Sausio mėnesį interviu Vokietijos laikraščiui „Welt am Sonntag“ Didžiosios Britanijos finansų ministras Philipas Hammondas užsiminė, kad jei ES taikys Didžiajai Britanijai prekybos apribojimus, ši sumažins pelno mokesčio tarifus, kad apsaugotų savo ekonomiką. „Britai tikrai negulės ir nesiskųs: „Labai sunku, mus sužeidė“, – pasakė jis. skelbia „Newsweek".
Mintis, kad viena didžiausių Europos ekonomikų gali save paversti mokesčių rojumi, sukėlė aukšto rango ES pareigūnų pasipiktinimą: jie pareiškė, kad D. Britanija jau ir taip faktiškai yra mokesčių rojus.
Nuo 2007 m. Didžioji Britanija sumažino pelno mokestį nuo 30 iki 20 procentų (tai mažiausias mokestis didžiausių G7 ekonomikos šalių grupėje), o iki 2020 m. ketina šį mokestį sumažinti iki 17 proc. (mažiausias tarp G20 šalių).
Tokio mokesčių mažinimo tikslas – pritraukti tiesiogines investicijas ir darbo vietas iš užsienio, kad D. Britanija taptų labiau geidžiama (t. y., pigesne) vieta tarptautinėms bendrovėms įsteigti savo filialus. Tai ko gero vykdoma Prancūzijos ir Vokietijos, kuriose pelno mokestis daug didesnis, sąskaita.
Jei pelno mokestis bus dar labiau sumažintas, Didžioji Britanija ims atrodyti labai rimta konkurentė, sako apmokestinimo ekspertas, Bournemouth universiteto Anglijoje dėstytojas Richardas Teatheris, propaguojantis mokesčių mažinimą.
„Nauji prekybos apribojimai gali tai nusverti santykiuose su ES, bet pasauliniu lygiu mes turėsime didžiulį privalumą. “
Tačiau potencialiam Ph. Hammondo planui gresia didelė rizika. Konkurentai taip pat gali sumažinti pelno mokestį arba įvesti naujus prekybos apribojimus. (JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalauja sumažinti pelno mokestį Amerikoje nuo 39 proc. iki 15 proc.) O Europos Sąjunga gali pagaliau nustatyti bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę, kuri įpareigos kiekvienos šalies vietos bendroves pranešti apie apmokestinamąsias pajamas.
„Tai pakištų koją Didžiajai Britanijai, kuri siekia pritraukti verslą iš Europos, nes ES bendrovės nebegalėtų perkelti pelno kitur“, – sako „Tax Justice Network“ direktorius Alexas Cobhamas.
Tačiau Ph. Hammondui visų pirma reikia įtikinti savo šalį priimti šį planą. Po referendumo dėl ES, reaguodama į didėjantį nepasitenkinimą dėl turtinės nelygybės Jungtinėje Karalystėje, ministrė pirmininkė Theresa May pažadėjo sukurti tokią D. Britaniją, „kuri bus tinkama kiekvienam“.
Dauguma ekonomistų teigia, kad pelno mokesčio mažinimas tik dar labiau padidins šią atskirtį, padėdamas praturtėti didelėms bendrovėms, tačiau mažins viešuosius finansus tokiu metu, kai prognozuojamas gyvenimo standartų sumažėjimas.
„Po „Brexit“ Jungtinėje Karalystėje numatytas didelis [bendrojo vidaus produkto] sumažėjimas, – sako profesorius Anandas Menonas, vadovaujantis King‘s koledže Londone įkurtam ekspertų centrui „Changing Europe“, kuris vykdo nepriklausomus akademinius tyrimus JK-ES santykių tema. – Kyla svarbus klausimas, ar mes iš tiesų galime sau lesti tokį mokesčių mažinimą.“
Kai kurie ekspertai mano, kad Ph. Hammondas nesugebės įgyvendinti šio grasinimo, esą jis jį naudoja kaip poveikio priemonę prieš derybas su ES.
„Dėl ekonominės suirutės, kuri kils po sunkaus Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES, visų Europos šalių viešieji finansai patirs spaudimą, be to, išaugs demografinis spaudimas išlaidoms sveikatos ir pensijų srityje, tad mažiausiai abi šalys bus suinteresuotos konkuruoti pelno mokesčių srityje“, – sako vyriausiasis ekonomistas Jungtinės Karalystės klausimais Samuelis Tombsas iš bendrovės „Pantheon Macroeconomics“, finansų srities profesionalams teikiančios ekonominės analizės konsultacijas.