aA
Kroatijos žiniasklaida su ypatingu susidomėjimu seka Ukrainos situaciją, nes ji primena XX dešimtojo dešimtmečio Balkanų karus. Būtent dėl šios priežasties Kroatijos dienraščiuose ir savaitraščiuose spausdinami komentarai yra ypatingai įdomūs.
© Scanpix

„Geopolitika – tai kvaila!”, - pareiškė Drazenas Curicas iš “Vecernji list” išplatintame savo komentare „Dėl Ukrainos V. Putinas paaukos Serbiją”. Kaip praneša www.euinside.eu, komentaro autorius teigia, jog JAV ir didžiausios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės nuo Antrojo pasaulinio karo laikų konkuravo su Sovietų Sąjunga, kurios įpėdine vėliau tapo Rusija. Ukraina nėra vienintelė opi Europos vieta, kur JAV prezidentas Barackas Obama ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galynėjasi bei kovoja dėl politinės, ekonominės bei karinės įtakos.

„Mes greitai pamiršome, kad buvusios Jugoslavijos teritorija tapo pirmojo didelio susidūrimo tarp JAV ir Rusijos vieta. Šis susidūrimas baigėsi Deitono taikos sutarties pasirašymu. Bosnijos ir Hercegovinos Federacija nuo tada tapo Vakarų interesų teritorija, tuo tarpu Serbija bei šios šalies prezidentas Miloradas Dodikas tapo ištikimiausiu Rusijos sąjungininku. Iš esmės, anot D. Curico, labai panaši situacija susiklostė Ukrainoje, kurią sudaro proeuropietiška ir prorusiška šalies teritorijos. Serbija pardavė strategines įmones rusams, kurių didžioji dalis – naftos įmonės, kurios dirba su V. Putinu didžiuosiuose projektuose, o tai visiškai nepatinka ES ir JAV. Tačiau, kaip teigia D. Curicas, Serbija ir M. Dodikas gali labiausiai nukentėti dėl Ukrainos krizės.

Skirtingai nuo Ukrainos, kuri yra šalia Rusijos bei yra V. Putino geopolitinių interesų teritorijoje, Serbija yra toli nuo Rusijos, todėl ši šalis gali būti naudinga Rusijai nebent tam, kad ši galėtų paerzinti Vakarus. Nereikėtų pamiršti, kad Serbija jau pradėjo artėti prie ES. Jei Rusijai nepavyks užkirsti kelio JAV užimti pozicijas Kijeve, kaip gi jai tai galėtų pavykti Belgrade?

„Jau dabar aišku, kodėl Kroatija taip nenoriai bendradarbiauja dėl dujotiekio „South Stream“ tiesimo bei taip stipriai priešinasi Vengrijos siekiui parduoti Rusijai naftos įmonės „Ina“ akcijas. Tai ne tik ekonominis klausimas“, - teigia D. Curicas. Straipsnio autorius primena Belgrado žiniasklaidos pranešimus apie tai, kad dėl „Ina“ akcijų pardavimo Rusijai sprendimą priims JAV. „Ina“ – viena didžiausių naftos įmonių šiame regione, dalį šios įmonės akcijų valdo Vengrijos įmonė MOL. Konfliktas tarp Vengrijos ir Kroatijos tęsiasi jau dvejus metus, ginčai kyla dėl šios įmonės valdymo. Dėl šios priežasties vis labiau tikimasi, kad Budapeštas parduos savo akcijas Rusijai. Tuo tarpu Kroatija jau šešerius metus išgyvena gilų ekonominį nuosmukį, o neseniai šiai šaliai buvo pradėta taikyti perviršinio deficito procedūra, todėl jau nebekyla klausimų dėl Vengrijai priklausančių „Ina“ įmonės akcijų pardavimo. Rusija jau yra išreiškusi pageidavimą šias akcijas įsigyti, tačiau Zagrebas tai vertina skeptiškai.

D. Curicas įsitikinęs, kad Vakarų Balkanų regione greitu metu galima tikėtis labai įdomių politinių procesų. Jei situacija nepasikeis, šis regionas gali ir toliau išlikti visiškai priklausomas nuo Vakarų įtakos. Galima tikėtis Deitono sutarties pakeitimų, kurie reikštų Serbijos susilpnėjimą, o tai parodytų didžiulę JAV ir ES sėkmę, nes jau ketvirtį šimtmečio jos mėgina parodyti, kas griežia pirmuoju smuiku Balkanuose.

Atsižvelgiant į šias prognozes, Balkanuose artimiausiu metu galima tikėtis įdomių įvykių. Kovo 13 d. pasirodė pranešimai, jog Serbija prašo skubos tvarka surengti Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos pasitarimą dėl Kosovo. Šie pranešimai pasirodė tą pačią dieną, kai Rusija pasiūlė Krymo autonominei vyriausybei prisijungti prie Rusijos Federacijos. Serbijos ministras Kosovo reikalams Alexanderis Vulinas paaiškino Belgrado prašymą patikindamas, kad ES civilinė misija Kosove EULEX užkirto kelią Serbijos radikalui Vojislavui Kostunicai bei dar vienam Serbijos piliečiui atvykti į Kosovą. A. Vulinas taip pat pridūrė, kad Kosovo saugumo pajėgos buvo transformuotos į kariuomenę, o tai pažeidžia JT Saugumo Tarybos 1244 rezoliuciją. Nepriklausomai nuo to, ar tai sutapimas, ar ne, anot D. Curico, šios naujienos puikiai atspindi šūkį: „Kvaily, tai geopolitika!”.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lauras Bielinis. Labai, labai sunkus valstiečių-žaliųjų pasirinkimas prieš balsavimus

Jau tampa aksioma nuomonė , kad valstiečiams-žaliesiems palaikyti Ingridą Šimonytę reiškia...

Techninių apžiūrų tvarka gali keistis: pajudino dešimtmečius veikiantį monopolį (269)

Privalomąją techninę apžiūrą Lietuvoje teikia dešimt pelningai dirbančių įmonių. Visos jos...

Šimonytė išdėstė savo komandos viziją ir pažėrė netikėtų pastabų kai kuriems ministrams (522)

Į antrąjį prezidento rinkimų turą patekusi Ingrida Šimonytė sakė, kad į savo komandą, jei...

Grybauskaitė: Lietuvos žmonėms pasisekė nerekomenduoja sekti Zelenskio pavyzdžiu (71)

Balsą antrame prezidento rinkimų ture atidavusi kadenciją baigianti šalies vadovė Dalia...

Lietuvos pienininkams skirtos milžiniškos baudos: mokės ir 200 tūkst. eurų (11)

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba nustatė, kad AB „ Vilkyškių pieninė “ ir AUGA group , AB...

Specialiai DELFI iš Kanų: radikaliausias „Ypatingo žvilgsnio“ filmas

Kanų „Ypatingo žvilgsnio“ programoje pristatytas filmas „Laisvė“ („Liberté“) – dvi...

Rusijos nešvarios naftos krizė ligi galo neišspręsta: uostus toliau pasiekia užteršta žaliava Rusija nekomentuoja (80)

Rusijos pastangos įveikti beprecedentę naftos taršos krizę buvo nesėkmingos, šaliai pakrovus dar...

Cirkui – pirmenybė: LKL pusfinalis bus žaidžiamas „Ryto“ arenoje (3)

Penktadienį antrosios Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe LKL“) pusfinalio serijos tarp...