aA
Šiuo metu Europoje bene svarbiausia – pasiekti, kad dirbtų kuo daugiau žmonių. Dėl 2008 m. darbo rinkas sukrėtusios ekonomikos ir finansų krizės visoje ES prarasta 5,6 mln. darbo vietų, ir labiausiai nukentėjo jaunimas. Neseniai atsirado prošvaisčių, tačiau per 23 mln. asmenų tebėra be darbo – net 10 proc. darbingo amžiaus žmonių. Tuo pat metu darbdaviai skundžiasi nerandą tinkamų darbuotojų, ypač aukštos kvalifikacijos. Žinome, kad ateityje tokių darbuotojų reikės gerokai daugiau: 2015 m. trūks apytikriai 700 000 informacinių ir ryšių technologijų, 1 mln. sveikatos sektoriaus specialistų, o 2025 m. – 1 mln. tyrėjų. Taigi reikia skubiai investuoti į žmogiškuosius išteklius, kad ekonomika pajėgtų tapti tausia, pažangia ir inovatyvia.
Laszlo Andor
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Kaip pasiekti, kad visi galintieji dirbti gautų darbą? Kaip pasiekti, kad visi tobulintų ir atnaujintų dabar ir vėliau svarbius profesinius įgūdžius? Kaip užtikrinti, kad darbo rinkos veiktų geriau? Ir kaip sukurti naujų kokybiškų ir tvarių darbo vietų?

Tai pagrindiniai mūsų „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkės“ klausimai. Kartu su valstybėmis narėmis, darbuotojų ir darbdavių atstovais siūlome konkrečius veiksmus keturiose pagrindinėse srityse.

Manome, kad darbo rinkos galėtų funkcionuotų sklandžiau: pats laikas užtikrinti, kad geriau veiktų darbo sutartys; tobulintina bedarbių pašalpų, labiausiai stokojančiųjų individualaus rėmimo tvarka, plėstinos mokymosi visą gyvenimą galimybės. Mes taip pat siūlome plačiau naudoti neterminuotas sutartis, kad mažėtų darbo rinkos segmentacija (kartu dirbantys žmonės turėtų vienodesnes sutartis); o įmonės reikiamą lankstumą pasiektų ilgindamos bandomąjį laikotarpį.

Netrukus daugelyje darbo vietų prireiks aukštesnės kvalifikacijos negu dabar. Todėl švietimo ir mokymo sistemos turi sudaryti sąlygas įgyti darbo rinkoje reikalingų žinių, įgūdžių ir juos tobulinti. Mes kuriame „ES įgūdžių panoramą“, kad galėtume geriau prognozuoti, kokių įgūdžių reikės ateityje, ir užtikrinti, kad žmonės turėtų tinkamus įvairių įgūdžių derinius (pvz., turėtų informacinių ir ryšių technologijų žinių, būtų verslūs ir mokėtų kalbų) ir tokiu būdu lengviau prisitaikytų ir rastų darbą. Taigi reikia geriau susieti darbą ir švietimą.

Todėl turime gerinti švietimo ir profesinio mokymo kokybę ir užtikrinti didesnį jų pasirinkimą. Dabar studentams dažnai sunku gauti informacijos ir pagal ją rinktis studijų vietą. Todėl kuriame įvairiapusę universitetų vertinimo sistemą, kuri padės lengviau atsirinkti.

Trečia, kad būtų sukurta daugiau ir geresnių darbo vietų, reikia tobulinti įstatymus, kurie daro poveikį darbo vietos kokybei ir darbo sąlygoms. Jų nuostatos turi būti veiksmingesnės, suprantamesnės, taikomos tiek darbuotojams, tiek įmonėms; jos turi mažinti biurokratizmą ir atitikti naujas darbo laiko organizavimo ir technologijų realijas. Pasiūlysime iš dalies keisti darbo laiko direktyvą ir darbuotojų komandiravimo direktyvos įgyvendinimą.

