aA
Europos Komisija prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika 2013 ir 2014 m. stabiliai augs (3,4-3,6%). Prognozuojama, kad per kitus dvejus metus ekonomikos augimas palaipsniui įsibėgės ir kitose ES šalyse.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Per keletą pastarųjų mėnesių atsirado teigiamų požymių, kad Europos ekonomika atsigauna. Iki pirmojo 2013 m. ketvirčio traukusis, antrąjį ketvirtį ji vėl ėmė augti ir per likusius šių metų mėnesius realusis BVP turėtų toliau didėti.

Numatoma, kad antrojo 2013 m. pusmečio augimas Europos Sąjungoje turėtų sudaryti 0,5 proc., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu. Metinis realiojo BVP augimas šiais metais turėtų būti 0,0 proc. Europos Sąjungoje ir -0,4 proc. euro zonoje. Kalbant apie ateitį prognozuojama, kad per kitus dvejus metus ekonomikos augimas palaipsniui įsibėgės ir 2014 m. sudarys 1,4 proc. Europos Sąjungoje ir 1,1 proc. euro zonoje, o 2015 m. atitinkamai 1,9 proc. ir 1,7 proc. Lietuvoje 2013 m. prognozuojamas 3,4 proc. BVP augimas, infliacija turėtų siekti 1,4 proc., o biudžeto deficitas - 3 proc. Stabilus 3,6 proc. augimas Lietuvai prognozuojamas ir 2014 m., o nedarbas nuo prognozuojamų 11,7 proc. šiemet kitais metais turėtų sumažėti iki 10,4 proc.

Europoje toliau vyksta vidinis ir išorinis koregavimas, kuris daugeliu atvejų grindžiamas keletą pastarųjų metų įgyvendinamomis didelio užmojo struktūrinėmis reformomis ir fiskalinio konsolidavimo pastangomis. Todėl susidarė geresnės sąlygos tam, kad svarbiausiu Europos ekonomikos augimo veiksniu pamažu taptų vidaus paklausa. Tačiau, turint omenyje prastesnes naujai susiformavusios rinkos ekonomikos šalių perspektyvas, sugrįžimas prie stabilaus augimo bus laipsniškas.

Už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Olli Rehnas sakė: „Matome vis daugiau požymių, kad vyksta Europos ekonomikos persilaužimas. Valstybėse narėse įgyvendintas fiskalinis konsolidavimas ir struktūrinės reformos sudarė sąlygas ekonomikai atsigauti. Tačiau pergalę skelbti dar anksti – nedarbas vis dar neleistinai didelis. Todėl siekdami užtikrinti tvarų augimą ir darbo vietų kūrimą turime toliau modernizuoti Europos ekonomiką.“

Laipsniškas atsigavimas įsibėgėja

Susidaręs makroekonominis disbalansas mažėja ir numatoma, kad augimas po truputį įsibėgės. Tačiau kai kuriose šalyse tebevykstantis balansų reguliavimas vis dar stabdo investicijas ir vartojimą. Nors finansų rinkų padėtis labai pagerėjo ir pažeidžiamų šalių palūkanų normos sumažėjo, realioji ekonomika to dar nepajuto, nes finansų rinkos vis dar susiskaidžiusios ir yra didelių skirtumų tarp valstybių narių ir skirtingo dydžio įmonių.

Dabartinė perspektyva atitinka ankstesnių atsigavimo po didelės finansų krizės pavyzdžių charakteristikas. Kadangi atslūgsta būtinybė mažinti finansinį įsiskolinimą, dėl geresnių bendrų finansavimo sąlygų ir ekonominių nuotaikų vėl pradėjus augti privačiam vartojimui ir atsigavus bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui iš lėto turėtų sustiprėti vidaus paklausa. Per keletą pastarųjų metų gerokai pasistūmėjusio fiskalinio konsolidavimo tempas prognozės laikotarpiu turėtų lėtėti. Turint omenyje prastesnes ES eksporto į kitus pasaulio regionus perspektyvas numatoma, kad 2014 ir 2015 m. svarbiausias ekonomikos augimo veiksnys bus vidaus paklausa.

Kadangi darbo rinkos pokyčiai nuo BVP pokyčių paprastai atsilieka pusmečiu ar daugiau, numatoma, kad ekonominės veiklos atsigavimas faktinę įtaką darbo vietų kūrimui darys tik palaipsniui. Šiais metais kai kuriose šalyse nedarbas išliko labai didelis ir užimtumas toliau mažėjo. Tačiau pastaraisiais mėnesiais darbo rinkos sąlygos pradėjo stabilizuotis: numatoma, kad nedarbas šiek tiek mažės ir 2015 m. sudarys 10,7 proc. Europos Sąjungoje ir 11,8 proc. euro zonoje, nors atskirų šalių rodikliai tebebus labai skirtingi.

Numatoma, kad prognozės laikotarpiu ir ES, ir euro zonoje vartotojų kainų infliacija liks nedidelė – apie 1½ proc.

