aA
Šešėlis. Tai yra tokia terpė ekonomikoje, iš kurios Europos šalių politikai nuolat mėgina į šviesą ištraukti kuo daugiau pinigų. Tokia veikla ypač suintensyvėja krizės metu. Nenuostabu. Juk tada brangus kiekvienas litas, euras ar svaras. Daugelis gerai prisimena, kad Andriaus Kubiliaus vyriausybė, patekusi į patį krizės audros epicentrą, šešėlinės ekonomikos mažinimą iškėlė kaip vieną esminių tikslų. Ir buvo pasiekta tikrai daug. Ko vertas vien jau kasos apartų įvedimas turguose, per kuriuos nelegaliai išplaunamas didelis kiekis pinigų. Tačiau kartais „pinigų ištraukimu iš šešėlio“ yra piktnaudžiaujama.
© Shutterstock nuotr.

Girdėjau pasakojimų, kad praėjusioje Seimo kadencijoje nemažai parlamento narių, prašydami paramos vienam ar kitam projektui savo rinkiminėje apygardoje finansuoti, skiltyje „finansavimo šaltinis“ nurodydavo, kad pinigai turėtų būti paimti „iš šešėlio“. Problema ta, kad „šešėlis“ yra nenuspėjamas finansavimo šaltinis. Neaišku, kaip, kur ir kada tie pinigai iš jo gali būti ištraukti.

Vagiami pinigai

Pinigus iš šešėlio traukti ruošiasi ir Europos Sąjunga. Ekonominės analizės rodo, kad ES biudžetas praranda apie 500 milijonų eurų per metus dėl apgavysčių ir korupcijos, susijusios su ES skiriamų pinigų panaudojimu valstybėse narėse. Mano nuomone, šie įverčiai yra gana atsargūs. Spėčiau, kad ES pinigų yra išplaunama žymiai daugiau. Tiesiog tai yra padaroma pačiose valstybėse narėse, o ES kontroliuojančios institucijos negali visko tiksliai sužiūrėti dėl teisinės sistemos ir politinio konteksto valstybėse narėse neišmanymo. Ir tai nėra tik naujųjų ES valstybių (buvusių socialistinių valstybių) liga. Ne mažiau pinigų iš ES pavagiama Vakarų Europoje (kad tik nebūtų dar daugiau!). Europos Sąjungai nepadeda ir tas faktas, kad tokius nusikaltimus tiria atskirų valstybių teisėtvarkos institucijos.

Europai reikia prokuroro

Europos Komisija sugalvojo, kad šią skylę ES institucinėje sandaroje reikia užlopyti. Tą Komisija nusprendė jau seniai, tačiau konkrečių veiksmų buvo imtasi tik šiemet. Jau Lietuvos pirmininkavimo metu Komisijos atstovai Tarybai pristatė Europos Prokuratūros kūrimo planą. Nors diskusijos apie šią naują instituciją dar tik prasideda, kai kurie jos veikimo principai jau yra pakankamai aiškūs.

Europos Prokuratūra, pasak pateikto pasiūlymo, bus vieninga ES institucija, kuri turės išskirtinę teisę iškelti baudžiamąją bylą prieš fizinius ar juridinius asmenis, vykdančius finansinius nusikaltimus prieš ES biudžetą. Nors teisę nagrinėti bylas išlaikys atskirų valstybių teismai, Europos Prokuratūra galės finansuoti ir atlikti ikiteisminius tyrimus, inicijuoti nusikaltėlių persekiojimą po visą Europą, samdyti geriausius ekspertus ir, svarbiausia, neleisti, kad bylos būtų dirbtinai numarintos nacionalinėse teisėsaugos sistemose. Kaip žinia, ES pinigų plovėjai kartais jaučiasi itin ramiai savose valstybėse (o dar dažniau - savivaldybėse) pažinodami (ar nupirkdami) vieną kitą teisėtvarkos pareigūną. Greičiausiai Europos Prokuratūra bus per silpna institucija, kad tam visiškai užkirstų kelią. Tačiau bent jau pagalių į ratus nusikaltėliams ji tikrai prikaišios. Ir ne vieną.

Vieningos institucijos, turinčios įgaliojimus tirti finansinius nusikaltimus prieš ES biudžetą, nebuvimas palikdavo daugybę skylių, pro kurias mokesčių mokėtojų pinigai galėdavo nutekėti į nešvarias rankas. Šiuo metu egzistuojančios ES teisėtvarkos institucijos (tokios kaip OLAF, „Eurojust“ ir „Europol“) tegali atskirų valstybių institucijoms patarti, kaip geriausia kovoti prieš ES pinigų vagystes, bei apmokyti jų darbuotojus. Kita problema yra tai, kad ES valstybės skirtingai apibrėžia, kas yra finansiniai nusikaltimai, o tai sudaro geresnių galimybių vykdyti finansinius nusikaltimus keliose valstybėse iškart. Pavyzdžiui, išplauti pinigus per užsienio bankų sąskaitas. Tokiu atveju teismo procesas gali gerokai užsitęsti ar netgi dėl nesutarimų dėl teisinių sąvokų patekti į teisinę aklavietę.

