386)

Europos Parlamentas pritarė siūlymui liautis Europos Sąjungoje privalomai sukioti laikrodžius,...