Ateinančių metų gegužę nustos galioti pereinamasis laikotarpis, po kurio ES valstybių piliečiai galės įsigyti dirbamą žemę Lietuvoje.
Vietoj pardavimo – ilgalaikė nuoma
Pranciškus Šliužas, piliečių iniciatyvinės grupės koordinatorius, teigė, kad referendumas būtinas, nes, grupės manymu, dirbama žemė, vandens telkiniai ir miškai sudaro valstybės teritoriją, o jos pardavimas būtų brangiausio turto praradimas. „Koks kvailys gali norėti neįkainojamą turtą iškeisti į nuolat nuvertėjančius popierius, vadinamus pinigais? - klausė pašnekovas.
Pasiteiravus, kokias realias grėsmes grupė įžvelgianti, visiems ES piliečiams leidus pirkti žemę Lietuvoje, P. Šliužas sakė, kad jau dabar esama pavyzdžių, kai ant derlingų žemių užsienio kompanijos stato pramonės objektus, taip nudėvėdamos ir eikvodamos brangų turtą. Anot jo, toks draudimas neprieštarautų ir Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarčiai, nes joje neįsipareigota parduoti teritorijos.
„Ten kalbama apie laisvą prekių, pinigų, kapitalo ir darbo resursų judėjimą. Žemė – ne prekė, nes žmogus jos negali sukurti. Vengrai tai jau padarė. Ar kas atsitiko ten su visokiom narystėm?“ - sakė referendumą bandančios inicijuoti grupės atstovas. Anot jo, ne lietuviams būtų galima leisti nuomotis žemę ilgalaikės nuomos pagrindu, tuo pačiu apsaugant lietuvių interesus.
Draudimas prieštarautų ir Lietuvos Konstitucijai
Tačiau Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius Deividas Kriaučiūnas teigia, kad tokie teiginiai neturi jokio teisinio pagrindo. Anot jo, draudimas parduoti žemę užsienio piliečiams, leidžiant tai daryti lietuviams, prieštarautų tarptautinei ir ES teisei, taip pat Lietuvos Konstitucijai.
„Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad gerbti Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, tame tarpe ir Europos Sąjungai, yra Lietuvos Konstitucijos principas,“ - sakė pašnekovas. D. Kriaučiūnas taip pat pridūrė, kad leidimas žemę nuomoti ilgalaikės nuomos pagrindu nebūtų jokia alternatyva ir iš esmės nieko nekeistų.
Buvęs derybininkas: pasiūlymas ribotų lietuvių teises
Neigiamai piliečių grupės idėją vertina ir TSPMI docentas bei buvęs Vyriausiojo derybininko narystei ES pavaduotojas Klaudijus Maniokas. Anot jo, stodama į ES, Lietuva pažadėjo leisti Sąjungos piliečiams pirkti viską, kas leidžiama mūsų piliečiams, ir manais lietuviai tokią pat teisę gavo kitose ES valstybėse. Bandant įvesti bet kokius apribojimus, TSPMI docento teigimu, tektų keisti stojimo į ES sutartį: „Tai iš principo įmanoma, tačiau tam turi būti labai aiški priežastis. Pavyzdžiui, stojimo derybose pereinamąjį laikotarpį žemės ūkio paskirties žemės pardavimui pasiūlė pati ES. Lietuvos vyriausybė iš pradžių jo net neprašė, nes teisingai manė, kad tai - pirmiausia Lietuvos piliečių, norinčių parduoti savo žemę, teisių ribojimas“.
Paklaustas, kokios sankcijos Lietuvai grėstų, jei Lietuvos Konstitucija vis dėlto būtų pakeista, uždraudžiant žemę įsigyti ne Lietuvos piliečiams, K. Maniokas sakė, kad Lietuvai greičiausiai tektų mokėti paprastai milijonus eurų siekiančia baudas: „Tokiu atveju Europos Komisija kreiptųsi į Europos teisingumo teismą dėl įsipareigojimų pažeidimo. Teismas lieptų tą pažeidimą panaikinti ir, labai tikėtina, skirtų baudą“.
EP narys R. Paksas: pritarčiau tokiam draudimui
Tačiau Europos Parlamento narys Rolandas Paksas, prieš penkerius metus aktyviai raginęs keisti stojimo į ES sutartį ir pratęsti Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbą, sakė pritariantis piliečių siūlymui dėl referendumo, nors jam jo paties iniciatyvos įgyvendinti ir nepavyko. Jo manymu, draudimui parduoti žemę užsieniečiams pritaria gerokai daugiau nei pusė šalies gyventojų, todėl vyriausybė privalo kelti šį klausimą: „Gyvenimas diktuoja naujas sąlygas, ne viską galima aprašyti kažkokiose sutartyse, pasirašytose prieš dešimt metų. Lietuvos vyriausybė neturėtų bijoti Briuselio ir kelti klausimus, aktualius jos piliečiams. Aš asmeniškai pritarčiau tokiam draudimui“.
Paklaustas, ar realu tikėtis tokių lengvatų Lietuvai, kai nepavyko susitarti net dėl antrojo Ignalinos AE bloko darbo pratęsimo, EP narys sakė, kad jei derybos nebūtų imituojamos, kas, jo manymu, buvo daroma Ignalinos AE atveju, viskas realu: „Atsižvelgiant į jų specifiką, atskiriems ES regionams ar net socialinėms grupėms yra dažnai padaromos išimtys. Tai priklauso nuo to, kiek valstybės narės vyriausybė aktyviai veikia, kad tas sprendimas būtų padarytas. Lietuviai turi labai stiprų jausmą, kad žemė yra pagrindas, ant kurio kuriasi valstybė, šeima ir jų ateitis. Tai į tą tiesiog reikėtų atsižvelgti,“ - sakė EP narys R. Paksas.