Gamtosaugininkai nori, kad dalis Europos teritorijos ir vėl taptų laukine, kur gyventų laukiniai arkliai, lūšys ir stumbrai. Tačiau laukinė gamta suvokiama skirtingai, todėl tenka susidurti su konfliktais dėl to, kiek gi ji turėtų būti reguliuojama.
© S.Paltanavičiaus nuotr.

Išsigandę arkliai krūpteli, kai prieš juos pakeliami užtvaros vartai. Tačiau varovams besiartinant iš galo ir mosikuojant rankomis, laisvė tampa vieninteliu likusiu pasirinkimu. Po akimirką trukusių dvejonių, banda šoka pro vartus ir, žiūrovams plojant, išnyksta tolumoje. „Gero gyvenimo!“ – arkliams dingstant iš akiračio šūkteli moteris.

Kaip rašo www.spiegel.de, Diego Benito didžiausia viltis yra ta, kad naujieji atvykėliai jo rezervate greitai pasidaugintų. Jis norėtų išgirsti dundančių kanopų garsą. „Šie „Retuerta“ veislės arkliai – tai arčiausiai laukinės gamtos esantys išlikę arkliai“, - pasakoja jis. „Jie klajodavo po Ispaniją didžiulėmis bandomis.“ Tačiau šiandien jų likę vos apie 200.

Nedidukas jėgeris su neskusta barzda D. Benito valdo „Campanarios de Azaba“ biologinį rezervatą, tapusį naujaisiais namais 24 „Retuertas“ arkliams, kurie ką tik buvo paleisti. Rezervatas užima beveik 500 hektarų aptvertos kalvotos žemės plotą vakarinėje Ispanijos dalyje, šalia pasienio su Portugalija.

Praeityje ūkininkai išvarydavo kiaules į ąžuolų giraites, kad rudenį sušertų joms giles. Šiais laikais vargu ar verta tai daryti, todėl arkliai perėmė šią žemę kartu su grąžintais į laukinę gamtą galvijais ir vilku, kuris kartas nuo karto čia pasirodo. Šie gyvūnai dabar jau nebegali tikėtis pagalbos iš žmonių. Jei jie susirgs, jie nugaiš. Jei jie neras maisto, jie žus iš bado. Jei jiems nepavyks pabėgti nuo vilkų, jie juos suės.

Laukinės gamtos grąžinimas į Europą

Šio projekto tikslas – iš dalies atkurti laukinę gamtą, kurios Europoje beveik nebeliko.

Mokslininkų komanda, kuriai vadovauja gamtosaugos specialistas iš Olandijos Fransas Schepersas ėmėsi unikalaus eksperimento, skirto grąžinti didžiuosius žolėdžius gyvūnus, kurie anksčiau gyveno Europos žemyne: laukinius arklius, Europos bizonus (stumbrus) bei tauriuosius elnius, kurių populiacija būtų kontroliuojama lūšių, meškų ir vilkų. Mokslininkai tikisi didžiausios įmanomos rūšių įvairovės išsivystymo tarp įspūdingų žinduolių, vabzdžių, grifų, rupūžių ir gyvačių – visų gyvūnų rūšių, kurios kadaise buvo išstumtos dėl žmonių veiklos iš jų gyvenamosios aplinkos.

Šiame procese nori dalyvauti gamtos draustinių valdytojai bei aktyvistai iš visos Europos. Tarp jų Dunojaus delta, Karpatų kalnai Rumunijoje bei Velebitų kalnų grandinė Kroatijoje. Šio projekto tikslas – leisti gamtai kiek įmanoma „sulaukėti“ šiose teritorijose.

Projekto pavadinimas – „Europos laukinės gamtos grąžinimas“ (“Rewilding Europe”). Projekte dalyvauja gamtosaugos organizacijos, tarp kurių ir Pasaulinis gamtos fondas (“The World Wide Fund for Nature”). Pradinis projekto kapitalas – 3 mln. eurų (daugiau nei 10 mln. litų) – buvo surinktas Nyderlanduose surengus loteriją.

„Vakarų Iberijos Kampanijos regionas – tai pažangiausias iš mūsų bandomųjų projektų“, - teigia F. Schepersas. Maža juodai rudų galvijų banda, pasižyminti archajiškais bruožais – siaura pečių juosta ir siauromis galvomis – jau ganosi rezervate. Jie mažai teprimena laukinius bizonus – beveik visų naminių galvijų protėvius.

Paskutiniai stumbrai, kadaise ganęsi po visą Europą, nugaišo Lenkijoje 1627 d. Šiuo metu dedamos pastangos iš šiuolaikinių karvių išvesti galvijus, kurie kiek įmanoma primintų stumbrus.

Kartu su stumbrais išnyko ir didžioji dalis stambiųjų žinduolių – taip vadinamos senojo pasaulio megafaunos. F. Scheperso teigimu, laikas sugrąžinti šiuos gyvūnus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rusijos opozicionierius: reikia smūgiuoti į silpnąsias valdžios vietas

Kova už demokratiją ir už permainas Rusijoje – tai ne kova su politine jėga ar ideologija, o...

Studentą nusikaltėliu pavertusiems prokurorams – skaudus antausis: tiesa net nerūpėjo (46)

Joks asmuo negali būti pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, jeigu jo nepadarė arba – nesurinkta...

Palangoje – nauja burbulinė manija: burnoje sproginėjanti arbata (9)

Prieš metus tikrą burbulinę maniją Palangoje užviręs verslininkas Laurynas Rimavičius...

Viena mįslingiausių bylų: svarbios užuominos praleistos jau per pirmąsias trimetės dingimo valandas? (22)

Jau praėjo 11 metų nuo tada, kai Portugalijoje iš vieno atostogautojams nuomojamo buto dingo...

„Iš viršaus“: menkus šansus pakliūti į NBA turintis Kulboka pavyzdį turi imti iš „Spurs“ legionerių

Ankstyvą penktadienio rytą Lietuvos laiku Arnoldas Kulboka tapo keturioliktuoju savo pavardę NBA...

Po ilgos tylos Adomėnas konservatoriams trenkė durimis ir išklojo nuoskaudas papildyta (162)

„Sudie visa tai. Kiekviena politinė karjera baigiasi žlugimu“, - tokiu įrašu anglų kalba po...

Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė: jis atsiprašė visos Lietuvos, tik ne manęs ir dukrelės (1310)

Skandalingojo politiko Petro Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė Birutė Navickaitė neslepia,...

Solveiga Mykolaitytė Brazilijoje turėjo nepamiršti atsargumo: į kai kuriuos rajonus negalima net nosies kišti. (13)

Šiuo metu Brazilijoje dirbantis ir atostogaujantis modelis Solveiga Mykolaitytė turėjo progą...

9 žodžiai, kurių tėvai jokiais būdais neturėtų sakyti savo vaikams

Politinis korektiškumas – klausimas, kiršinantis pačius įvairiausius socialinius darinius jau ne...

Pasiūlė paprastus būdus, kaip kasdien sutaupyti (11)

Šiais vartotojiškumo laikais vis dažniau kyla klausimų dėl finansinių sprendimų priėmimo ir...