Nors euro zonai ir sekasi geriau nei tikėtasi, ekonomistas Guntramas Wolffas interviu www.dw.de įspėja, kad kuklūs augimo rodikliai nereiškia apčiuopiamo pagerėjimo, o nedarbo lygis vis dar išlieka aukštas.
© Scanpix

Kaip rodo neseniai Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos „Eurostat“ pateikti duomenys, euro zona atsigauna po nuosmukio. 17 euro bloko šalių narių bendras BVP per antrąjį metų ketvirtį išaugo 0,3 proc. lyginant su antruoju praėjusių metų ketvirčiu. Taip pat galima stebėti kai kuriuos ankstyvuosius teigiamo verslo klimato indikatorius. Ar jau galima džiūgauti? Ar jau įveikėme krizę?

Galiu pasakyti, kad teigiami skaičiai iš tiesų laidžia atsikvėpti. Tai tikrai netikėta, bet džiugu – Vokietijos ir Prancūzijos rodikliai ypač geri. Portugalija taip pat pasiekė labai šaunių rezultatų antrąjį pusmetį. Tačiau džiūgauti, sėdėti sudėjus rankas ir ilsėtis dar tikrai per anksti. Vis dar laukia daug problemų, kurias reikės išspręsti kitais metais.

Nors Prancūzija buvo laikoma problemine, jos ekonomika netikėtai pasirodė stipria. Ar tai atsitiktinumas, ar ilgalaikis gerėjimas?

Vienas iš dalykų, kurie atliko svarbų vaidmenį Prancūzijoje, - verslo mokesčių reforma, padėjusi sustiprinti šalies konkurencingumą. Tačiau to nepakanka tam, kad Prancūzijos verslas vėl taptų konkurencingas. Konsolidacijos priemonių sulėtinimas taip pat prisidėjo prie situacijos pagerėjimo. Tačiau vis dar lieka esminių probleminių klausimų, kuriuos Prancūzija privalo išspręsti, ypač kalbant apie pensijų reformą.

Ateinančiais metais iš euro zonos ekonomikos tikimasi 1,2 proc. augimo, kaip prognozuoja Europos Komisija (EK). Ar to pakaks sumažinti nedarbo lygį Pietų Europoje?

Ne, to nepakaks. Augimo skaičiai visoje Europos Sąjungoje (ES) vis dar per maži, kad pasuktų situaciją darbo rinkoje teisinga kryptimi. Nedarbo lygis vis dar išliks aukštas Pietų Europos šalyse ir ateinančiais metais. Reikės daugiau laiko, kad pamatytume pagerėjimą šioje srityje.

Ar Vokietija vis dar išlieka euro zonos augimo varikliu ir ar tokia išliks ir toliau?

Vokietija demonstruoja aukščiausius augimo rodiklius euro zonoje, tačiau augimas šioje šalyje per mažas, kad galėtų tempti ir kitas šalis. Tam, kad būtų išlygintas euro zonos disbalansas, nominalusis Vokietijos BVP augimas – BVP augimas ir infliacija – turėtų siekti 5 proc. Iš tiesų reikia daug daugiau, nei yra dabar tam, kad pasiektume tokių rezultatų.

Ką reikėtų padaryti, kad trapus euro zonos augimo stiebas augtų ir toliau?

Valstybinės investicijos ypatingai svarbios Vokietijai, turinčiai žemiausias valstybinių investicijų kvotas ES. Kaip bebūtų keista, valstybėje, kur skolinimasis kainuoja nedaug, investicijų lygis išlieka tikrai žemas. Vokietijoje ypatingai jaučiamas viešosios infrastruktūros trūkumas. Kai kur, pavyzdžiui, Rūro regione akivaizdus investicijų į viešąjį sektorių trūkumas.

Kartu reikėtų tęsti ir struktūrines reformas. Jos apima valstybei būdingas struktūrines reformas, kurios ir toliau išlieka svarbios tiek Pietų Europoje, tiek galbūt ir Vokietijoje kaip ir bendros visą euro zoną apimančios reformos.

Ar yra bent kiek vilties euro zonos silpniausiai grandžiai – Graikijai – kurios ekonomika vis dar traukiasi?

BVP lygis ne toks prastas kaip buvo tikėtasi. Tačiau, manau, Jus domina, ar tai tik statistinis netikslumas ar vis dėlto vilties šviesa. Aš vis dar skeptiškai nusiteikęs, todėl nesu linkęs to vadinti apčiuopiamu pagerėjimu ar lūžio tašku. Graikijos ekonomika susitraukė 4 proc. Turės praeiti dar nemažai laiko, kol pagaliau pajausime tikrąjį pagėrėjimą.

Guntramas Wolffas vadovauja Briuselyje įsikūrusiai mokslininkų grupei „Bruegel“. G. Wolffas – Europos ekonominio vystymosi ekspertas. Jis dirbo Vokietijos centriniame banke bei buvo Prancūzijos prezidento Francois Hollande’o patarėjų ekonomikos klausimais komandos narys. G. Wolffas taip pat dėsto universitetuose.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Amžiaus energetikos mįslė: kas yra energetikos pilkieji kardinolai (8)

Šių metų kovo gale premjeras Saulius Skvernelis staiga atleido savo patarėją energetikai Tomą...

Amerikiečių Lietuvoje suerzinti Kremliaus ruporai pratrūko: jūs patys prisiprašysite (1204)

Kelios milžiniškos JAV vadovaujamos pratybos Baltijos šalyse, didesnis Aljanso matomumas regione,...

Netikėtas pasiūlymas „dyzelių“ Europoje kritikams atskriejo iš JAV (6)

Dalį verslo Europoje prancūzams su džiaugsmu pardavusi bendrovė „ General Motors “ visų...

Orai: viltis laukiantiems lietaus ir išvargintiems karščių (21)

Savaitės pradžioje tęsis itin karšti orai , tačiau nuo antradienio sulauksime pokyčių. Tuo...

Japonija: drebėjimas toks stiprus, kad sunku išstovėti ant kojų papildyta (3)

Antrąjį pagal dydį Japonijos miestą Osaką pirmadienį rytinio piko valandą sukrėtė stiprus...

Nepersistenkite: šiuos daiktus valote gerokai dažniau nei reikėtų

Norite tikėkite, norite ne, bet būna ir taip, kad valoma per daug. Jei daiktus valote per dažnai,...

Skrydžio baimę padės įveikti ne tik aukštos klasės patogumai

Pilotai neretai nudžiunga, kai kas nors užsuka į jų kabiną pasisveikinti ar apsižvalgyti, tad...

Dažnai pašiepiamų Jorko princesių Beatrice ir Eugenie gyvenimas: buvo paskleista ir labai netikėtų gandų (2)

Daugelis mėgsta Didžiosios Britanijos karališkąją šeimą, ne vienas norėtų būti jos dalimi,...

24 močiučių triukai, padėsiantys sutaupyti laiko ir pinigų tvarkant namus

Visko šiame pasaulyje reikia išmokti. Niekas negimsta mokėdamas greitai ir gražiai lyginti...