Jei naftos ir dujų pramonė tikėjosi, kad JAV tipo skalūnų dujų revoliucija vyks sklandžiai kitoje Atlanto pusėje, ji turėtų stipriai nusivilti. Visuomenės palaikymo hidraulinio ardymo technologijai gavimas kainuos kovą tarp pramonės ir nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė ypatingai optimistiškai nusiteikusi dėl skalūnų dujų gavybos, siūlydama mokesčių lengvatas hidrauliniam ardymui.

Kaip rašo www.euobserver.com, gręžinius darančios įmonės pažadėjo, kad šalia gręžinių gyvenantys žmonės iš to pasipelnys bei pasidalino planais skirti mažiausiai po 100 tūkst. svarų sterlingų (apie 400 tūkst. litų) kiekvienai bendruomenei, įsikūrusiai šalia žvalgymo gręžinių, kurių, kaip planuojama, bus tūkstančiai, bei 1 proc. nuo viso pelno, jei iš gręžinio bus išgaunamos dujos.

JK ministras pirmininkas Davidas Cameronas ir finansų ministras George‘as Osborne‘as entuziastiškai palaikė skalūnų dujų gavybą, nes norėtų, kad JK sektų JAV pavyzdžiu vykdydama skalūnų dujų revoliuciją.

JAV dujų kainos sumažėjo perpus bei buvo sukurta šimtai tūkstančių naujų darbo vietų. „The Ecomonist“ atliktas tyrimas parodė, kad sparčiai augantis gamtinių dujų sektorius pridėjo daugiau nei 1 proc. prie JAV BVP.

Šiaurinė Anglijos dalis gali tapti pirmuoju hidraulinio ardymo centru JK po to, kai birželį buvo paskelbti „British Geological Survey“ atlikto tyrimo paskaičiavimai, rodantys, jog po Jorkšyro ir Lankašyro uolomis glūdi 36 trln. kubinių metrų skalūnų dujų rezervai.

Tai dvigubai viršija JAV turimus rezervus, o 10 proc. pakaktų patenkinti JK dujų poreikį daugiau nei 40 metų. Šaliai, šiuo metu importuojančiai 80 proc. dujų, tai skamba be galo viliojančiai.

Tuo tarpu neseniai atlikto ir pirmaujančio Londone įsikūrusio mokslinių tyrimų centro „Institute of Directors“ paskelbto tyrimo duomenimis, investicijos į skalūnų dujas gali siekti 3,7 mlrd. svarų sterlingų (14,8 mlrd. litų) per metus bei sukurtų 74 tūkst. darbo vietų.

Spartus augimas taip pat galėtų ženkliai padidinti mokestines įplaukas į valstybės biudžetą, kas šiuo metu atidžiai tiriama bei, kaip tikimasi, taptų energetine sėkme, savo svarba konkuruojančia su naftos telkinių atradimu Šiaurės jūroje 1980-aisiais.

„Daily Telegraph“ jau anksčiau išspausdintame straipsnyje D. Cameronas labai aiškiai įspėjo oponentus, kad „jei jie neparems šios technologijos, praleis didelę galimybę padėti šeimoms apmokėti sąskaitas bei padidinti šalies konkurencingumą.“

Tačiau nors buvo galima tikėtis visuomenės palaikymo augimo viskam, kad mažintų sąskaitas už komunalines paslaugas, daugelis išliko skeptiški.

Apklausų vykdymo agentūros „ICM“ atliktas tyrimas parodė, kad 44 proc. JK gyventojų mano, jog valstybė turėtų atlikti skalūnų dujų gręžinius, o 26 proc. tam nepritaria.

Tačiau paklausus, ar jiems būtų priimtina, jei gręžimai vyktų šalia jų namų, nuomonės pasidalino beveik po lygiai: 40 proc. pasisakė neigiamai, 40 proc. tam neprieštaravo, o likę 20 proc. negalėjo apsispręsti.

Šį mėnesį hidraulinio ardymo technologijos priešininkai jau džiaugėsi laimėjimu, nes JK įmonė „Caudrilla“ atidėjo planus atlikti gręžimo darbus pietinėje Anglijos pakrantėje Bolkome dėl baiminimosi, jog į šią vietovę plūs protestuotojai.

Jei niekas nesikeis, ginčai JK taps pavyzdžiu, kodėl mažai tikėtina, kad, skirtingai nuo JAV, Europoje staigaus skalūnų dujų populiarumo didėjimo neįvyks.

Viena iš priežasčių – Europos Sąjungos (ES) valstybės, įskaitant JK, labai tankiai apgyvendintos, todėl gręžinių nepageidauja daugiau žmonių.

Gerai organizuotas konkrečios veiklos neįsileidimas į savo teritoriją kartu su mobilizuotomis aplinkosaugos kampanijų grupėmis turi mažesnį poveikį tokiose didelėse šalyse bei turinčiose tokią ilgą naftos ir dujų gavybos istoriją kaip JAV.

Aplinkosaugos įstatymai Europoje yra griežtesni nei JAV. Be to, teisinė bazė Europoje neturi tiek skirtumų vietiniu, regioniniu ir valstybiniu lygmeniu, lyginant su JAV, kur pramonė taip pat užsiima lobizmu, remdama kandidatų rinkimines kampanijas.

