aA
Nuolat augant skrydžių skaičiui Europos Sąjungos (ES) oro erdvėje, vis dažniau susiduriama su oro eismo krizėmis, vėluojančiais skrydžiais ir augančiais kelionės kaštais.
© DELFI / Tomas Vinickas

Sustygavus visų valstybių narių oro eismo valdymo sistemas, ES piliečiai galės džiaugtis greitesnėmis ir patogesnėmis kelionėmis lėktuvais.

Neefektyvumas kainuoja laiką ir pinigus

Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį skrydžių skaičius nuosekliai augo: nuo beveik 79 tūkst. skrydžių 2002 m. iki beveik 206 tūkst. skrydžių 2012 m., dėl ekonominės krizės skrydžių gana žymiai sumažėjo tik 2009-aisiais.

Panaši tendencija stebima ir visoje Europoje – nuo 1990 m. didėjęs oro eismo intensyvumas 2009 m. nukrito, tačiau iki 2012 metų vėl pamažu sugrįžo iki buvusio lygio. Šiuo metu, nors ir gana lėtai, oro eismo srautas tiek Lietuvoje, tiek Europoje didėja. Prognozuojama, kad Europoje iki 2018 m. skrydžių skaičius išaugs iki 11 milijonų – 16 proc. daugiau nei, pvz., 2011 metais.

Europoje 2011 metais 18 proc. visų skrydžių vėlavo daugiau nei 15 minučių (iš viso tai sudarė beveik 18 mln. minučių vėlavimų). Pagrindinės šių vėlavimų priežastys – ne oro eismo srauto pagyvėjimas, bet efektyvaus jo valdymo trūkumas.

Oro navigacijos paslaugų kaštai sudaro daugiau nei pusę visų su oro eismo valdymu susijusių kaštų. Jei situacija nesikeis, jie ir toliau augs. Be to, sumažinus oro navigacijos paslaugų teikimo trūkumus ir optimizavus skrydžių maršrutus, sumažėtų emisijų ir sunaudojamų degalų kiekis, skrydžiai sutrumpėtų.

Europa ir JAV turi panašias oro erdves, panašų oro eismo valdymo padalinių ir oro uostų skaičių, tačiau oro erdvę maršrute Europoje kontroliuoja 38 paslaugų teikėjai, o JAV – 1.

Bendras Europos dangus. Kas tai?

Kaip pakeisti esamą situaciją svarstys rugsėjo 16 d. į neformalų susitikimą, kurio tema – „Bendras Europos dangus. Ateities planų pristatymas: 20XX metų vizija“, Vilniuje susirinkę ES transporto ministrai. Neformalaus susitikimo dalyviai aptars bendro Europos dangaus (angl. Single European Sky – SES) įgyvendinimą. Šį klausimą Lietuva, kaip ES Tarybai pirmininkaujanti šalis, laiko svarbiu įrankiu siekiant toliau stiprinti bendrą Europos oro transporto rinką, patogesnių ir greitesnių kelionių oro transportu. Ministrai diskutuos apie tolimesnę SES plėtrą, įvertins naujo požiūrio į SES iniciatyvos įgyvendinimo poreikį tiek instituciniu, tiek ir civilinės aviacijos pramonės požiūriu.

Pati SES iniciatyva buvo iškelta dar 1990 metų pabaigoje, kada pradėjo ryškėti neefektyvaus oro erdvės panaudojimo požymiai, taip pat tai paskatino įvairios oro eismo krizės, ištikusios vėlesniais metais (pvz., teroro išpuoliai, įvairių susirgimų plitimas, ugnikalnių išsiveržimas). Suskaidyta Europos oro eismo valdymo sistema lemia oro erdvės perpildymą ir didelius paslaugų kaštus. Taigi, SES koncepcija buvo sukurta kaip pagrindas šioms problemoms spręsti. Pirmasis SES reglamentų paketas (2004 m.) buvo labiausiai susijęs su oro eismo valdymo sistemos pajėgumų kūrimu ir skrydžių saugos didinimu. Tolimesnės oro erdvės valdymo Europoje koncepcijos reformos atliktos antruoju SES reglamentų paketu (2009 m.).

Įgyvendinti dar ne visi tikslai

SES iniciatyva jau davė apčiuopiamų rezultatų – nacionalinių oro navigacijos paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų sauga dabar sertifikuojama pagal vienodą sistemą, sumažėjo oro navigacijos paslaugų teikimo kainos, ES šalių narių oro navigacijos paslaugų teikėjai skatinami bendradarbiauti ir kurti sinergijas tarp kaimyninių šalių, o valstybės narės – kurti funkcinius oro erdvės blokus.

