Gyvenimas be visko, kas pagaminta už Prancūzijos ribų, gali reikšti šaldytuvo ar skalbimo mašinos neturėjimą, tačiau turi kitų teigiamų pusių.
© Shutterstock nuotr.

Esu 25-erių ir gyvenu su savo mergina klasikiniame paryžietiškame mažame bute su aukšta nuomos kaina. Iki šių metų gegužės mėn. baldus pirkau iš „Ikea“, rūbus – iš angliškų ir amerikietiškų internetinių parduotuvių. Etiketės ant mano sportinių nertinių ir džinsų buvo iš Azijos (Kinijos, Indijos, Indonezijos, Bangladešo), Artimųjų Rytų (Turkijos) bei Šiaurės Afrikos (Maroko ir Tuniso). Valgiau vaisius ir daržoves nesirūpindamas dėl metų laiko ar jų kilmės. Klausiausi naujausių muzikinių albumų, kurių recenzijas rasdavau JAV muzikinėje svetainėje „Pitchfork“. Nebuvo savaitės, kad nepaklausyčiau Davido Bowie, „Radiohead“ ar „Smiths“.

Buvau geriau susipažinęs su nepriklausomu amerikiečių kinu nei su prancūzišku populiariuoju kinu. Trumpai tariant, buvau tipinis kartos, kuri patyrė pasaulį apėmusią globalizaciją, atstovas. Tačiau taip buvo anksčiau. Iki „Pagaminta Prancūzijoje“ (angl. Made in France) judėjimo pradžios, kas tapo viena mėgstamiausių Prancūzijos žiniasklaidos, politikų ir visuomenės temų.

Mačiau, kaip per 2012 m. vykusius prezidentinius debatus gimė ši idėja dėl tik Prancūzijoje pagamintų produktų vartojimo. Ji pasiekė piką, kai žurnalas „Le Parisien“ išpublikavo pramonės ministro nuotrauką, kurioje jis vilki bretoniškus dryžuotus marškinėlius trumpomis rankovėmis bei stovi šalia Prancūzijoje pagaminto roboto namų apyvokos darbams. Tikrasis šio judėjimo čempionas Arnaudas Montebourgas skatina vartotojus vykdyti savo įsipareigojimus darbo vietoms Prancūzijoje išsaugoti bei kovoti su nedarbu renkantis Prancūzijoje pagamintus produktus.

Būdamas vartotoju įvertinau šią mintį kaip pakvaišusią. Neturėjau žalio supratimo, kas gaminama Prancūzijoje. Būdamas žurnalistu pamaniau, kodėl gi nepatyrinėjus, kas vis dėlto gaminama Prancūzijoje bei nepabandžius išgyventi valgant vien prancūziškus produktus?

Taip viskas ir prasidėjo. Per keturis mėnesius nenusipirkau nė vieno produkto, pagaminto už Prancūzijos ribų. Nepirkau maisto, kuris keliavo tūkstančius kilometrų, bei nevartojau užsienyje pagamintų prekių. Mano gyvenimas labai pasikeitė. Neturiu šaldytuvo ar skalbimo mašinos. Turiu daug mažiau drabužių nei turėjau prieš kelis mėnesius. Negaliu naudotis savo dviračiu, taigi susipažinau su Paryžiaus metro teikiamais „malonumais“. Tam tikra prasme, tai lyg gyvenimas mėlynos, baltos ir raudonos spalvos burbule, kur visi mano veiksmai daro poveikį Prancūzijos darbo lygiui.

Dalyvavau susitikimuose su gamintojais, perdirbėjais bei ūkininkais, kurie visomis išgalėmis remia Prancūzijos pramonę. Šio atsidavimo rėmimas savo vartojimo pasirinkimais man teikia pasitenkinimo, tačiau ne visada tai yra paprasta – Prancūzijoje nepagaminame visko. Nuo šaldytuvo iki manikiūro žirklių ir virdulių (arbatos mėgėjai supras mano skausmą) – tenka daug ką paaukoti.

Kartais jaučiuosi lyg nacionalistas dėl šios nelabai sveikai atrodančios motyvacijos. Niekada iš tiesų nesu mąstęs apie savo tautybę, todėl man sunku įvertinti, kiek tai pasikeitė.

Kai ateityje grosiu prancūziškoje muzikantų grupėje, vis dar nežinau, ar prisegsiu trispalvę ant savo gitaros stiprintuvo kaip daro dauguma mano mėgstamų britų grupių. Vis dar likę dalykų, kuriuos teks permąstyti, o tai kainuoja laiko ir pinigų, tačiau man dar liko keturi projekto „Made in France“ mėnesiai. Keturi mėnesiai tam, kad atsikratyčiau paskutinių užsienietiškų daiktų. Ši žinutė spausdinta Kalifornijoje suprojektuotu kompiuteriu, kuris buvo pagamintas Kinijoje, o tai reiškia, kad kelias į 100 proc. prancūziškumą dar neįveiktas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Krauju aplietas Vertelkos portretas: nuo nukirstų galvų maišeliuose iki prabangos kalėjimo kameroje (301)

„Pinčia“ vadinamas Algimantas Vertelka – žmogus, kurio pavardė Lietuvos kriminalinėje...

Pajūrio darbdaviai neviltyje: nesusigundo nei nemokamu maitinimu, nei nakvyne (299)

Pajūrio verslininkai muša pavojaus varpais – katastrofiškai trūksta darbuotojų. Darbas...

Košmaras nacių okupuotame Paryžiuje: tokiu barbariškumu negalėjo patikėti nei vietiniai, nei teisėsauga (10)

Visi, kas pažinojo, laikė jį labiausiai žmonėms pasišventusiu, geranoriškiausiu gydytoju nacių...

Tai, ko neišgirdote: iššifravo, ką karališkoji pora ir svečiai šnabždėjosi vestuvių metu (39)

Iškart po karališkųjų vestuvių, įvykusių šį šeštadienį Vindzoro pilyje, imta kalbėti, ką...

FSB karininko išpažintis: praregėjus nuo visko pradeda pykinti (206)

Daugeliui, matyt, teko girdėti ne vieną istoriją apie perbėgėlių iš sovietų ir rusų...

Čempionai: „Lietuvos ryto“ pamaina laimėjo jaunimo Eurolygą! (154)

Vilniaus „Lietuvos rytas“ gali džiaugtis daug žadančia pamaina – Arvydo Gronskio vadovaujama...

Ant hercogienės Meghan Markle rankos suspindo dar vienas ypatingas žiedas (19)

Sasekso kunigaikštiene po šeštadienio tuoktuvių tapusi Meghan Markle jautriai pagerbė šviesaus...

Įsigalioja naujovės techninėje apžiūroje ir „Regitroje“: kas laukia automobilių savininkų (157)

Gegužės dvidešimtąją įsigalioja nauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcija....

Eurolygos „galva“ nuolaidų nežada nei Kaunui, nei maištaujantiems Atėnams specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (20)

Kauno „Žalgiris“ turi vieną didžiausių ir moderniausių Eurolygos arenų, kurios lankomumo...

Pagrindinės lietuvių baimės dėl pensijos: demografijos iššūkiai ir artėjančios reformos (33)

Didžioji šalies gyventojų dauguma sutinka – pagrindiniu grėsmės šaltiniu jų pensijai išlieka...