Hidraulinio ardymo procesas – turbūt daugiausiai ginčių keliantis skalūnų dujų žvalgybos aspektas.
Hidraulinio ardymo technologija pagrįsta nedideliais įtrūkimais skirtinguose uolienų sluoksniuose pumpuojant vandens, smėlio ir cheminių medžiagų mišinį į šimtus metrų siekiančius gręžinius, kas leidžia gamtines dujas išgauti iš uolienų.

Kritikų teigimu, hidraulinis ardymas sukelia žemės drebėjimus, užteršia žmonėms tiekiamą vandenį bei naudoja didžiulį vandens kiekį. Nevyriausybinė maisto ir vandens prižiūrėtojų organizacija savo internetinėje svetainėje paskelbė, kad virš 75 mln. litrų vandens panaudojama vienam gręžiniui, iš kurio nuo 25 iki 75 proc. grįžta atgal į paviršių.

Profesoriaus Kento Moorso, dirbančio viename didžiausių JAV gamtinių dujų pramones mokslinių tyrimų centre Pitsburgo universitete Pensilvanijos valstijoje, nuomone, skalūnų dujos neturėtų tapti beatodairišku aplinkos eikvojimu dėl žemesnių dujų kainų.

„Jei ateis laikas, kai turėsime apsispręsti, ar tiekti švarų vandenį savo vaikams, ar gauti šilumą, jau bus per vėlu“, - K. Moorsas pareiškė mokslinių tyrimų centro internetinėje svetainėje. „Jei įmonės negali išspręsti neigiamo poveikio aplinkai problemų, jos neturėtų vykdyti žvalgymo gręžimų“, - jis pridūrė.

Atrodo aišku, kad naftos ir dujų pramonės Europoje laukia daug daugiau darbo, kad visuomenė būtų įtikinta.

Šioms įmonėms teks apraminti baimes dėl cheminių medžiagų, naudojamų hidraulinio ardymo proceso metu, bei panaudoto vandens, kuris po šio proceso lieka. Dideliu žingsniu į priekį galėtų tapti pavojingų chemikalų – glutaraldehido, distiliato ir etilenglikolio – sumažinimas arba visiškas atsisakymas, nes šios cheminės medžiagos gali sukelti vėžį.

Šią dieną nėra aišku, ar kompromisas įmanomas ginčuose, kiršinančiuose gręžinius palaikančius entuziastus ir aplinkos saugotojus, norinčius aiškaus hidraulinio ardymo bei bet kurių kitų neatsinaujinančių energijos šaltinių gavybos vystymo metodų uždraudimo.

Tačiau tampa aišku, kad skalūnų dujų gavybos palaikytojams Europoje teks numalšinti baimes bei įtikinti visuomenę, jog hidraulinis ardymas nesukels ilgalaikės žalos aplinkai.

Be visuomenės palaikymo, dujos taip ir toliau liks glūdėti po žeme.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sandra Vilimaitė. Muša, reiškia – myli (249)

Po praeitos mano apžvalgos „Moteriškumas – blogas įprotis, kurio reikia atsikratyti“ kilo...

Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė: jis atsiprašė visos Lietuvos, tik ne manęs ir dukrelės (368)

Skandalingojo politiko Petro Gražulio vaikelio susilaukusi palangiškė Birutė Navickaitė neslepia,...

Vakarą praleidau ligoninės priimamajame: prakaito, alkoholio, šlapimo kvapai ir ilgas laukimas (313)

Niekas nenorėtų ten patekti. Nei kaip pacientas, nei kaip lydintysis. Bet kartais ne pačioje...

Mokesčių inspekcija paskaičiavo: jei 12 eurų mokate už kepsnį – turėtų atnešti du kilogramus mėsos (431)

Palangos verslininkų noras per vasarą užsidirbti visiems metams padarė meškos paslaugą visos...

Nakvynė pajūryje už 5 eurus: poilsiautojai iškenčia vos 2-3 dienas (149)

„Šalta, žmonių nėra, vasara – š*****“, – piktai rėžia namelius poilsiautojams...

Lietuvą palikdama Eurika Masytė sunkiai tramdė ašaras: ir šiandien dar jaučiuosi nepritapusi (130)

Minint valstybines šventes vis dar skamba legendinė daina „Laisvė“ ir turbūt nėra žmogaus...

Gentvilas: žemi liberalų reitingai – sunkiausio partijos laikotarpio atspindys (55)

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad rekordiškai žemi jo vadovaujamos...

Atsakymas Užkalniui: Vilnius – nuostabus miestas (23)

Esu vilnietis, gyvenu čia jau apie dešimt metų, dirbu, kuriu šeimą ir didžiuojuosi savo miestu.

Bendrauti su Adomaičiu vengęs Brazys nesitiki stebuklų iš sugrįžtančių rinktinės veteranų (23)

Pirmąjį sezoną Vilniaus „Lietuvos ryto“ trenerių štabe pabaigęs Mindaugas Brazys poilsio...

Sinoptikas: šįvakar oras nebus toks blogas, kaip gali pasirodyti dieną (3)

Nors šeštadienis bus apniukęs ir lietingas, vakare nuo 21 valandos lietaus debesys turėtų gerokai...