aA
1993-ųjų birželį, po šitiek metų okupacijos, Lietuva atkūrė savo tarpukario valiutą – litą. Turbūt sunku šiam žingsniui nesuteikti sentimentalios vertės, kai žinai, jog net kelios kartos galėjo tik pasvajoti, kad jų kišenėse kada nors galės sutilpti tiek daug Lietuvos kultūros ir politikos veikėjų. O dabar, štai tau, euro įvedimas, kaip koks sovietinis pareigūnas, grasinantis Maironio, Daukanto bei Dariaus ir Girėno palikimui.
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Euro įvedimo debatai – lyg moneta: vienoje pusėje diskutuojama apie finansinius tokio sprendimo padarinius, kitoje baiminamasi su litu prarasti dalelę tautiškumo. Apie finansus – apskaičiuojamus ir dalinai nuspėjamus – kalbama gana racionaliai. Norisi šio racionalumo ir kalbant apie tautinius sentimentus.

Žinoma, visų pirma reikia pabrėžti, jog šios diskusijos, kokios jos ir apie ką tiksliai bebūtų, yra ne tik svarbios, bet ir būtinos – tvirta pilietinė visuomenė retai kada formuojasi tyloje. Kiekvienos žmonių grupės nuomonė kyla iš, reikia tikėtis, nuoširdaus susirūpinimo Lietuvos ateitimi. Tad taip pat svarbu ir būtina patyrinėti tą tautiškumo praradimo baimę, lydinčią euro diskusijas. Ko baiminamasi ir ar tikrai ta baimė pagrįsta? Čia naudinga pažiūrėti tiek į kaimynus, tiek į pačius save kiek iš toliau.

Pradėkime nuo paprasto, bet nebūtinai lengvo, klausimo: kas yra mūsų tautinė tapatybė? Ar tai yra visų pirma tautinė savimonė (t. y., tai, kaip mes matome ir apibrėžiame patys save), ar kaip kiti mato mus? Keisčiausia tai, kad bet kokiu atveju – jei renkiesi pirmą variantą, antrą, o gal net nesutinki su tokiu apibrėžimo padalijimu į dvi dalis – nacionalinė valiuta čia vaidina menką vaidmenį. Ar matysime save kaip mažiau tikrus lietuvius, jei neturėsime lito? Atsargiai: teigiamas atsakymas čia reikštų didžiulį įžeidimą visiems lietuviams, gyvenusiems tiek po sovietinės okupacijos priespauda, tiek tais laikais, kai lito tiesiog neturėjome.

Sugrįžkime prie klausimo ir atsakykime į jį kitaip: taip, mūsų tapatybę iš dalies apibrėžia tai, kaip mus mato kiti. Tokiu atveju, neegzistavome – nė vienas lietuvis – Lietuvai dingus iš politinių žemėlapių, ir neegzistuojame, nes kažkas pasaulyje nesimokė geografijos šiais laikais. Manau, sutiksite – išvada kiek absurdiška, klausimą geriau apversti kiek kitaip: ar į vokiečius pradėjome žiūrėti kaip į ne tokius pat vokiečius, jiems įsivedus eurą? Ir ar estai atrodo mažiau estiški, pasikeitę kroną į eurą (ir ar tai reikš anekdotų apie estus pabaigą)? Kai susimatysime, reikės paklausti draugės iš Slovakijos, ar labai liūdėjo praradusi tautinę tapatybę po euro įvedimo.

Galiausiai, trumpas pasisakymas apie labai bendrus dalykus. Jei išties su litu prarasime kažkokią dalelę tautiškumo, jausimės ir būsime kitų matomi kaip mažiau lietuviai, ką tai reikštų mums, kaip tautai? Galbūt – iškyla grėsmė pasirodyti ne itin patriotiškai – yra dalykų, kuriuos prarasti būtų daug baisiau nei tautiškumą? Štai Australija, sėkmingai saugodama savo turtingos ekonomijos sienas nuo prieglobsčio ieškotojų, taip pat sėkmingai suka jų laivus nuo savo krantų ar siunčia į kalėjimą primenančius sulaikymo centrus. Izraelis, saugodamas savo „žydiškumą“, vykdo brutalią karinę Palestinos teritorijų okupaciją. Nors nacionalinės valiutos saugojimas prie šitokių ekstremalių veiksmų gal ir neprivestų, negalima pamiršti, jog tautiškumas, sumišęs su ekonominėmis paskatomis, kai kada gali kainuoti ir kai ką daug brangesnio – patį žmogiškumą.

Esame maža tauta su skaudžia istorija, tad suprantama, jog kiekvienas tautinis atributas įgauna didesnę vertę. Visgi, jei dalis lietuvybės gali būti „atimama“ valiutos, ar tai neparodo kitų, gilesnių problemų tautinėje savimonėje? Jei taip, kokia valiuta užmokėti už šių problemų sprendimus, gali būti visiškai nesvarbu.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuva gerovės valstybę kuria iš likučių: kol vieni murkdosi skurde, kiti lepinasi privilegijomis (231)

„ Gerovės valstybė “ – šis terminas ne kartą nuskambėjo Gitano Nausėdos rinkiminėje...

Vieniša mama dirbo per du darbus, bet kai prireikė pagalbos, valstybei pasijuto „per turtinga“ (49)

Viena auginau vaikus, dirbau per du darbus, tačiau staiga tapau per turtinga, – taip į DELFI...

Nerimaujama dėl centrinių bankų vaidmens skaitmeninių pinigų revoliucijoje (31)

Pasak Tarptautinių atsiskaitymų banko (Bank for International Settlements, BIS) vadovo, centriniai...

Gydytoja sukritikavo populiarius vaistus nuo peršalimo: pasijaučiate apgaulingai gerai, bet situaciją tik pabloginate (16)

Tikriausiai ne kartą vos pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, skubate į vaistinę ir jau...

Greičiausi planetos gyvūnai: jų nepavytume nei ore, nei vandenyje, nei ant žemės (2)

Jūs žinote, kad gepardas yra greičiausias bėgikas Žemėje, bet ar jis yra greičiausias...

Draugas nusprendė papasakoti apie paskutines Freddie Mercury gyvenimo dienas: poelgis mirties patale padėjo jam mirti ramiau (15)

Legendinis grupės „Queen“ vokalistas Freddie Mercury viešai prisipažino apie savo kovą su...

Netoli Laisvės statulos – šūviai: per kapinėse prasidėjusį susišaudymą žuvo 6 žmonės (14)

Per kelias valandas trukusį susišaudymą Niujorko priemiestyje netoli Laisvės statulos antradienį...

Po svarbaus revanšo – taškais prapliupusio Echodo padėka sirgaliams ir komplimentai snaiperiams (4)

Jau rungtynių pradžioje Martynas Echodas po puikaus Pako Cruzo perdavimo efektingu epizodu...

Etan Bernstein ir Ben Waber

Tiesa apie atviruosius biurus: yra priežastys, kodėl jie būna neveiksmingi

Atrodo, kad darbuotojams bendradarbiauti dar niekada nebuvo lengviau. Darbovietėse kabinas pakeitė...

Pardavėjų triukai, ant kurių pasimauname patys to nesuprasdami (6)

Žmonių poelgių veikimas rinkodaroje – kasdienybė. Kaip bebūtų, prekybininkų vienas iš...