Kuriant darbo vietas skatinamas ekonomikos augimas, tačiau potencialūs darbo vietų kūrėjai ir toliau susiduria su aibe kliūčių. Turi gerėti pamatinės darbo vietų kūrimo sąlygos, ypač sektoriuose, kuri kinta sparčiai ir priklauso nuo tyrimų ir taikomosios plėtros; turi mažėti administracinė našta, darbo apmokestinimas, o verslininkai turėtų sulaukti paramos. Iš neseniai sukurtos mikrofinansų priemonės per 8 metus įmonėms kurti bus išduota iki 45 000 paskolų. Europos socialinis fondas investuoja apie 10 mlrd. eurų per metus pagal šalių pasirinktus prioritetus, kad padėtų žmonėms įsidarbinti ar gerinti karjeros perspektyvas. 1 mlrd. eurų skiriama „Erasmus“ ir „Leonardo da Vinci“ stipendijoms studijuoti ar mokytis profesijos svetur.

2010 m. vasarą Europos šalių vadovai patvirtino pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją artimiausiems 10 metų – „Europą 2020“, kur įtvirtinti pagrindinių sričių (veiksmingo išteklių naudojimo, inovacijų ir kt.) tiksliniai rodikliai. Užimtumo srityje užsibrėžta iki 2020 m. pasiekti 75 proc. užimtumą, švietimo – sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, kad jų būtų mažiau negu 10 proc., ir pasiekti, kad aukštosiose mokyklose ar lygiavertėse profesinėse mokyklose studijuotų 40 proc. jaunimo.

Rugsėjį priimtą švietimo ir mokymo modernizavimo iniciatyvą „Judus jaunimas“ dabar papildo „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“. Krizės pasekmes pajuto didelė jaunimo dalis – patekti į darbo rinką vis sunkiau. Kad užvėrę švietimo įstaigų duris jaunuoliai turėtų daugiau galimybių įsidarbinti pirmą kartą, užimtumo ir švietimo politikos sritys turėtų būti formuojamos kartu. To ir sieksime.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Buvę kitų prezidentų patarėjai Nausėdai vertinimų negaili: tik dabar pasimatė tikrosios prezidento pažiūros (197)

Nuo iškilmingos naujojo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos jau praėjo 100 dienų. Buvę...

Mirtį sėjusiai grupuotei „Vagner“ artėja galas: Putinas negalėjo atleisti už fiasko Sirijoje (5)

Po mirtinos nesėkmės Sirijoje Vladimiras Putinas parodė samdinių grupei „ Vagner “ jos...

Gaisro Alytuje užgesinti nepavyksta, uždrausta dirbti šalia esančioms įmonėms (56)

Alytaus Ekstremalių situacijų komisija sekmadienį uždraudė dirbti Pramonės rajone, kur toliau...

Patyręs prancūzų onkologas pataria, kaip užkirsti vėžiui kelią: yra 7 auksinės taisyklės

Daugiau nei keturiasdešimties metų su onkologiniais pacientais dirbantis prancūzų gydytojas dr....

Po įvykių Vokietijoje – nerimą keliančios užuominos: jau esama tokių, kurie rimtai svarsto palikti šalį (445)

Vokietijoje tebesitęsia po Halės išpuolio įsiplieskusios diskusijos apie šalyje stiprėjantį...

Metų seklys: gaujos jautėsi drąsiai, bet policija išdaužė visus   (59)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Naujam mokesčiui nepritaria: jis tik dar labiau padidins atskirtį mūsų visuomenėje (3)

Sparčiai vystantis pasaulio ekonomikai, nors ir nenorime to, yra sudeginama vis daugiau įvairaus...

Raudonasis turizmas Kinijoje: milijardas gyventojų raginamas lankyti „šventas“ Mao vietas (1)

Persirengusios raudongvardiečių uniformomis, Gao Hongli ir grupelė kitų vaikų darželių...

Vaistininkė pateikė 7 grupes vaistų, kurie iš žmogaus organizmo pašalina vitaminus bei mineralus (49)

Svarbiausius žmogaus organizmui vitaminus ir mineralus turime gauti kiekvieną dieną su maistu....

Jonas Nainys atvirai prabilo apie didžiausias baimes ir ne pačius linksmiausius nuotykius Amerikoje (9)

Muzikos prodiuseris, didžėjus, laidų vedėjas Jonas Nainys apsilankė Laisvės TV laidoje...