Tad kaip keliauti su keturkojais draugais, kad nei jūs, nei augintinis neliktumėte be atostogų?
Ne daugiau penkių augintinių
Atostogaujantieji turi kelias išeitis, kur palikti savo augintinius – paprastai tam praverčia gerų draugų globa. Tačiau norintiems gyvūnėlį pasiimti kartu, svarbiausia puiki augintinio sveikata. Gyvūnai neturi turėti vidinių ar išorinių parazitų, o katės, šunys ir šeškai - paskiepyti nuo pasiutligės.
Nekomercinio gyvūnų augintinių judėjimo reglamentas nusako, kad šeimininkas gali vežtis ne daugiau kaip 5 ne pardavimui skirtus augintinius. Kaip teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Rasa Sirutkaitytė, svarbu, kad augintiniai būtų pažymėti: „Gyvūnas augintinis gali būti identifikuotas poodine mikroschema arba tatuiruotės metodu, tačiau tatuiruotės identifikacija turėjo būti atlikta iki 2011 m. liepos 3 d. ir tai patvirtinta atitinkamame dokumente. Kai kuriose valstybėse, tarkime Anglijoje, Airijoje, Maltoje kaip identifikavimo priemonė pripažįstama tik poodinė mikroschema, liaudyje vadinama „mikročipu“.
Vaizdo įraše – naudingi patarimai augintinių šeimininkams. Norėdami matyti lietuviškus titrus, paspauskite "lt" video apačioje.
Gyvūno pase – duomenys apie veterinarines procedūras
Kitas reikšmingas dalykas – gyvūno augintinio pasas arba veterinarijos sertifikatas, perduodantis informaciją apie gyvūno sveikatos būklę ir atliktas veterinarines procedūras. Taip pat reikalaujama, kad pasiutligei imlūs augintiniai būtų paskiepyti. Skiepai turi būti atliekami kasmet, o daugelyje ES šalių galiojanti gyvūno augintinio vakcinacija prieš pasiutligę pripažįstama tik tada, kai paskiepijus praeina ne mažiau kaip 21 diena.
Pasai augintinių šeimininkams išduodami daugelyje Lietuvos veterinarijos gydyklų. Veterinarijos klinikos nurodo, kad europinis gyvūno pasas kainuoja 30 Lt, o štai už mikroschemą šeimininkui teks suploti šimtą litų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per metus jų išduodama apie 6-7 tūkst. Nors dokumentas pripažįstamas visose ES šalyse, taip pat Norvegijoje, Šveicarijoje ir kitose valstybėse, kai kurios Europos šalys reikalauja papildomų gyvūnų priežiūros ir sveikatos priemonių.
„Pavyzdžiui, keliaujant į Airiją, Angliją, Suomiją, Maltą reikia 1-5 dienų laikotarpyje šunims suduoti veterinarinių vaistų nuo echinokokozės (kaspinuočių lervų sukeliamos ligos). Tais atvejais, kai gyvūnas augintinis vežamas į trečiąją šalį, arba iš trečiosios šalies į ES teritoriją be gyvūno augintinio paso, jį turi lydėti valstybinio veterinarijos gydytojo išduotas veterinarijos sertifikatas“, - pastebi R. Sirutkaitytė.
Svarbios augintinio keliavimo patirtys
Keliaujantiems po Lietuvą europinis pasas nebūtinas. Dažniausiai šį dokumentą įsigyja auginantys veislinius gyvūnus ir keliaujantys su jais į parodas.
„Lietuvos kinologų draugijos nariai beveik kiekvieną savaitgalį dešimtimis, o kartais ir šimtais vyksta į parodas užsienyje. Dažnai po parodų pasilieka atostogoms, tad su augintiniais daug juda, dažniausiai – automobiliais. Lygiai taip pat pas mus su savo šunimis atvyksta užsieniečiai“,- pasakoja Lietuvos kinologų draugijos atstovė Aurelija Staskevičienė.
Net ir tuomet, kai visi anksčiau nurodyti reikalavimai išpildomi, svarbu atsižvelgti ir į gyvūno keliavimo patirtis. „Augintinis turi būti pripratintas keliauti. Negalima stverti šuns ir pirmą kartą su juo kratytis 300-500 km – diskomfortas teks ir šuniui, ir šeimininkams.“,- įspėja A. Staskevičienė.
Keliaujant automobiliu svarbu kas 2-3 val. sustoti, leisti augintiniui pabėgioti, pamankštinti raumenis, palakti vandens. Šeimininkai neturėtų laikyti atvirų automobilio langų, vasarą transporto priemonėje nepalikti gyvūno uždaryto. Naudinga prisiminti ir bendruosius keliavimo reikalavimus – gyvūnai turi būti talpinami pervežimo konteineryje, o didesniuosius galima prisegti saugos diržais prie galinės sėdynės.
Keliaujantiems lėktuvu būtina susipažinti su skrydžių bendrovių reikalavimais. Dažniausiai gyvūnai lėktuvu gabenami specialiame konteineryje, kuriuo turi pasirūpinti pats šeimininkas. Pigių skrydžių bendrovės gali iš viso neskraidinti augintinių, išimtys taikomos tik aklųjų šunims vedliams.
Čiau čiau veislės šunų savininkė, jau šešerius metus su vyru keliaujanti atostogauti su augintiniais po šunų parodas Europoje, teigia nepatogumų keliaujant nepatirianti.
„Tai tikrai nepigus malonumas, tačiau keliaudami su kemperiu nemokame už nakvynes ir viešbučius, kuriuose už apsistojimą augintiniui gali mokėti brangiau nei žmogui. Nesame vežę daugiau nei penkių šunų – tokia kelionė vargina, o juk visada stengiamės, kad augintiniams būtų patogu. Geriausia keliauti su dviem, trimis“,- įspūdžiais dalijasi Elena Miliauskienė.
Augintinių šeimininkai įspėja norinčius keliauti ir apie didesnę atsakomybę, teksiančią už savo keturkojus draugus. Svarbu prižiūrėti, kad augintiniai ne tik nepasiklystų, bet ir neužpultų ar neerzintų aplinkinių, rūpintis gyvūnų higiena.