Tačiau daugelio ambicingos SES iniciatyvos tikslų pasiekti vis dar nepavyko: Europos oro erdvė vis dar pernelyg suskaidyta, valdoma ne taip efektyviai, kaip planuota, išliko per didelės oro erdvės segmentacijos ir neoptimalaus jos pralaidumo klausimai.

Atsižvelgdama į tai, 2013 m. Europos Komisija parengė naują SES reglamentų paketą, kuriame numatytos priemonės toliau plėtoti SES iniciatyvą ir didinti Europos oro eismo vadybos sistemos efektyvumą, užtikrinti pakankamus pajėgumus prognozuojamam oro eismo augimui. Naujieji teisės aktų projektai siekia numatyti galimybes paspartinti daugelio anksčiau numatytų priemonių įgyvendinimą, tęsti funkcinių oro erdvės blokų kūrimą ir integraciją, skatinti Europos oro eismo vadybos sistemos modernizavimą.

Šiame kontekste ES transporto ministrai aptars du esminius šio klausimo aspektus. Pirmiausia bus aptariama galimybė ir poreikis aiškiai paskirstyti funkcijas tarp atsakingų nacionalinių ir ES institucijų, kad būtų išvengta funkcijų dubliavimosi. Tokiu būdu Europos Komisijai būtų priskiriami pagrindiniai ekonominio reguliavimo klausimai, o Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) nustatytų techninius reikalavimus, sukoncentruotus į veiklos efektyvumą. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis oro navigacijos paslaugų teikėjų Europos Sąjungos šalyse vis dar yra natūralios monopolijos sąlygomis veikiančios įmonės, Europos Komisijos siūlymu daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ekonominiam šios pramonės reguliavimui nustatant ambicingus, bet realistiškus veiklos rodiklius.

Antrasis ministrų susitikimo diskusijų aspektas – paskatinimas aviacijos pramonei dalyvauti modernizuojant ir gerinant paslaugų teikimo lygį. Patirtis rodo, kad oro eismo valdymui modernizuoti reikalingi subalansuoti veiksmai tiek instituciniu, tiek tiesiogiai aviacijos pramonės lygmeniu.

Transporto ministrų susitikimo metu numatyti aptarti klausimai yra aktualūs ir Lietuvai, kadangi Lietuva, kaip Europos Sąjungos šalis narė, yra šių procesų dalis, ji dalyvauja kuriant Baltijos funkcinį oro erdvės bloką.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Venckienės sūnus Karolis: galėjome bėgti į Meksiką, bet mes tikėjomės, kad mama nebus išduota Lietuvai (163)

Neringos Venckienės sūnus Karolis Venckus LNK laidai „Bus visko“ papasakojo apie gyvenimą...

Reto grožio eglės puošia ne tik Vilnių ir Kauną: išrinkite mieliausią Lietuvos eglutę (17)

Kalėdinės nuotaikos pasklido po visą Lietuvą – šventėms ruošiasi ir didesni, ir mažesni...

Liga, kuri prasideda nekaltu odos niežėjimu, o baigiasi sąnarių persodinimu: kam susirgti – didžiausia rizika? (65)

Sonata jau 25 metus serga žvyneline . Ji susirgo būdama vos 20 metų, kai dar studijavo. Ši liga...

Į teismą Lietuvos valstybę padavęs generalinis prokuroras teigia prieš ją nekovojantis papildyta Skvernelio komentaru (120)

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis sako nekovojantis prieš valstybę ieškiniu dėl darbo...

Dėl smurto prieš žmoną ir dukrą sulaikytas buvęs garsus serbų krepšininkas, pasaulio čempionas (14)

Serbijos žiniasklaida praneša, kad Belgrado policija areštavo 44-erių metų Milaną Gurovičių.

Lietuvis nustebo pamatęs sąskaitą už langus ir duris: o atrodė, kad brangiausia – jau praeityje (1)

A++ klasė, 100 tūkst. eurų už 100 kv. metrų namą ir 500 eurų namo išlaikymui per metus. Ar tai...

Aušra Bytautienė: nebereikės visiškai išeiti į pensiją (104)

Europos Komisija ištransliavo iškalbingą žinutę Lietuvai – prognozuojama, jog 2050 m. mūsų...

Tinginių maistas šventėms artėjant: silkė su saulėgrąžomis

Neįsivaizduoju gyvenimo be silkės . Galiu ją valgyti su bulvėmis ir grietine, galiu valgyti su...

Iš Trumpo besijuokiantys pasaulio lyderiai – dar ne blogiausia (96)

Žaibiškai išpopuliarėjęs praėjusios savaitės NATO viršūnių susitikimo vaizdo įrašas,...

Profesorius Landsbergis: Rusija turėjo savo didžiąją galimybę, bet ją prarado (568)

Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis teigia, kad Stalino ir Hitlerio...