Keletą pastarųjų metų pažeidžiamų valstybių narių einamosios sąskaitos balanso rodikliai iš esmės ir nuolatos gerėjo. Dėl nuolatinio keleto pažeidžiamų valstybių narių kainų konkurencingumo didėjimo ir eksporto sektorių stiprėjimo, šiais metais tikimasi jų einamosios sąskaitos pertekliaus.

Ankstesnes ryžtingas pastangas keičia lėtesnis konsolidavimas

Valdžios sektoriaus deficitas turėtų toliau mažėti. Apskaičiuota, kad 2013 m. nominalusis biudžeto deficitas sumažės iki 3½ proc. BVP Europos Sąjungoje ir 3 proc. BVP euro zonoje, o skolos santykis su BVP pasieks beveik 90 proc. Europos Sąjungoje ir 96 proc. euro zonoje. Prognozuojama, kad 2013 m. struktūrinis biudžeto deficitas, t. y. valdžios sektoriaus deficitas atmetus ciklinius veiksnius, vienkartines ir kitas laikinąsias priemones, dėl keliose valstybėse narėse įgyvendintų konsolidavimo priemonių gerokai – daugiau kaip ½ proc. – sumažės abiejose zonose. Remiantis iki galutinio prognozės termino gautais 2014 m. biudžetų projektais, toks pagerėjimas (kad ir lėtesnis) numatomas ir 2014 m. Jį galima iš dalies paaiškinti tuo, kad kai kurios valstybės narės jau pasiekė su struktūriniu biudžeto balansu susijusius vidutinės trukmės laikotarpio tikslus – tai turėtų paskatinti imtis valstybės skolos mažinimo.

Proporcingesnė rizika

Ši prognozė grindžiama prielaida, kad ES ir valstybės narės griežtai įgyvendins sutartas politikos priemones, o tai prisidės prie dabartinio būtino koregavimo, be to, neleis sumažėti išaugusiam pasitikėjimui ir pasikeisti finansavimo sąlygoms.

Dėl ryžtingai įgyvendinamos politikos suvokiama rizika euro zonos vientisumui, susijusi su valstybės garantuojamos skolos krize, dingo. Atsirado teigiama rizika – tai susiję su tuo, kad per keletą pastarųjų metų įgyvendintos reformos galėtų turėti palankesnį poveikį anksčiau, nei tikėtasi. Netikrumas sumažėjo, tačiau jis vis dar didelis ir vis dar kelia grėsmę augimui. Tebėra rizika, kad nukrypimas nuo užsibrėžtos politikos galėtų lemti netikrumą ir vėl sukelti finansinę įtampą, be to, išaugo neigiama išorės aplinkos rizika.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuva gerovės valstybę kuria iš likučių: kol vieni murkdosi skurde, kiti lepinasi privilegijomis (150)

„ Gerovės valstybė “ – šis terminas ne kartą nuskambėjo Gitano Nausėdos rinkiminėje...

Vieniša mama dirbo per du darbus, bet kai prireikė pagalbos, valstybei pasijuto „per turtinga“ (34)

Viena auginau vaikus, dirbau per du darbus, tačiau staiga tapau per turtinga, – taip į DELFI...

Nerimaujama dėl centrinių bankų vaidmens skaitmeninių pinigų revoliucijoje (10)

Pasak Tarptautinių atsiskaitymų banko (Bank for International Settlements, BIS) vadovo, centriniai...

Etan Bernstein ir Ben Waber

Tiesa apie atviruosius biurus: yra priežastys, kodėl jie būna neveiksmingi

Atrodo, kad darbuotojams bendradarbiauti dar niekada nebuvo lengviau. Darbovietėse kabinas pakeitė...

Gydytoja sukritikavo populiarius vaistus nuo peršalimo: pasijaučiate apgaulingai gerai, bet situaciją tik pabloginate (5)

Tikriausiai ne kartą vos pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, skubate į vaistinę ir jau...

Draugas nusprendė papasakoti apie paskutines Freddie Mercury gyvenimo dienas: poelgis mirties patale padėjo jam mirti ramiau (4)

Legendinis grupės „Queen“ vokalistas Freddie Mercury viešai prisipažino apie savo kovą su...

Po svarbaus revanšo – taškais prapliupusio Echodo padėka sirgaliams ir komplimentai snaiperiams

Jau rungtynių pradžioje Martynas Echodas po puikaus Pako Cruzo perdavimo efektingu epizodu...

Cukrinis žvyninukas vonioje – kaip jo atsikratyti?

Vėlai vakare uždegus šviesą tualete, galima pamatyti ant grindų, priešais klozetą mažytį...

Paneigtas mitas, kad kambariniai augalai naudingi

Drekselio universiteto mokslininkai (JAV) paneigė mitą apie tai, kad kambariniai augalai valo orą...

Vaiko pinigai kitose Europos šalyse: iki tokių sumų Lietuvai dar toli (1)

Besiginčijant, kokia vaiko pinigų išmokos suma turėtų būti Lietuvoje, pasidomėjome, kiek gi...