Integruojamės toliau

Europos Prokuratūros steigimas yra įdomus ES integracijos požiūriu. Nors ši institucija bent jau iš pradžių neturės daug galių ir veiks tik bendrosios rinkos plotmėje, kur ES galios yra didžiausios, palyginus su valstybių narių, ES Prokuratūros įsteigimas žymi didesnį viršnacionalinių institucijų kišimąsi į teisėsaugos sritį. Būtent todėl kai kurios ES valstybės nėra linkusios lengvai pritarti tokiems pasiūlymams. Jų nuomone, nuo finansinių prie kitų nusikaltimų tyrimo yra tik vienas žingsnis. O paskui, žiūrėk, ES Prokuratūra užsimanys tirti ir kitas baudžiamąsias bylas. Kaip žinia, teisinė sistema yra labai svarbus valstybės integracijos variklis. Juk būtent teismai ir kitos teisėsaugos institucijos užtikrina vieningą įstatymų taikymą visoje valstybės teritorijoje. Kai kurių ES ekspertų ir politikų nuomone, jau ES Teisingumo Teismas kartais per daug kišasi, kur nereikia, ir nurodinėja valstybėms narėms, kaip taikyti teisės aktus, ką bausti ir panašiai. Taigi, tarp ES Tarybos narių tikrai atsiras ne vienas, kuris labai rimtai pagalvos prieš spausdamas mygtuką „už“ balsavime dėl Europos Prokuratūros steigimo.

Jungsis ne visi, bet Lietuva - pirmaujančiose gretose

Kaip visada, ne visos valstybės dalyvaus steigiant šią instituciją. O dabar spėkit bent vieną valstybę, kuri nedalyvaus. Kol kas neskaitykit toliau, užsimerkit ir spėkit. Taip taip, atspėjot! Jungtinė Karalystė bus viena iš jų. Kartais atrodo, kad mūsų įnoringieji aristokratai taip niekur nedalyvaudami po truputį ims ir pasitrauks iš ES apskritai. Kitos valstybės, nepanorusios prisidėti, yra Airija ir Danija.

O Lietuva yra viena iš valstybių, tvirtai pasisakančių už tokios institucijos reikalingumą. Nors plaunančių europinius pinigus turime nemažai, kitiems to daryti neleisime. O ir patys tikrai norime taisytis. Dar dabar į Europą išsiuntėme finansinės drausmės ir sąžiningumo simbolį Algirdą Šemetą. Dabar jau joks mokesčius slepiantis ar pinigus plaunantis niekšelis nuo bausmės neišsisuks.

Parengė Mantas Pupinis

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuvoje – lemtinga diena: renkame valstybės vadovą ir savo atstovus Europos Parlamente rinkimuose balsavęs Skvernelis: turiu savo planų; nuolat atnaujinama (1130)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuva renka šalies Prezidentą ir 11 Europos Parlamento narių.

Užkalnio nuosprendis Panevėžiui: gyventojai bus priblokšti (17)

Man atrodo, aš labai gerai mokausi rašyti antraštes. Ryški pažanga. Šiandienai, rinkimų dienai,...

Sukrečiantys Černobylio apylinkių tyrimai: be žmonių likusi gamta tiesiog suklestėjo (21)

1986 metų balandžio 26 dieną per techninį bandymą Černobylio atominės elektrinės ketvirtame...

Turistų rojus Šiaurės Europoje slepia augančią grėsmę: turime priešą (172)

Šio ledinio turistų rojaus fasadas slepia augančią grėsmę, apie kurią dauguma turistų net...

Lietuvės planuotos ir vos 6 tūkst. eurų kainavusios vestuvės sulaukė užsienio žiniasklaidos dėmesio (99)

Sandros Dainaravičienės planuotos vestuvės pateko į įžymaus užsienio naujienų portalo...

Ateitis jau čia – robotai, purškiantys kiekvieną piktžolę ir savarankiškai dirbantys traktoriai (4)

Robotai įsigali žemės ūkyje sparčiau nei kas galėjo įsivaizduoti. Pirmosios visiškai...

Tokia vasara pajūryje bus paskutinė: apie naują draudimą daugelis jau buvo pamiršę (187)

Seimo narės Aušrinės Armonaitės socialiniuose tinkluose paskelbtas priminimas, kad kitais metais...

Ališauskienė: į rinkimus neis tie, kurie balsavo už Juozaitį (29)

Sekmadienį vykstančiuose Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose sociologė Rasa Ališauskienė...

Eksperimentas – nutarė įsitikinti, ar obuolių actas padeda sulieknėti (12)

Daugelis garsenybių vartoja obuolių actą. Pvz., Kourtney Kardashian geria obuolių acto du kartus...